Saulei besileidžiant

2021-03-25 / Žemaitijos NP

Didieji Platelių apylinkių ežerai dar sukaustyti tamsėjančiu ledu. Tik į jį srūvantys Salupio, Šv. Jono, Juodupio ir kiti upeliukai, alma, gurguliuoja. Iš Platelių ežero išbėgantis Babrungas  linksmas, vandeningas, veržlus. Tamsiuose Plokštinės eglynuose dar pilna sniego. Kovo 23 dienos vakaras buvo ramus, besileidžiančios saulės spindulių nuauksintas. Saulei žemėjant už horizonto daugelis paukščių jai gieda giesmes. Tarp jų aktyviausi buvo juodieji strazdai, nedrąsiai giedojo pavieniai strazdai giesmininkai. Gurguolėmis virš miško traukė trumpesnės ir ilgesnės žąsų virtinės, gervių bei gulbių giesmininkių pulkeliai. Ir visi Platelių ežero pusėn.  Besileidžiančių saulės atšvaitų nuraudonintas dunksojo Platelių ežeras, o ant jo nesuskaičiuojamais balsais tarpusavyje gageno, kalbėjosi nutūpusios pailsėti žąsys, pelkėse – pilkosios gervės. Bandant prisiartinti prie tamsoje gurgenančio Salupio, bebras taip tvojo per vandenį su uodega, kad iš karto atšokau nuo upelio.

Vakarinės išvykos tikslas buvo pasiklausyti pelėdų balsų. Labiausia domino žvirblinė pelėda,  reta, saugoma visoje Europoje rūšis. Aktyviausia jį būna saulei leidžiantis arba tekant.  Apsidžiaugiau išgirdusi jos aiškų švilpčiojimą visai prie kelio Plokštinės gamtiniame rezervate. Ilgai klausiausi jos monotoniško, besiartinančio ir kiek nutolstančio švilpčiojimo. Kitur jos tą vakarą nebegirdėjau. Naminių pelėdų skirtingi poros balsai aidėjo iš Paplatelės pažintinio tako pradžios, sklido virš ežero nuo Briedsalės salos ir girdėjosi Platelių dvaro parke. O iš aukštai į mūsų Žemę žiūrėjo pilnėjantis mėnulis ir mirksėjo tūkstančiai žvaigždžių….

 

Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus ekologė
M. Jankauskienė

Scroll to top