Trys karaliai

Po Naujųjų metų, pirmoji šventė, sausio 6 dieną – Trys Karaliai. Platelių apylinkių žmonės jau priprato, kad tarp Kalėdų ir Trijų karalių po Platelių apylinkes vaikščioja vyrai persirengę trim karaliais, žvaigždę neša angeliuku apsirėdęs berniukas. Žemaitijos nacionalinio parko folkloro ansamblio ,,Platelē” dalyviai persirengę karaliais lanko Platelių apylinkių žmones. Karaliai virš aplankytų namų durų šventinta kreida užrašo tris pirmąsias karalių raides, o jų priekyje kryželius (+K+M+B). Kryželiai prieš karalių vardus, reiškia išminčių, aplankiusių Jėzų, šventumą, o durų staktas paženklinus karalių raidėmis buvo tikima, kad namai bus apsaugoti nuo piktųjų dvasių.

Užgavėnės

Užgavėnės – tai slenkstis tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario. Antradienį, 46-tą dieną prieš Velykas skelbiamas galas žiemai – visoje Lietuvoje nuo senų senovės švenčiamos Užgavėnės.

Žemaičių Užgavėnės neįsivaizduojamos be persirengėlių ir jų keliamo šurmulio. Platelių apylinkėse persirengėlių kompanijos, vadinamos “Užgavėnių žydais”, buvo populiarios nuo senovės. Pokaryje Užgavėnių tradicija priblėso, atgaivinta 7-to dešimtmečio II-oje pusėje. Tuomet plateliškiai šventė ne Užgavėnes, o _Žiemos palydų šventę. Platelių Užgavėnės buvo populiarios: “žydų” pulkai sugužėdavo ne tik iš aplinkinių kaimų, bet ir iš Plungės, Kretingos, Vilniaus.

Nuo 1991 m. Užgavėnes organizuoja Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Mažieji „žydukai“ ir „ubagėliai“ po sodybas pradeda vaikščioti pirmadienį. Antradienį ,,didžiųjų žydų” kompanijos iš ryto lanko aplinkinių kaimų, miestelių sodybas. Vakarop ,,žydai” susirenka į Platelių miestelį, puikuojasi vieni prieš kitus, vežiojama Morė, uždegamas Užgavėnių laužas, sudeginama Morė. Užgavėnės baigiasi „ubagų“ baliumi.

Joninės

Nuo senų laikų žmonės pažymėdavo saulėgrąžos metą – pačią trumpiausią naktį. Trumpiausia naktis senovėje vadinta Rasos švente, arba Kupolinėmis. Įvedus krikščionybę, šventė buvo pavadinta Joninėmis. Jaunimas ir vyresni žmonės susirinkdavo gražiausiose vietose – paupiuose, paežerėse, pamiškėse, ant kalvelių. Sukurdavo didelį laužą, uždegdavo stebulę. Merginos pindavo gražiausių žolynų vainikus, prie laužo šokdavo, dainuodavo, šokinėdavo per laužą. Vidurnaktį jaunimas ieškodavo paparčio žiedo. Linksmindavosi iki saulei patekant.

Joninės – šventė, kurios metu žmogus bandė savo buvimą žemėje tapatinti su besikeičiančia gamta, stengdamasis įspėti jos paslaptis, gausiomis apeigomis, aukojimais ir būrimais užsitikrinti būsimą derlių. Sovietiniais laikais Joninų nešventė. 1958 – 1986 m. birželio pabaigoje arba liepos pradžioje prie Platelių ežero vykdavo žemaičių festivaliai. Nuo 1991 m. Joninės pagal senąsias tradicijas švenčiamos prie Platelių ežero.