Senųjų žemaičių gyvenamųjų namų statytojų papročiai

2019-05-08 / Žemaitijos NP

Kas buvo dedama į naujai statomo gyvenamojo namo pamatinio28 keturias kertes?

Senieji žemaičiai rūpinosi savo gyvenamųjų namų apsauga nuo gaisrų ir kitų nelaimių. Nuo senų laikų iki 1940 m. vidurio Platelių, Alsėdžių valsčiuose ūkininkai, statydami naujus gyvenamuosius namus (trobas), į pamato keturiose kertėse iškirstas duobutes dėdavo po vaškinę grabnyčinę29 žvakę, kaduginių verbų skujų žiupsnelį, šv. Agotos duonos gabalėlį, užpildavo šventinto vandens, visa tai uždengdavo plona lentele, o į pamatinį įspausdavo kryželį.

1936 m. Mikytuose papasakojo Antanas Malakauskis, gimęs 1859 m. Mikytų kaime (Kretingos apskr., Platelių vlsč., vėliau – Notėnų apyl.). Jis savo naują gyvenamąjį namą pastatė 1901 metais.

***

Panašiai buvo daroma ir statant gyvenamuosius namus Kretingos apskrities Alsėdžių valsčiaus Gegrėnų apylinkėje, Platelių valsčiaus Stirbaičių kaime. Čia į pamatinio keturias kertes dėdavo pašventintus daiktus, kad jie namą saugotų nuo gaisrų ir įvairių kitų nelaimių.

1940 m. liepos 10 d. Gegrėnuose papasakojo 45 metų amžiaus ūkininkas Kazys Sidabras, kuris buvo nusipirkęs ūkį ir gyveno Gegrėnuose.

***

Taip pat gyvenamieji namai buvo statomi ir Platelių valsčiaus Gintališkės bažnytkaimio Atlaužų kaime bei jo apylinkėse. Čia, kaip ir Mikytuose, norėdami apsaugoti namus nuo nelaimių, žmonės į pamatus dėdavo šventinius daiktus ir į pamatinį įrėždavo (įspausdavo) kryželį.

1981 m. gegužės 22 d. Atlaužų kaime (Platelių vlsč.) papasakojo ūkininkas Petrauskas Jonas, Juozo, gimęs 1903 m. Atlaužų kaime ir ilgą laiką čia gyvenęs. 1949 m., kai J. Petrauskas čia jau nebegyveno, bubeliai30, griaudami namą kurui, pastato pamatinio keturiose kertėse tas šventenybes rado. Namą buvo statęs Jono Petrausko tėvas Juozas Petrauskas.

***

Panašiai apie namo statybos pradžią yra pasakojęs ir statybininkas Staugvilas Vincas, Antano, gimęs 1909 m. Varduvoje (Žemaičių Kalvarijoje) ir čia gyvenęs. Jis statė namus Varduvos, Platelių apylinkėse.

Plungės kunigaikštis Mykolas Oginskis, statydamas rūmus Plungėje, parašė raštą, kuriame nurodė rūmų pastatymo metus, architekto ir statybos meistro vardus, pavardes. Tada dokumentus įdėjo į butelį, užtepė laku ir įmūrijo į pastato pamatus.

Po Pirmojo pasaulinio karo statant mokyklas, kitus valstybei priklausiusius namus, panašius užrašus taip pat įkišdavo į butelius ir įmūrydavo į pastatų pamatinius.

IŠKĖLUS GEGNES31 – KAZILINĖS

Senieji žemaičiai, statydami gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, keldami sienas (rentinį), gegnes, darbininkų nesamdydavo. Kaimynai atsiųsdavo savo vyrus atsibūtinai. Samdydavo tik meistrą. Iškėlus gegnes, statybininkai būsimojo stogo viršuje, pastato viduryje iškeldavo vainiką, pririštą ant puskryžmės kartelės. Vainikas būdavo nupintas iš eglišakių, o jo viduje pakabindavo medinį butelį ir į sūrį panašią medinę lentelę. Kai kas dar pakabindavo ir medinį stikliuką32.

Šeimininkas už tai surengdavo nubongas33. Kazilinių nubongų šaunumas priklausydavo nuo šeimininko svetingumo, vaišingumo. Dauguma šeimininkų daug degtinės neduodavo, nes nenorėdavo, kad talkininkai ir namiškiai pasigertų. Valgyti duodavo iki soties: sūrio, sviesto, lašinių, mėsos, virtų bulvių, kiaušinienės, duonos, sriubos, naminio alaus. Pavalgius visi, kas tik gali, uždainuodavo.

ĮKURTUVĖS

Vaišingieji ūkininkai keldavo ir įkurtuves. Į jas pakviesdavo gimines ir kaimynus. Tačiau dauguma šeimininkų, užbaigus namo vidaus apdailos darbus, tik meistrą pavaišindavo ir užmokėdavo jam už darbą. Taip įkurtuvės ir pasibaigdavo.

Parengta pagal tekstus, saugomus Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus rankraštyne (Byla Nr. 904 (1-20).

28 Pamatai.

29 Per krikščionių šventę Grabnyčias vasario 2 d. šventintos žvakės, kurios dažnai gedulingomis vadinamos.

30 Bobeliai – trobelninkai, kampininkai, mažažemiai.

31 Žemaitiškai – kazilai.

32 Žemaitiškai dažniausiai sakydavo čėrkelė.

33 Pabaigtuves.

Juozas Mickevičius „Tėvų ir protėvių žemė“ (antra knyga), Vilnius, 2009, p. 242-245.

Daugiau informacijos statantiems Žemaitijos nacionaliniame parke, leidinius apie tradicinę žemaičių architektūrą: http://zemaitijosnp.lt/informacija-statantiems/.

Scroll to top