Senosios tradicijos. Kūčių burtai, spėjimai…

Kūčiose, Kalėdose yra dar išlikusių iš senų laikų įvairių papročių, apeigų, tikėjimų ir būrimų laimės.

Jei Kūčių rytą pirmas svetimas vyriškis ateina, tai ūkininkui avys ves avinukus, o jei moteris, – avys ves aveles. Kūčių dieną avis kirpo, kad ilga, gera avims vilna užaugtų.

Jei Kūčių dieną sninga, tais metais bitės spies. Jei tą dieną apsiniaukusi, šarmos, lynoja ar snieguliuoja, tą vasarą lis.

Po Kūčių vakarienės prasideda ateities spėjimai, kurių yra įvairių ir kai kurie labai plačiai žinomi.

Po vakarienės pirmas šeimininkas, o po jo kiti nuo stalo iš po staltiesės nematydami traukia po vieną šienelį. Kieno ilgesnis šienelis, tas, spėjo, ilgiau gyvens, bus laimingas, jam užaugs ilgi linai, geri javai, soduose daug vaisių, o pats sulauks kitų Kūčių, Kalėdų.

Jei Kūčių vakaras ir naktis žvaigždėta, ateinantį metą soduose užaugs daug obuolių, kriaušių, slyvų, serbentų, agrastų uogų, miškuose užaugs aviečių, žemuogių, mėlynių, vaivorų, spanguolių, o taip pat ateinančiais metais bitės daug medaus prineš; užaugs geri javai, šienas, linai, o vasara nebus lietinga.

Kūčių vakare mergės parneša į virtuvę šakalių glėbį, skaito. Jei šakaliai išėjo poromis, tą metą skaičiusioji ištekės, o jei liks vienas šakalys, – neištekės.

Kūčių vakare mergaitės, išėjusios į kiemą, klausėsi, kurioje pusėje šunys loja, – tą metą  iš tos pusės piršliai atvažiuos.

Kūčių vakare mergaitė padaro du kvadratinius popierėlius, į vieną įrašo kokį nors žodį, o antrą palieka tuščią. Abu popierėliu atskirai susuka į rutuliukus ir įkiša į miltus, kad nepažintų – neatskirtų. Tada ištraukia iš miltų po vieną popierėlį, išvynioja ir žiūri, ar su užrašu, ar be jo. Jei su užrašu popierėlis, tą metą ištekės, o jei popierėlis be užrašo, – neištekės.

Kūčių vakare mergaitė, norėdama sužinoti, ar ateinantį metą ištekės, sušukuoja kasas, kasų nuošukas, vandens bliūdą padeda po lova galvos gale ir atgula. Kas 12-tą valandą sapne ateis praustis, už to ištekės.

Jei panos nori sužinoti, ar ateinantį metą ištekės, po vienu puodeliu pavožia žiedą, po antru – rūtų pluoštelį, po trečiu – siuvamąjį žiedą, po ketvirtu – rašomąją plunksną, po penktu – rožančių, po šeštu žemės grumstelį. Visa tai sumaišo, kad neatpažintų puodelių vietos. Jei atvožus randa žiedą, ištekės, jei rūtų pluoštelį – tą metą neištekės, o jei siuvamąjį žiedą – bus siuvėja, jei rašomąją plunksną – tą metą dirbs su plunksna, jei rožančių – liks davatka, jei žemės grumstelį – mirs.

Kūčių vakare mergaitė per galvą link durų meta batą. Jei batas nukrenta ant grindų nosimi į duris, tą metą mergaitė ištekės, o jei kulnimi – neištekės.

Kūčių vakare mergaitė, eidama miegoti, surašo į atskirus lapelius savo simpatijų vardus, o vieną lapelį palieka tuščią. Visus lapelius padeda po pagalve. Naktį, pirmą kartą pabudusi, paima vieną lapelį, jei jis su vardu, už jo ištekės, jei tuščias – neištekės.

Kūčių vakare Platelių grafienė Šuazielienė degančią vaškinę žvakę varvino lėkštę su vandeniu. Susidarė įvairios figūrėlės, iš kurių spėjo ateinančią laimę ir nesėkmes.

Kūčių vakare šeimininkės pakaišioja po pagaliuką šermukšnio po stogo gegne, ,,kazilu”, priešais arklininko ir avininko duris, kad visą metą raganos ir kerėtojos nelankytų gyvulių tvartuose.

Kūčių naktį 12-ą valandą gimė išganytojas tvartelyje. Todėl tą valandą galvijai klaupiasi ant kelių, keliasi. Bet negalima eiti į tvartą gyvulių kalbos klausytis ir žiūrėti, kaip jie klūpo. Kas taip padarytų, tas mirtų.

Parengta pagal J.Mickevičių (Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, F.5, b. 2,3).

Parengė Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Kuprelytė