Stanislava Stripinienė. Plateliškė Stanislava Šoblinskaitė. PASAKOJIMAI IR DAINOS

Knyga „Plateliškė Stanislava Šoblinskaitė (pasakojimai ir dainos)“. Knygą sudarė Stanislava Stripinienė, redagavo Genovaitė Matevičiūtė. Išleido spaustuvė „Spaudos lankas“, 2014.

TURINYS

Apie S. Šoblinskaitę ir knygą

VISAS AMŽIUS

IŠ VAIKYSTĖS

Giminės

Bagdonienės svirpliai

Seneliai

Rekrūtai

Tėvas

Tėvo eilėraštis

Mikaldos knyga

Kontrabanda

Motina

Parduoti plaukai

Tėvo mirtis

Kur gyveno

Vaikai

Mažų žaidimai

Bevalgant

Skolon. Velykos

Kūčios

Lempa

Matušėlė

Petrelės mirtis

Poteriai

Mokėsi skaityti

DARBAI

Žąsiaganės žiemos

Piemenavimą prisiminus

Pusmergė

Prie stalo

Kumečiai

Uždarbis

Kaip dirbo

Per pūsną

Kiti darbai

APIE GRAFUS…

Iš pasakojimo mokiniams

Saulės laikrodis

Plakimo akmuo

Apie senąjį grafą

Eglutė dvare

Jaunieji grafai

Laidotuvės

ATSITIKIMAI, ŽMONĖS…

Nuskendo mergaitės

Pakartas piemenėlis

Nuskendo žydukas

Šiltinė

Gaisras

Stančiukas

Dzingeliai

Zubavičiai

Končiai

Žmonės įvairūs

Miniotas

Kauneckis

Voldemaras

Adomauskis

KASDIENYBĖ IR ŠVENTĖS…

Kaip rengėsi

Linų darbai

Kubilai

Darželis

Kalvarijų ubagai

Apie žydus

Jomarkai

Užgavėnės

Kotrynėlės vestuvės

Parėtkų pyragai

Antradieniais…

Kraičio vežimas

Lementavonė

Šokiuose

Į šokius

Uždvary

Dainos

ŽAIDIMAI, MĮSLĖS… ŽAISLAI, ŠOKIAI

ŽAIDIMAI

Avižėles pirko

Žiedą dalijo

Lauminėjo

Slėpynės

Kada žaidė piemenys

Kerę mušė

Kiaulę varė

Vokietį mušė

Piemenėlių birbynės

     MĮSLĖS (16)

ŽAISLAI

Mes  vaikščiojom

Oi tu ieva ievuže

Šį subatos vakarėlį

ŠOKIAI

Pampaljonas

Žingsninė polka

(Suktinis)

Noriu miego

Krakoviakas

Jonkelis

Galopas

Greišpolkis

Latyšius

Žydelis

Žydelka

TAIP TIKĖTA, TAIP GYVENTA

SU VISAIS GYVAIS…

Tetervinas

Volungė

Pelėda

Gegutė

Varnos

Kregždės (blezdingos)

Gandras

Gandrinė

Vištos

Boružė (Petras)

Skruzdėlės

Kurmis

Vėžys

Varlė

Rupūžė žindo karvę

Gyvatės

Gyvačių karalius

Žaltys

VAISTAI, BŪRIMAI, SPĖJIMAI

Nuo pūslės

R0žę gydė

Gydė rožę, gumbus

Gydė klyną

Smaugus gydė

Gyvatės vaistai

Arklius gydė

Kapų smėlis

Kas gims

Kairiai

Perkūnas ant ledo

Septyni broliai miegantys

Iš kur piršliai?

Išbūrė Mikalei

Būrė Taujienalės

Gyvuliai kalba

Ieškojo paparčio žiedo

SU AMŽINA PASAULIO GYVYBE…

Vėlės slenksty, vandeny

Vėlė duryse (I)

Vėlė duryse (II)

Apie ugnį

Ugnelė Gabija – Agota

Vandens galia

Švęsti kieteliai, šermukšniai

Perkūną, lietų varė

Švęstos žolės, rūtai

Perkūnas ir sijonai

Velnias bijo šermukšnio

Velnią prišvilpsi

Pašventinta sėkla

Kaip Mika sėjo

Rugius nupjovus

Aukos šv. Jurgiui

Šventino pastatus

Kerėtojai

Mažeikienės akys

Apie raganą Beniušienę

 

VISAS AMŽIUS

Amžius – žmogaus gyvenimas. Amžius – šimtas metų.

Šoblinskaitė gyveno 96 metus…

Tai asmeninis S. Šoblinskaitės gyvenimas, praėjęs

siauroje (ir specifinėje) kumečių, dvaro darbininkų

ir miestelio aplinkoje. Kaimai, be abejo, buvo

senoviškesni, tačiau jie jai svetimi. Kasdieniniame

Šoblinskaitės gyvenime nedaug švenčių, senų

tradicijų. Pasaulėjautą formavo kasdienybė, įgimtas

pastabumas ir blaivus protas.

 

IŠ VAIKYSTĖS

GIMINĖS

… Ka jau nebier. Tuoki Boivīdalė bova, mamas posseserė… Pagal mamas – Reketie tuo. Senē mėrosi ī…

Palauk, kāp tūs tatā Kadātiūs?.. – Reketie – kažkāp… Nebatmėno pavardies. No alė jau baguotė anėi – so momis negėntėnuos…

Ratienė šėtā ī – dabar tebier. Vedvė posseserės esav. Pagal tieva. Aš eso Šuoblinskė, ana īr ėš Šuoblinskalės. No va. No vuo kėtūm… Duovainiūs Valinskē bova. Pagal tieva… Paežerie tėi Palšē bova pagal tieva gėmėnė. Ė tievs tėn šlūžėjės īr… ė tēp ī bovės. Kad ons ī pasakuojės – ka tėn baidė, velniūm tėn bova… Ī bovosi Šuoblinskalė Ougotiūs – Ruozalėjė tuoki. Ta ana bova… kap gėmėnie, – nepasakīso jau… Toukart tuoki jau tebibovau, ka šlūžėjau tėn tūs Ougotiūs…

Tetelė sesou Bagduonienė…

 

BAGDONIENĖS SVIRPLIAI

No tēp bova. Ėšejiev… Ėšejė tievielis tėn darboutėis. I Alsiedius. No ana Alsiediūs gīvena… Ė so mamalė nuejiev.

Vakara pradiejė tuo… vėsuokės tuokės torielkelės… Kėta karta ė nebova tuokiū torielkaliu tū – bova muolėnės.

No vėsuokės tas šokelės tās pasėinelēs ė pradiejė dieliuotė. No – aš nedėdelė tebibovau, no kon aš če sakīso – kas če būs. Saka mama:

– Vuo dielkuo, šuogerkelė, vuo dielkuo če tēp tatā dedi?

– E, mozėkontams! – saka. – Palauk, – saka, – ka atgolsi, – ka tau ožgrajīs.

Svėrplems!

Vakara tiktā – dzėngt! Bzėngt! I tas šokės.

Vuo ožgrajėjė! Vuo ožgrajėjė! Vuo kuoki kapelėjė!

– No matā, – ana saka, – monėi tink svėrplē ėr aš anus mīlo, aš vakara bikuoki a vėrala, a bikon aš anims, – saka, – šokelies vėsuokiuos ė sodieliuojo.

… Rīta meta sau toštė – tuos šokelės.

Alė… kas… Ka doud sau kor i sėina: bzėngt! bzėngt!.. Gėiduojė!

No – svėrplīs! Jog ė sakuom: ek ek, kāp če grajėj – kap svėrplīs.

No va.

 

SENELIAI

… Tieva tieva atsėmėno. Senielis babova jau. No ėr ons lioub ēs tēp pri žmuoniūm – lėnus brauktė. Ronkuoms. Jog kėta karta nebova ni kuokiūm tūm mašinu, nieka. No ė tēp… Gers bova.

No – gīvena anėi, pėrmo bova varpninkās. No vuo ka pasena – nebibova… Ka tėi bodinkā ī pagriautė, jau korem šmuotė kap anėi bova. No va.

Ka buočielis mėrė, aš nebatmėno. Maža tebibovau. Tieva mamas – nē! Mamas nebatmėno. Mamas mama – atsėmėno. Balsa toriejė tēp kap varpa. Dainūm muokiejė. Vuo mama – jog mama – neklausk! Žėima lioub ka parēs… Tumet verps anėidvė… No vuo aš jog daug ė tūm dainūm ėšmuokau ėš anūm.

Katra pu pėrma šauktė? Aš nesopratau toukart. Ka monėi ruodies, kad abėdvė vėinkart šauk, ė gana. Vuo katra pėrmo – aš nežėnau. Jog maža tebibovau toukart.

Babūnelė ka mėrė – no, pėimėnelė bovau. Vuo kas iduomavuos toukart?..

Va, – ka lioub atēso… Atejau vėina karta… Vuo Jezau! Ī galva pėlna vabalūm, vėsakuo… Vuo kas tėn?.. Nieks neėššokava, nieks.

Pajiemė šokas, ėštrinka galvelė, ėššokava, – no ėr ėšbovau tėn ėlgā. Tēp lioubo vėn atminso babūnelė ton, nu galvuos tuo šokavėma.

Sena babova…

 

REKRŪTAI

Babūnelė lioub pasakuos ėr aplē tus akrūtus. Kad atēs rodėni tas laiks, jau baguotūju negruob, negaudīs: tus šlūžauninkelius, biednūsius. No, ė Babrungienūs, saka, lioub būs pri tuokė žmuogaus kamė tėn  jaujie tas – tuoks rōsts padėrbts. Ė korin sogaus, prirėš tatā tuo jaujie pri tuo tatā rōsta. No ė… – vuo katron jau pagava, – tėi toriejė pu dvėdešimt pėnkis metus tarnautė.

 

TĖVAS

… Jau ons auga tuo klebuonėjuo. Ons bova klebuona tuo… Grozdevičė klebuons bova pavardė, Grozdevičė. Ėr ons bova tuo Grozdevičės puodė… No ėr anon tas klebuons augėna – lig kėik; ons klebuonėjuo auga ė karvės ganė. Ė paskiau jau ož vaiki tėn bova, paskiau mama tėn prisėsomdė i ton klebuonėjė…

No ėr… ėr ons ėšmuoka… ėš klebuona – vėskon…

No ons muokiejė – ė lėnkėškā muokiejė – kalba tiktā, lėnkėška. Ė rosėškā muokiejė. Rokoutėis… Ė grapalė anon tēp mīliejė, ka ons lėnkėškā muokiejė! Ons ī kėlniuos pamėlėjės! Va!

Vuo kuokė ons galvelė toriejė!..

Lioub žmuonis kėta karta biegs i ton Amerėka. Pasėpelnītė. Vuo dieltuo ė patis lioub sakīs, ka tuoki pat Amerėka ī kap jē če! Tiktā ka pėninga doboltavuos. Va! Ož vėina duorieli – kāp anėi… – a do gava, kap če siuntė. Ėš Amerėkas i Lietova. No ė tuo biega. Tuoms sava patiuoms lioub  parsiūs tūm pėningūm. No ėr anuos atēs rašītė – pri tieva – tūm laiškūm.

No tuoki – nebatmėno pavardies – Plateliūs če bova… – Petreikienė – va! Ana lioub atēs, ė pati sakīs:

– Šuoblinskieli, tavėi nerēk daug pasakuotė. Pasakē, – žėna ons, kon rašītė. Ė tēp – ka būtom tėkrā bovės, kopėtuo gīvenės…

Dėdelē muokiejė gerā…

Ons bova dėdelē kontros, ons nikumet nesokeikė, ons nesobarė. Ni ons vākūm… Ni… mes palėkuom – paauguom – mes palėkuom negavė nu anuo ni vėina… kumštuoka. Tėik ons vākus mīliejė…

Tievielis dėdelē mīliejė vākus. Ui! Mama lioub ana so kumstė i nogara bėlst tujau! Ons ont mamas tujau: vuo kėik rēk vākou plautius ar inkstus atmoštė! So kumstio tujau dauži. Geriau pasėjimk ar aparelė kuokė, a vītelė – sošauk par padelkas. Bet ne so kumstė daužk vėn! Jog kėik rēk tuokem a plautius, ar inkstus atmoštė!

Dėdelē mīliejė vākus…

Ka tetielis mėrė, Jorgielis jau bova. Ons gol luovelie… Tēp, pri… tėn – stals bova ė souls. Jorgielis – no – kāp ons galiejė būtė: ar ons dvėjū, a trėjū metieliu? Jorgielis tėn stuov tamė ožstalie… Ons veiz i anon… Ė rėit anuo ašarelės – aš veizo – ėš akiūm. Sakau:

– Tetieli, vuo dielkuo?…

Saka:

– Jorgielis mona palėks ba dounelės…

No ė… tėik anon mīliejė – no neklausk!..

 

TĖVO EILĖRAŠTIS

… Vuo kėta karta tieva nabaštėks ėšmuokė moni eilierašti tuoki. Aš ė dabar tebmuoko. Dieltuo ka tieva… tievs ėšmuokė.

Marš, vīrā, i Lietova, i sava tievīnė.

Par Nemuna ė Dauguna priešus atsėgīnė.

Vėlniaus miesta aplonkītė,

Sėntieju, Stapuoli, Vėlėjė pamatītė,

Vėlėjuota negėli.

Ont Gedmėna kalna,

Kor ī žalė klevelē, oužoulelē,

Baltė mūrā, nomelē,

Tėn žaliuos gėreliuos.

No ė ton tieva nabaštėka eilierašti aš ė tebmuoko… Ons bova klebuonėjuo augės, rasi ons ėš tėn bova ėšmuokės…

Tas tieva nabaštėka eilieraštis monėi dėdelē īr i šėrdi ismegės – ėr aš anon mīlo ė tebmīlo. Vuo kam ons ī derōs – aš nežėnau.

 

MIKALDOS KNYGA

Kor dabarčious gīven Duomėcelė – ta Gedgaudienė. Tėn gīvena Abartis kėta karta. No ėr ons toriejė ton Mėkaldas kninga. Ė lioub atsėneš pas mona tieva – ėr anoudo skaitītė anon.

No žėnā: ka jauna, nedėdelē tejiemiaus i galva. Kelis žuodius ė…

Ka būs muotrėškas neėšskėramas ėš vīru, nešiuos so keporiems, so kelniems.

No daug tėn bikuo, – vuo ka aš nejiemiau i galva toukart.

Vuo ton Mėkaldas kninga dabar tor Ratienė. Vuo kad aš bovau anoukart nuejosi, Ratienė pīkst ont tūm septintuos klasės vākūm…

Ka nebžėnau dabar: ar anėi atnešė, a neatnešė. Ton kninga anā.

 

KONTRABANDA

Jog kėta karta vėsēp varga. Lioub ēs i ton Vuokietėjė. Ė tieva nabaštėks īr ejės. Šnapšė ton nešė, ton olandėnė. Ė lioub vargs, kol par ton robežio parēs. Ka žėima – ēs atbolė, ka būtom tik ėšētas piedas, vuo ne iētas. No vuo kėtakart ė papols – parēs tošts!

Ni pėningūm, ni maišelė.

Lioub anėi jau so kėts kėto sosėēs, sosėdraugaus… Ne pu vėina, ne! Vuo tėn kap anėi ejė, jau – kamė tėi tatā sargībėnē būs, vuo tās tarpelēs anėi toriejė nusėveizietė… ka nepačiopto!..

 

MOTINA

Mamalė bova Kadātiūs gėmosi. Mamalė vėina auga. Tieva netoriejė. Anuos muotina bova Markauskalė, ėr ana pu savės Markauskalė Veruonika.

Vuo anuos mamalė šlūžītė lioub so vėso vāko. Je kamė galiejė – prijiemė kuokėi ūkėninkā so vāko, šlūžėjė tėn. Vuo je neprijiemė, ė ba vāka – toriejė sava vāka palėktė. Aba kartās… ka pritrūka… rēkiejė ė pasėrinktė… pu žmuonis.

Mamalė dėdelē vargingā īr augosi.

… Ėr ana tuos alguos tėik ė tegava. Dieltuo ka vāka rēkiejė maitintė…

No. Parēs lioub ėš darba. No vėso pėrmo gaspadėnė tujau: šėtā vāks ton padėrba, šėtā vāks ton pasakė, šėtā tava vāks tēp dėrba!.. No, vakara, jau atgols, kamarelie goliejė abėdvė – so tou vāko… Parēs. Ana jau būs bagolinti, atsėgolosi. Tus patalus ont galvuos sovers… Vuo so rīkštė! Vuo so rīkštė! Vuo šauk! Balsa negėrdietė – patalās ožversta bornelė ī.

No vuot kāp auga… No. No ana ton atsėmėnė, ka anon mošė. Bet vuo jog ož kon – jog ana pati toriejė pruotieli. Ka… ka rēkiejė anā vargtė – ėr ož vāka… vuo kas kon pėrmo padėrba, ka ne svetėmāsis vāks?..

No – atsėkelsi ėš tuos luovas, – būs vėinās rumbās ožpakalis… nu rīkštės…

 

PARDUOTI PLAUKAI

… Kad anuos bova tuokėi plaukelē – bova tuokėi jėlgė, kad ana lioubonti ont kiedalē atsėstuotė – mamalė toukart anus ėššokava! Tėik bova poikė – anuos plaukelē bova lig pat žemės.

No vuo kėta karta žīdā pėrka sava muotrėškuoms plaukus bikam… nu žmuoniūm. Anuos sava plaukūm netoriejė. No ėr anuos lioub nešiuos kāp… ta pasaka bova: so paroko. Jog dabar – a bier ta paroka, a nebie?

No bova Plungie tuoks žīds Muorkė, – lioub mama pasakuos, aš anuo nematiau, nepažėnau. Ons važiuojies so bikou tēp – pu kaimus, pu kėimus – bikon pėrkdams… ons sava tories: a sėlkiu kuoki viedrali prikruovėis, kas nuories pėrktė…

Ons pamatė, ka mamalės ī dėdelē tėi plaukelē poikė. No mamalė nieka ė netor… Vuo ons tiktā paprašė: a nepardoutomi, saka, to tuo sava vāka tus tatā plaukelius?.. No ė mamalė sotėka grētā: pėnkis roblius gava!

Kėta karta roblē bova – jog ne… Ėr auksėnis kėts bova pėnkroblis tas… ė roblis.

No ė pardavė tam žīdou tus plaukus. Ėr anuos nebatauga tuokėi, nebvešlė babova… babova nušiorė… Ė galvelė vėn tuoki – nešvari vėn – blouzgūm tuokiūm pėlna. No ė pati lioub ėr apsėkriuoks kartās: vākalē, aš jūsa plaukieliu vės tėik… nuors obagelēs ēso, bet žīdou plaukieliu nepardouso.

Pardoutė plaukus… No matā! Žīdou dar!

 

TĖVO MIRTIS

… Abodo klebuonėjuo šlūžėjė, ėr abodo tėn babūdamo apsėžanėjė. Nu dėdloma esu i tieva, nu bornuos – i muotina… Kap apsėžanėjė, tēp tujau ėšejė i dvara, i parobkius. Vėsa omžieli varga, kol omžiu pabėngė.

… No vuo ka jau sosėrga – toukart mama nuejė pri grapalės. Prašītė, ka bikon doutom jau maista a bikon – a nelėikt kartās tėn a nu šeimīnas… a nu pėitu, ka bėn šėrdėi atsėgautė… Grapalė pasakė, ka ana pati skundē tajiedonti…Ka anėi šonūm tor daug! Vuo kon: anam atėdousem – šonelems neblėks!

No va! No ė parejė mama.

Vuo kad ons jau sėrga, – mama nuejė viel, ka viel bikon, bėn šėrdėi atsėgautė doutom. No ta grapalė pasakė: nevākščiuok, mums neatlėikt, kas atlėikt – mes dousem… šonelius torem!..

Nuejė mama pasakītė, ka jau īr slabnos. Saka: aš nevierėjo, maloujėt rasintās, – aš atēso paveizietė!

… Atēt grapalė par kėima! Atēt grapalė. Atdaries doris, iēt – kapaliošis dėdeliausis! Pru doris neėštelp…

Pamatė tetielis, kad ana iēt, pradiejė ašarelės bėrtė. Kad ons vėsa omžiu dėrba, anā tarnava, ėr ana negal… nieka anam pagalbas nedavė nikuokiuos… kad ė nu pėitu lašielis būt lėkės, ka būt atnešosīs…

No. Atsėstuojosi:

– Ai, Šuoblinski, to slinks esi! To nepaslenki darboutėis!

Ė davė šešės dešimtis cėntu. Vuo bova pīraga kėluograms šešėsdešimt cėntu. Ė davė pīragou nupėrktė – pīraga kėluograma ož šešėsdešimt cėntu.

Ė tatā tėik – vėsa omžiaus oždarbis! Tėik tegava pagoudas. Nu grapūm.

Idavė šešėsdešimt cėntu, ka biegčiuo parneštė pīraga kėluograma. Valavičės tuokėi kepė… – Stadala bova če šėtā… če šėtā ont tou kompo…

Kap  ėšejė, tieva nabaštėks saka:

– Ka to ėr ožspringtomi, nuspruogtomi so tās šešėsdešimt kapeiku!

Cėntu. Toukart cėntā bova.

No va. No ė mėrė tievs… Tetielis mėrė. Mama netor kou apdarītė. Vuo kou? Nuejė pri grapalės, bėn… bėn… bėn batus bėn gaus kuojiems apsėautė. Pasakė grapalė:

– A-a! Aš douso anam kuojiems apsėautė! Ėr aš nešiuojo batus so džiūro!

No ė negava. Nuejė pri žīda – pri Mauša če. Kriautovė toriejė tas Maušos. Tas žīds davė tuokius – tuokėi bova nabaštėkams ėš puopieriaus padėrbtė batā. Davė Maušos tus batus apautė kuojiems.

Sermiegelė tuokė mėlėnė toriejė – apvėlka mama. Ė tas tatā kelnės. Vuo apatiuo netoriejė ni marškėniūm duorūm. Soluopītās apvėlka.

Vuo kāp dabar nabaštėkus vež! Kuokėi dabar kapā!

Vuo tėkontiūju žmuoniūm… – kap i bolvarūsi ivertė savėi, ožkasė… velienuoms kuokiuoms, ė gana…

Ton atmėno – jog jau bovau mergė… Kad anon vežė laiduotė.

 

KUR GYVENO

Jog mes nepradiejiem pakalnie ož karta gīventė.

… Tėn tamė namė gīvena ė Mėniuots. Mėniuotus ėškielė tėn pri Kazuonalės. Vuo momis ėškielė i pakalnė…

… Tėn toriejiem vėina truobelė ė kamarelė. Nojė… Vuo ka parejiem, ka ketverė bovuom. Je! Ketorgīslē… Žėnā, ka tėn geriau! Daugiau vėitas.

… Če – Mėka vėsū seniausis gīventuos, tas pėrmiau. No – paskiau Lokauskienė. Paskiau Bertašios. Paskiau mes… No Puocē tėi bova jau – ka mes nebovuom dar parejė…

Če tiktā tegėmė pati mažuoji, Bašė.

… Tarību valdė ka parejė, – atėdavė monėi ė ton vėitelė, ė ton truobelė. Ė dabar če tebgīveno… Ta truobelė ī pardėrbta.

 

VAIKAI

No. Gėmiau tūkstontė aštounė šimtā devīnėsdešimts pėnktās… Aštounė vākā bovuom: Kuotrīnelė, Petruonelė, Staselė, Jozelė, Kazelė, Stasielis, Bašelė, bova Verelė… Ėš aštouniūm aš vėina dar…

Vuo kāp gīvenuom?..

Kėts kėta toriejiem augintė. Jau vėins dėdiesnis, jau tus mažūsius  rēk tvarkītė, rēk anus… Ėšēt tievā i darba, i dvara. Jau tus mažūsius rēk apdarītė, rēk… Alė vuo kou dar apdarīsi, a tori kou? Būs če parplīšės, če lomstītėnis; če klumpē ī kiaurė; vėins atbols, ontros gers… Truoba negrīsta, muolio ėšmošta; je kamė pasėlėijė vāks, ni so kou parvėlktė nebier…

… Jog ė vaikelē, ė mergelės, – vėinuoks apdars. So jopėleliems. Tuokės… posmarškuoniems jopėleliems apvėlktė bova… Mama ėšims ėš sava sėjuona vėina pala ė pasiūs vėinam vākou. A jopėlelė, a kelnelės… No jau ontra pala nebier ėš kor baimtė: jau sovėso siaurs sėjuons babūs. No va.

… Vuo kamė žekelė gausi? Apvīniuosi apvīniuosi so kuokēs autās, – ė tus jog nedėdelē smarkē gausi. Apvīniuosi, ožraišiuosi; bikuokė nagėnė ėš kailė ėšskotėis… – parauks mama, apaus… No je jau paauga bėški dėdeliesnis, je paneš klumpi, – klumpelius nupėrka…

… Ont galvelės mamas kvartūga skiautė; rasi kas būs davės kuokė koskelė, – apsėguobsi.

… Vuo dabarčious ēt vėsuokēs buostuonās apsėdarė.

Mėiguotė sogoldavuom i tuokius ožiedius. Dabar karviems aba ėr arklems – ožiedius tuokius padėrb. Ketoriuoms kuojiems, ėš šuona lėntalės. No – prided šiaudūm. No – puodėškelė ton kamė gausi tatā!.. No ė so… Kėts vėinamė galė, kėts ontramė galė. No. Je pataikė – ispīrė i dontis aba i nuosi. No je dailē gol, – dailē, nesosėspardīsi. No ė – pu tris, pu ketoris tuo luovuo goliesi… Vuo kamė? Truobalės tuos tuokės tebova. Nedėdelės. Kamė tus ožiedius sodiesi?

… Jog tievā goliejė atskėrā, no vuo vākams ton tatā – ton ožiedi padies: a vėina, a do. Je daugiau esam – do; vuo je mažiau esam – do i vėina gala, do i ontra gala. No ė…

Vuo apkluotė – bova… tuokius kocėnius vadėnamus… No – skarėnē, kocėnē. No, so tuokēs apkluos.

No tėi kocėnē, skarėnē bova vės tėik drabožē… Ne, dabar jau kažėn, nebžėnau – nikam – ka babūtom… No kocėnē bova ėšaustė ėš skarūm. Dabar kartās tuokius ont grindū matau… No va. Tatā tuokėi. Tuokėi tuokėi.

 

MAŽŲ ŽAIDIMAI

Vuo žaistė… – jog sakau kuoki… Vuo kou žais? Je lielė kuokė sosėvīstė…

No skaras pajims, sodies goboli tuoki, lėimėni bikuokė skarelė apvīniuos. No ė lielie – vuo kon?

Dar ė tuos skaruos negausi! Je mama davė bikuokė bliuska palaikė, ėšplieš skiautelė – aba koskelės bikuokiuos…

Dar ni tuos skaruos nebova!

… Tas vėins bova vīriesnis. Kėik ons toriejė, – ar ons jau septīnis, a… aštounis – ta jau tėkrā gal kad ė toriejė. No ons bova so momis jau kap… – kap gaspaduorios. Stasielis. No.

No. No ė dėrbuom. Dėrbuom tuokės – truobelės, dėrbuom tėltus par opalius. Ėš tūm medieliu – tuokiūm pagalieliu.

Ne so pėilēs, laužītėnā; kėta ė so peilio dėrbs. No – ėšēs mama onkstėi, apīūšrēs.

Jog ėr aš dar kol tebdėrbau, – jog pėnkiuos jau toriejiem būtė ont tou plecio, pu skombala. No vuo tēp ė mama. Jog tomsie lioub ėšēs, palėksem vėinė.

No ėr… ė žaisem bi so kuokēs tās tatā… medelēs, pagalelēs. Degtoku kas tėn dous tēp – jog tropinsi sierius, – a kon, nebova par daug. Bikuokiūm šakieliu. Tuokius ons padėrbs – kėts smailiesnis, kėts tuoks apskrėtiesnis būs. No ė tēp – ė vėsos mūsa darbs.

… Stasielis. Kaziūnelė bova, no… nojė, Petruonelė bova dėdesnė jau. Kuotrīnelė jau lioub ēs šlūžītė.

 

BEVALGANT

… Jog kuoks valgīms?! Stala netoriejiem. Bova tuoks – līgo ketvėrtainis… Tėn lioub tieveliou padies. Vuo momis vėsus aslas vėdorie. Ipėls. Vėinam i torielkelė, kėtam ipīlė. Aplinkou sosėsiedė – no ė valgīsem.

Vėina karta – jau valguom – jiemė mama vėšta pablaškė. Ta vėšta kap pols mums i tas torielkalės! Vėsus mūsa… tus vėralus ėšplakė so sparnās, ė gana. Tievielis davai mama moštė.

No kou mama kalta, ka ta vėšta poulė?..

No atsėrada nuogna lerma. Mes biegam mamas gelbietė. No, pu tuos lermas… – jog žėnā, vuo kon bapadarīsi… Ė kriuokam i kertė ilindėn, je… kėts joukas, kėts čīdėjės: tau daugiau so sparno kliova, monėi mažiau…

No ė pasėbėngė.

Paskiau tievielis saka:

– Če ne vākā kaltė, ne aš kalts. No kuo to poli? Jog rēkiejė ton vėšta sogautė, ėšmestė pru doris. Vuo negainiuotė pu truoba: jog pati matē, – saka, – ka vākā asluo valga!

 

SKOLON. VELYKOS

Nojė. Jog ka bova žīdā, bova gerā biednīsims parobkems tims. Ont borgas gausi Velīkuoms mėltu. Toukart mama ėškeps pīraga – Velīkuoms. No.

Nuēsi sėlkelės, je sotaisē pėnkės kapeikas – pri Mauša.

Maušos bova če šėtā, kor ī Muoninka, – pardėrbts tas ī. Vuo ontra – ontramė galė bova Ėlkės. Žīdā. Ėlkienė toriejė mėltus ė baronkas kepė. Vuo ton tatā… vuo Maušos toriejė tus kriautovės dalīkus bikuokius: tėn gozėkus, tėn sėlkės bačkelė…

No ė nuēsi:

         – Maušieli, douk sėlkelė.

– Ui! Ui – če rėibsėlkės. Če rėibsėlkės!

No ėr ėšims: a vėina, a dvė, – kėik toriesi tūm kapeiku, – tėik. Je tūm tatā tori dvėm sėlkiems – dvė gausi, je vėinā – vėina gausi.

No vuo tūm mėltu Ėlkienė Velīkuoms dous, paborgīs.

– Ui atneši, atneši, kad oždėrbsi.

Līspundi dous jau.

 

KŪČIOS

No par Kūtės… vuo kon? Mama bikam gaus popu a… Toukart ne literē bova – gorčios… – posgorči.

No ė – tūm popu… kvėitiū, je gaus bikamė. A nupėrktė, a tēp gaus ana nu kuokiūm tūm muotrėšku… No – žėrniu a tūm popu, a tūm tatā kvėitiūm, – no ė vėsas Kūtės.

Ė sėlkė! Va! Vuo je sėlkės tuos nebier, – so bolvelė sėlksoltelė: pamėrkīsem bolvelė – tēp skanē valgīsem! Dabar ni so mēsa tēp nevalguom  skanē kap toukart so sėlksoltelė, bolvelė ka mėrkiem!

Nojė. No ė… nuēs mama. Je ė netories tuos kapeikas jau – toukart kapeikas bova – roblē, kapeikas. No, tas Maušos paborgīs. Ė parneš sėlkė. A vėina būs gavosi, aba dvė.

No ė tuos soltės torielkalė. No vuo mes… – kamė tus peilius gausi? So nagelēs – nulopsemuos bolvelės – ė so nagelēs i ton patė torielkalė so nagās mėrkīsi ton bolvelė.

Vuo kāp skanē! Dabar ni so mēsa, ni so kou nier tēp skanē valgītė, kap toukart so sėlksoltelė ka valgiem bolvelės tēp skanē.

 

LEMPA

No kāp apsėšvėis? Jog so to lėmpelė. Degs bikamė – ar ont stala padieta, a – pečios būs, tėn vėnelė būs ikalta, tėn ton lėmpa pasėkabins. Vuo truobuo a suodnė ė nieka nematīsi.

No ka verpsi – pri kalvarata – šėtā pri tuos panelės vadėnamuosės – prisėrėš ton lėmpelė.

Alė ne so stėklo, nē! Bliekėnelė tuoki lėmpelė, mažėlelė! So žėbalo.

 

MATUŠĖLĖ

Matošelė tēp verpė: ana prisėdiejė – kāp bova sošokouts koudielis tas, sorėtints… Ėr ana prisėdiejė pri – pri prīvarptės tuos.

Kėtakart kalvarats… prīvarptė vadėnuos – bova vadėnams.

No ėr ana tēp ė verpė – ė varė. Ana neskaidė. Dabar muotrėškas ka verp pu pluokštieli tuoki – skaida. Vuo ana ciela koudieli prisėsegė, – ėr anuos tas ėr ejė tas siūlielis i vėsa rinki tuo koudelė! Dailē verpė dėdelē!

No ė mums lioub bikon: a padainious, a papasakuos, a bikon… Mes aplē anon…

Sena. Matošelė vadėnuom. Plaipas Eleksėndra muotina bova.

 

PETRELĖS MIRTIS

Petrelė bova dėdesnė ož moni. No ėr ėšejosi bova žōsieliu ganintė. No vuo vaikē bova patiūm trīs…

No ana varies par suodna tas žōselės – ėr ana pajiemė tris vuobuolelius nu žemės. Vuo tėi vaikē pamatė, ka ana pajiemė tus vuobuolelius – anėi nutvierė anon… – ė bova tėn pat mosint prūds – a prūds, a velienėjė.

Kad anėi anon nutvierėi… – kėša i ton velienėjė – ė viel ėštraukė; viel kėša – ė viel ėštraukė… No ė par ton ana i lėga ikrėta.

No. Aš če… Mes būnam… – so Mėniuota vākās. Če gīvena tuoks daktars Mėniuots. Bova anūm vākā, ėr aš bovau, – auguom vėsė karto.

Aš veizo, ka mūsa Petrelė pu Kiežali – i krūmalius tus ibiega. Parejau. Sakau:

– Tetieli, – sakau, – mūsa Petrelė ī če Kiežalie, ibiega i tus krūmalius.

– Alė ēk, – saka, – ne, kon če plepi!

– Tetieli, – sakau, – parbiega: ī mūsa Petrelė Kiežalie – tamė, tūs krūmaliūs!

Tievs ēt veizietė anuos – ana bieg i laukus! Nu tieva: bėjė jau, ana mėslėjė, kad ons moš anon…

Prigienė. Parsėvedė. Pagoldė i luovelė. Pradiejė blūdītė. Pol i sėina:

– Avel – avel – avelė!.. Borelė!.. Žōselė – žōselė – žōselė!

No – ivedė ton Mėniuota, ons bova daktars. Paveiziejė.

Saka:

– Aš nieka nebsopronto, Šuoblinski, – saka. – Ėš Gėlatiu, – saka , – īr ėšvažiavė dėdiuojė daktara ėš Plungės parvežtė. Mes ont kelio, – saka, – palauksem. Apstabīsem. Ivesem ton daktara.

No ė tēp ė bova. Tievielis so Mėniuoto vėin laukė, kumet ton daktara parveš. Vuo mašinu nebova – so arklelēs kol parkorkėna ėš Plungės…

No ėr apstabė. Ivedė ton daktara. Ons apveiziejė, saka:

– Jau anā daktara nier, – saka. – Jau anuos vėsė smagėnis, – saka, – īr ondėnio apėbiegė.

No – dvė nedielė varga pu ton luova, poulė i ton sėina. Ė numėrė.

Lioub tieva nabaštėks biegs ont tuo kapa: kad ons kalts, kam ons ėšlēda šlūžītė. Parēs apsėkriuokės. Lioub sakīs:

– Bovau pas Petrelė nuejės.

No ė… tėik varga vėsa omžiu. Vėsa omžiu.

… Vėsė mažė, vėsė jaunė mėrė. Tik aš vėina ožsėkuoriau. Ka patekau i tarību valdė. Ta jau ilėpau – i šimta metu. Tebgīveno… Vuo katrėi bova Smetuona laikās, cara laikās, tėi vėsė žemelie sopeliejė.

 

POTERIAI

No prisakīmus muokė Razgalė Petruonelė. Tam tėkra bova špėtuolie – vākams muokītė.

Aš ė dabar tebatmėno tus prisakīmus. No – vėso pėrmo – dešimts Dieva prisakīmu.

Dešimts Dieva prisakīmu. Aš esmi Viešpats Dievas tava. Korsai tavi ėšvediau ėš žemės Aiptė ėš nomūm nevalės.

Pėrms. Netoriek svetėmūm Dievūm priš moni.

Ontros. Neimk varda Dieva dermā i borna sava.

Trets. Atmink švėnta dėina švėntintė.

Ketvėrts. Šienavuok tieva ė muotina sava.

Pėnkts. Neožmošk.

Šešts. Nesvetimuotrauk.

Sekmos. Nevuok.

Ašmos. Nekalbiek neteisē priš artėma sava.

Devints. Negeisk muoters artėma sava.

Dešimts. Nenuoriek ni jautė, ni asėla, ni tarna, ni tarnaitės, ni juokė dākta. Mīliesi Viešpati Dieva sava ėš vėsuos šėrdėis sava, ėš vėsuos dūšės sava, vuo… ėš mėsliu, darba, koriuos īr aplēstas.

 

MOKĖSI SKAITYTI

Vuo jergau jergau! – ka muokiečiuo rašītė! Prirašīčiuo lapus – nu sava augėma, nu sava bovėma, nu vėsūm vargūm!.. Vuo ka nemuoko rašītė. Vat – vėskas galvelie: kas sotelp galvelie, ton atmėno, žėnau. Vuo rašītė nemuoko.

No  ka nebova laika – negal pīktė ni ont tievūm. Anoudo abodo apsėžanėjė – abodo i parobkius istuojė. No vākā gėmiem, bėški paauguom – tujau žōsūm ganintė…

Vėsė – medelē – kor īr – ont Beržuora – dėigtė – tėi ī – mona – mamas – nabaštėkės – kastas – doubės – ė vėsė medelē – lig pat Beržuora – sodėigtė – mona – mamalės!

… Muokė muotina tuos Pėlėmanas. Ana Mėkalė bova. Kuotrīna. Parēs ana žėima vėišietė – ana verps atsėsiedosi – vuo aš atsėtūposi – kninga pasėjiemosi – ana moni muokīs. Tuokė toriejė skrīnelė, tuokė kap koparieli. Ana ont tuo koparelė siedosīs verps, vuo aš lioub siedosīs pri anuos – a kelēs klauposīs, a tūposīs – no ė… muokīsous tas… tas raidės.

Ė bovau jau ėšmuokosīs… – paskiau jau… nuejė nuejė – ė…

Vuo ė dabar aš tebmuoko dar: dėdiuosės raidės šēp tēp sožleberioujo. Vuo rašītė nemuoko nieka parašītė.

No vat. Ė palėkuom vėsė – aklė.

… No ėr ana maldakningės jog temuokiejė! Nojė: jog ne tēp. Nē rašītė, nē skaitītė. Maldakningės muokiejė, ė gana.

 

DARBAI

ŽĄSIAGANĖS ŽIEMOS

No. Ka bovau maža, septīniū metu ėšejau pri Broža žōsieliu ganintė. No par vasara ganiau, liuobo mīlieso tas žōselės. Prisėrinkso plotieliu kėšenė, ėšsėvarīso, – monėi nerēkiejė ētė anūm atsoktė, anūm nieka:

– Gogolītē! Gogolītē! Gogolītē!!

Tuos liekdamas… – aš tas plotelės, tropotelius tuoms žōseliems atėdouso.

No vuo parejosi, žėima… Ežeralis pas momis netuolėi… Tuokius blu… klocelius pasėdėrbsem, so peilio – ni kuokė abliaus, ni nieka. Ė bova kapeikėnės vėnis tuokės dėdelės, ėlgas. Nusėpėrksem kamė nuors kapeika gavė ton vėnelė. No pilīčė bikėinuo – a tieva, a kėts vaikielis radės būs tieva… Nusėpiliavuosem. Ėšrausem par ton korpolieli, ravieli tuoki pasėdėrbsem, – no ėr ikalsem ton vėnelė nupiliavuojė so pilīčė. No – i ožkolni isėversma bikuokė aparelė. Ka ton ožkolni prirėštė galietom. Pri pėrštu viel tēpat skīlelės pasėdėrbsem – ėr isėversem aparelė. No ė prisėrėšam pri kuojės – ė ton vėnelė ikalėi – no ėr aidā ont leda so vaikiokās.

Jog ne tuos žekės bova kap žekės, ne… Ė nušalau kuojės – ožkolni – kolnis. Kap atsėlēda paskiau, – ė nulopėniejė mama kap abrėnatius tas kolnis.

No vuo kor to būsi truobuo: jau vaikiokā atsėrada ont Ežeralė, – no grētā ton lėža pri kuojės – ė dui!.. Ėr ont vėino kuojė muokiejau važioutė, ė tēpat… Bet nepasėlėkau nu vaikieliu ni bėški!

No, mergieliu bova dar – dabar ontā īr Abartē tėn gīven, – Juonkā tuokėi gīvena. Bova Juonkalės trīs mergātės viel. Bet anuos dėdlesnės ož moni bova… No. Važiuosės. Bet anuos so rageliems. Anuos tū lėžu nedėrba kap aš.

 

PIEMENAVIMĄ PRISIMINUS

Vākalē, kuoki jūs torėt dabar gera gīvenėma, gera augėma… Vuo kāp mes auguom.

… No jau dėdiesnis, jau ėšēsi… Jau septīniū metu ėšēsi – a žōsūm ganintė, a karviu, bikon dėrbtė…

Ėšejau pri Broža ganintė karviu septīniū metieliu. Vuo kas dous apsėautė kuojeliems? Nieks nedavė, ēsi basos. Rīta meta pažadins. Saulelė netekiejosi ī; ėšsėvarīsi – rasa šaltiausė… Basuoms kuojeliems. Atšala kuojelės tēp dėdelē. Pasėšlapėnau pelkelė, somerkiaus kuojelės tēp. Sau pasėsiedau – ėr ožsnūdosi bėški. Ajei – ajei, a-jei-jei! Mona karvelė ibiegosi i vėina gaspaduoriaus avėžas, i pašalieli tėn sau. Atpoulė tas gaspaduorios. Jezosmarėjė! – Vuo staibelē ī nuspruogėniejė, – krovėnė. – Jopelė lomstītėnė, – ėlga pasiūta. – Če sošlaps, – če nuplaks staibelius. – Vuo ka kapuo tus mona staibelius krovėnus, – Jezosmarėjė! – No, cīpiau cīpiau – pabiegosīs i ton pašali. Biegau tas karvelės sava sosėtvarkiau, so…

Atnešė posrīti. Pabiegau avieliu tūm atsoktė. Kol atbiegau, kėta avelė mona ton kuošė sojiedė. No, mergė negera tebova. Ka kėta geresnė, ana paganė, atsokėniejė, pajiedės pėimou. Vuo ka kuoki bova – nepaganīs, ana sau padiejė torielkalės ė paejė nomėi. Vuo to ė nešiuokis tas torielkalės ikabėnėis. Ė tori vakara parneštė anas.

No atejė pėitā, ė viel atnešė bikuokiuo posbotelkie pėina saldė pavakarē. No, bikuoki bolbīnė, būs mēsa. No ta mēsa – jog rasi tuos gīvatės būs ėšvākščiuojosės i ton bolbīnė, nebibūs tuo puorcėjuo. Vuo kėta būs ė tuo puorcėjuo. Pajiesi, pajiesi – ė viel…

Vakara parsėvarīsi nomėi karvės. Rēk mergiems vėrbūm prineštė, rēk rītou bolbės nuskostė – pėimou tor. Ijēsi i ton prīšininkė. No kas – a davė tėn patalus, a bikon apsėkluotė?

Vuo jūs, vākalē, golėt kap, – klebuons tēp negol dar kap jūs dabar golėt luovelie; apsėdarė so kou esat?…

Prineši tūm vėrbūm mergiems, kiauliems lapu prilaužīsi. Je nulėjosi būs, nušlapsi vėsos. Vuo goltė iēsi – i luova ton bimt… Kas nusėriedīs – kāp to baatsėkelsi, baapsėriedīsi rīta meta?..

Rīta meta, saulelē nepatekiejos, ė viel mausi so karviems…

Vuo kėik tuos šlūžmas gausi? Gaus tievā vėina posektaini mėižiu, vėina posektaini rogiūm ė vėina posektaini avėžūm. Ė tris roblius pėningūm. Kėtakart rusu pėningā bova jog ne tuokėi kap dabar…

Vuo je kon ėškada padėrbā, ilēdā gīvuoli bikor – anėi sau atskaitė ož ton, ė nieka… ė bagausi jau… mažiau jau tuo…

No, paskiau jau paaugau dėdesnė. Tievā dvarė dėrba. Vakūm  būrīs – septīnė, aštounė. Vuo ėš aštouniūm devīniūm vėins bapaaugės. Vėsė ėšmėršt. Vuo kāp neėšmėrs? Daktara nier. Vuo kou pagelbies? Je bikuokė žiorkžuolelė sovėrėna; je bikuoki kormi sogava, papjuovė, kormė kraujēs gīdītė…

Ai vākalē!…

 

PUSMERGĖ

Vėso pėrmo tarnavau pri Broža. No ė…

A tebie Brožos? Nebier. Nebier jau…

No va. Tėn  – a mergelė, a posmergelė, – bet ka aš vėskon padiejau dėrbtė jau. No tuoki līgo pri ronku, līgo tēp… Kėik muokiejė? Nežėnau, kėik mama gava.

… Tuoki prišininkė bova – longėnė vadėnama: tėn pėina lioub laikīs anėi, tėn… šalta. Ė toriejau – tuokėi – a patalā anėi bova, a kaldra bova. Ė tuoks rosėnis šinielios. So to kaldro tatā pu apatė pakluos, vuo ton šinielio ont vėršaus ontsėkluosi. No va – tuo longėnie goliejau…

Ontra meta ėšejau pri Rošinskienės. Ana bova ėš Rūdatiu kėlėma, Razmalė. Bova tėn ana Ougotiūs tūs, ūkie tamė gīvena. No paskiau – dvars kažėn kāp kėba pri tuo ūkė, anon ėšvarė ėš tuo… ėš tuos… Bet aš jau nebibovau…

Tėn pėimėnelė ė posmergelė to… Nojė. Bova mergė, vaikis bova. No jau – ka aš koltė ejau, – matā, vėskon tėn pradiejau.

Tuoks Norbots Prončėškos bova ož vaiki. Dėdelē gers. Jog aš nebovau ni tuo spragėla ronkuo toriejosi, ne nieka…

Jau priejė koltė. Pažadėna, – pėrma adīna, ė sokielė, prižadėna. Bova rogē idžiautė. No ė … prisėkluojiem ton kluojėma, jau jemam tus spragėlus, sakau:

– Jezosmarėjė, vuo ka aš nemuoko, kāp aš…

Tas vaikis saka – apkabėnėis paruodė – saka:

– Stasė, nebėjuok! Daužk kėik to siluos tiktā tori, mes pri tavės pritarsem – to pri mūsa netark!

No valei tēp ė dėrbuom! No ė lopuom! No ka dvėjau kartās tebūsiav, ė sakīs, ka:

– Vedo do, vedo do, vedo do, vedo do…

Ruoduos, ka ė tas spragėls tēp dauža.

Bova gerā tuo kūlie… – tiktā ka rēkiejė ėlgėnius kriestė! Vat jergau, bova prastā… Ka rēkiejė ton kūli sorėštė, nuražoutė, nukoltė… Bliuskas davė sompliešėnės, – ė ronkuovės toriejē atsėraitītė. Vuo ton ėlgėni kūli toriejē so nagās nuražoutė. Tēp lioub nusėbraižīs vėsė staibē, skaudies…

No jau paruodė kāp ėškriestė ton… sotaisītė kāp ons ī jau… no – panašos i ton kūli. Ė padiejė sorėštė, i žemė sodortė ons… paruodė kāp nuražoutė apžergėis… Vuo ton – vuo ton, – kor tėi ražā, – ton gala so nagās nušokousi.

… Tas Norbots bova gers dėdelē! Ons lioub monėi ė sorėš ton kūli.

Kolsem nakti. Vuo kas dėina lēs? Jog dėina jau ēt varsta pjautė jau… Varsts? No – mėižē, avėžas. No tēp vadėna: ēsem varsta pjautė. No.

Nojė, kol varsta nupjaus, rogius rēk ėškoltė. Koltėnā… Jog ton tatā – rēk ėškoltė – tujau prasėded varsts. Varsta rēk džiautė i pėrti. Džiuovintė. Varsta lioubam nekolsem so spragėlās…

No, varsta – so arklēs. Vuols tuoks bova padėrbts ōžoulėnis. Kontiets tuoks. No, so tou arklio varīs. No vuo aš ta posmergelė – šiūpelė idous monėi jau – ka ētomi veiziedams vėin, kumet arklīs praded kakuotė a kon, – tori šiūpelė ton pakėštė: ka neprikakuotom tus tatā šiaudus…

Lioub gauso šešiuolėka robliu. Draboži anūm.

Maists pri anuos gers bova. Kanapiu lioub prisies daug, pridėrbsem spėrgėnės. Katilielis tuoks bova ont trėmis kuojiems. Pridėrbsem lioubam spėrgėnės. No ton vadėnamōjė kiaulažvėigė valonda vakara – apībriekšmi ton, – no ė soēsem vėsė i truoba, dous pu rėikelė dounas, pamėrkīsemuos ondėnie, apsėsūdīsem so to spėrgėnė, no ėr ožvalgīsem ton tatā… no ton pavakari vadėnamōji. Gerā bova tėn pri anuos, gerā.

… No posrītē – vėsumet kuošė. Nojė…

No pėitams bikon – jog jau – katra mergė būs nomėi – tēp pu šmuotieli mēsuos tuos dous. So mēsa vėrs a bolvīnė kuokė, a batvėnelius, a … no vėrala tēp bikuoki, ė gana. No… Paskiau pavakarē… Večerē vėn konkuolīnelė. Nojė. Mėltā tėn bova nepetlevuotė, tēp suomalėnē. Ė vakara vėn konkuolīnelė. Kolont nakti – nieks nedavė nieka… Pradies saulelė tekietė jau, – jau mūsa gruobā vėsė soksės i rinki. Nuorem posrītės – vuo nieks nedous ba laika. Tori ėškoltė ė tori pėrti apėnt pridžiautė. Ontram rītou. No toukart jau ēs pri posrītės. Vuo pu posrītės jau i laukus.

Ėš Rošinskienės ėšejau pri Kanevas i Duovainius… Aš nežėnau, kāp tėn bovau. A to paronkėnė bovau?.. Ka vėskon dėrbau… Gavau – a pėnkiuolėka robliu, a šešiuolėka robliu tik tėn…

Vėsor tas pats pīrags! Nojė! Darbā tėi patis, paėlsis tas pats. Ė geriau negausi nikam…

Ėšbovau pri Kanevas metus. Pri Rošinskienės dvejus.

… Ėš Kanevas jau niekor nebėšejau. Tievs paprašė i dvara.

 

PRIE STALO

… Dvīlėkas trīlėkas metieliu – ėšejau ož mergelė pri Rošinskienės.

No ė rīta meta pri posrītės soejėn, pradiesem kuošė valgītė. Sodiejė mergės. No – aš ė kabėno, kāp aš nuoro. Ne i rinki…

Aš ėš vaikė posės tuos pakabėnau… Kaukš! – monėi par šaukšta ka davė! Aš ėr ėšsėgondau ė pati. Pasakė:

– Sava pašali tori – ė kabink! Neskverbkės i kėta pašali!

No – nu tuo karta tēp ė valgau, ė žėnau aš. Aš ė prasėdedo: ar aš skīstėma srebo, ar aš kuošė valgau, – aš nu pašalelė. Tėik aš vėina, tėik aš dvėjou, tėik…

 

KUMEČIAI

Pėnkė parobkē so arklēs dėrba… Kėts Žalgėris, kėts Vėnciūna, kėts… vėsuokiū… daug parejė parobkiū… Je netink grapou, – graps atlēd. Je anims patims netink, – anėi patis ėšsėdongėn. No va.

Parobkīns bova – Kardūns vadėnams – če šėtā, kor dabar daktarė ī pasėstatiosi, tamė šmuotė. Bova tas tatā Kardūns. Tėn bova viel gīvs kėrmėnuosa… Kāp ons bova pramints Kardūno, – aš nežėnau… Tėi parobkē ta nolatėnē bova. Anėi so arklēs toriejė dėrbtė.

No daugiau tėi kėtė dėinėninkā, a matā… Mėka pas momis gīvena. Ons toriejė ētė i laža – dėina nedieliuo. Kėts viel kamė lažėninkā… No tuokėi dėinėninkā kėtė.

Mona tievielis bova panaktėnio. Ons toriejė tiktā tėn i paluociu ondėni privežtė, medius privežtė. Tuoms gaspadėniems. No ė nakti toriejė būtė. Toriejė švėlpi. Vuo ka lioub ons sosėrgs, – srienas anuo baisē bova nedėktas: bėškieli kamė ons kript – jau sošoks varda Puonadėiva, – vuo ė ni ėš vėitas nebipakošies. No ėr aš mauso i ton panaktėni. Ēsi aplē… no, vėsus bodinkus apēsi. Če šėtā abarės bova… No… bova dvara apėcinas. Šonėninks… Stalnės bova… Paluocio rēkiejė apētė… Nojė, – jaus dar bova… Aplē perenė nerēkiejė, – nieka nebova tėn!

Ė toriejē švėlptė bikumet ēdams i rinki. Vuo ka ne – nešauki, nešvėlpi, – grapalė ė bašauk pru longa:

– Šuoblinskai! Šuoblinskai!

No. Je aš atsėlėipo…

– Ai! Šuoblinskaitė!..

Tėkrėna – ar ī kas, a nier. Nu devīniūm vakara. Lig ketoriūm.

 

UŽDARBIS

Ordinarėjės gava tetielis kuožna mienesi do roblio pėningās.

No ė ton tatā… no ė grūdūm lioub gaus pu kėik, nežėnau tuo. Ė kuožna pėrma lioub i svėrna soēs vėsė parobkē; vuo pu kėik dous – ka…

Babrungs tebie šėtā dabar tas malūns. No ė dous dvars arklius. No ėr i ton malūna vėsūm parobkiū ė nuveš, somals.

Mama ejė i dvara. Šėtā ont Beržuora tas kels kor ī, kor ēt, – medelē īr ėšdėigtė, – mamas omžėnatėlsi vėsas doubės īr ėškastas. Lioubo nuēso, – ana ėšēs ba posrītelė. No. Aš bikon ėšvėrso, je torieso: a bolviu kuokiūm, a bolvīnės kuokiuos nuorintās, – nunešo mamā valgītė lioubo tėn i… pri tūm doubiūm. No ė dabar kad aš… – dabar nebipaēto, nebnuēto i ton Beržuora. Ka lioub ēso, mama vėn atsėminso: mamas doubės če ėškastas, mamas če dėrbta ī… Kėik muokiejė – kad aš nežėnau… Toukart jog ka vėsė – kas dėrba, tas… Vuo pu kėik…

Monėi pu maž ė teėšejė. Kad aš toriejau ētė ož truoba. Kap tievs mėrė, nuejau.

… Jau atēt anėi – momis nuor mestė laukuon. Ė nuejau prašītė, ka nemesto. Ė pasakė monėi… Lioub vīrā ēs pu vėina dėina laža ton vadėnamojė – ož truoba. No vuo ka vīrā, – vīrėška dėina ejė jau laža ton. Monėi pasakė, ka aš toro ētė i nedielė dvė dėinė, laža. No ė toriejau ētė. Ož tas jau nemuokiejė, – ne ne! No ož kėtas  – jog kāp anėi… Nebova nustatīts, kėik tas zapluots. Jog – kėik dėrbā, kon dėrbā… Je ėš če šėtā – ėš dvara tor bikon pardoutė, – ėš če muokiejė. Vuo je ne, – tumet lioub grapā parsiūs ėš Prancėjuos pėningus. No.

Vėsēp ėšejė. Ė dešimti litu gausi, ė pėnkis litus gausi. Kuoki jau sobata. A dvė sobatas praēs, a vėina sobata. Bet jau vėin sobatuoms muokiejė. No va… No pu kėik bova. Pu kėik… Kėtas dėinas nenuēsi. Kėta dėina būs a lītouta, a kuoki, – nieka nedėrbsi. No va. No ė baėšēs kartās ė pėnkė roblē.

Jog ton tatā… ne litās toukart, roblēs!

Par kara ka vuokītē ontejė, muokiejė markės… No ė lioubam dėrbtė: ejiem nuotrīnas ruoviem – ė smaukiem, stėibus raišiuojiem i buntelius. Vuo kor anėi diejė paskiau, – tuo nežėnau.

… Sunkiau bova: nebūtom tēp dėdelē sunkē bovė, – ka dounas nebova, mėltu nebova. Vuo dielkuo, aš nežėnau. Jog ka – mosiet a tėi vuokītē neontvežė ni ėš kor – ėš kor anėi negaliejė gautė?..

Gava paskiau – avėžėnēs mėltās davė pu posė kėluograma i dėina kuožnam žmuogou: a dėdelis, a mažos ī. No. Ė lioub mama keps ton avėžėnė douna. Tēp neskani bova.

 

KAIP DIRBO

Ėšēsi i darba – pėnkės – jau tori būtė ont plecio. Jau ī cingelis.

No vuo če šėtā – pri prūda. Prūds tas tebier. Tėn bova cingelis tas. Tuoks cingelis bova – plūga nuorags bova ikabints. No ė tas gaspaduorios vadėnamāsis toriejė tuokius gelžokus do. No ėr ons soskombins, – ė žėnuosi.

No kap sosėrinksem jau – toukart paskėrstīs darbus. Je gaspaduorios tas, vuo je ne, – Pėlibavičė nabaštėks. Gers bova omžėnatėlsi žmuogos! No. Ons atēs, paskėrstīs: tas tėn, tas tėn, tas tėn… No ėr ėšsėskaidīsem…

Pėitu bova dvė valondas. Bet jau negausi: ėš laukūm palēda – jau skaita. I tava posė jau… Kol parēsi ėš dvarlaukė i nomus, jau batori posontruos valonduos. No je batori bikon padėrbtė – šėtā, jau ė nebsobrosi. Banubiegsi pačio miero ont cingelė. Vuo je nenubiegā, jau būs ėšejė šėtā savėj anėi, – biegiuosi kamė… i korėn posė ėšejė, nebžėnuosi…

Ė dėrbsem, kol saulė ožsėlēs!

Kėta karta… – tēp atmėno viel ton!..

Če šėtā – ton tatā – padalėjė žemė i aprubus tus. Ėr ėšvarė momis če… Ramanauskis tebier! Tamė – ont kalno. I pakalnė če – soejiem mėižius statītė. No, jau saulelė nebaukštā – ėr ēkem nomėi: jau saulelė lēdas – ēkem! Atētam če ont kalna, pas ton Ramanauski – ajergau! Paveiziejiem: saulelė tebrauduonou dabar – neožsėlēdosi tebie. Jezosmarėjė, – parēt mūsa Pėlibavičė. Ėr apėntās – pargrōžėna: saulė tebier, kāp jūs tatā mėslėjiet paētė!.. No vuo kol mes tėn banuejiem, – ė ni vėina pieda nebsostatiem – ė ni vėina pieda nebipastatiem – jau vėstėik – ta saulė… nebier.

No vuot – a matā kāp bova! Nojė! Saulelė tebkuorol – ė nepaēsi nomėi.

Lioub nu Mīkuola jau ė monėi baskaitīs vėina dėina laža. No ė bova viel tuoki Bodrienė. Viel tēpat lažėninkė kap aš. No ė dar bikuoki būs muotrėška… Ė če šėtā tebie pri kelė ta medėninčė vadėnamuoji, – medius pjaustīsma. Par žėima. Vīrā skaldīs. Mes muotrėškas, tuos lažėninkės, pjaustīsem. No va… No ėr – ar i ton svėrna pavarīs, tėn bikon… Grūdus tus valīsi; bikon… arpa soksi. No bikuokius darbus, ė gan… Ne, verptė nebgavau.

 

PER PŪSNĄ

Vuogiau ėš dvara medius. Vuo kon?.. Rēkiejė…

Ėšejau kėta nakti. Ī vies! Pūguos nebova – nesnėga. Tik sausos vies dėdelē pūtė. Pūsna tuoki.

Aš ont kairioujo petio tepanešiau, ont dešėnioujo aš nepanešiau…

No – ka moni pagava tas vies! Soka ė soka i rinki ton mona medi. Aš krėtau, ė tas mona medis nukrėta. Vuo kor tas mona medis banurėitiejė, – aš ė šėndėina nebžėnau.

… Ons pūtė platē, nesiaurā. Neatruodė ka viesols…

 

KITI DARBAI…

No. Kad oredninks bova, aš bielizna pluoviau anam. Ė gīvena če šėtā, kor Liaučė truoba ī dabar. Bet ta dvarėnė ī nugriauta – nier anuos.

… Gėrėninks bova. Dapkos… I dvara ejau. Ė par pakaiti lioub nubiegso, anims ondėni prinešo… No vuo tėn anā itėkau bikon dėrbosi. Anėi lioub ėšvažious bikor, aš palėkso so vākās nomėi, so gīvuolēs…

 

APIE GRAFUS

IŠ PASAKOJIMO MOKINIAMS

Ai vākalē! No. Jau prasėdiejau ētė i dvara. Kuo ė baklausi tėn!..

… Liodvėks tuokė lazda toriejė… No če bova tēp līgo mėitalis, no vuo če bova šėtā anuo tuoki – tuoki ronkėna če bova pajimtė. No ė prasklēdama. Je ons atejė bikamė šėtā pas darbėninkus, ons sau ton lazdelė idūries, ton ėšsklēdė ėr atsėsieda. Veiz – aba bikon tėn sakīs, aba rokousės bikon…

Aš nežėnau, a grapalė moni mīliejė. Aš tuoki bovau… tuoki jau nesotėžosi: je aš dėrbau bikon – dėrbau. No ėr ana ka stuovies… Kėtkarta… pri pat paluociaus tėn tuokės auga žuolės – līgo sauliegrōžā. Rēkiejė anus ėšrautė tēp, ėšvarpītė. Ana jau stuov pri šuona. Aš varpau… Jezosmarėjė, prakaits ēt i akis, ī vėsas prakaito ožbiegosės. Aš nepakelo ni galvuos, aš rauno tas ė meto, kor anuos ī metamas.

Saka:

– Šoblinskaite, to gerā dėrbi, – saka.

– Nojė, sakau, pana grapaitė, gerā dėrbo, – sakau. – Bet vuo kon aš pavalgīso? – sakau. – Ar ėšneši, – sakau, a dounas abrakieli, a kon, sakau…

– Ā, saka, je nuori, saldaini aš tau, saka, ėšnešo.

– Bet, sakau, a matā, – saldaini…

– Parēsi, saka, zaras pri pėitu.

– Parēso pri pėitu, sakau, vuo kon monėi, – jouda bolvīnė būs; vuo grapalė, sakau, vuo kon pavalgā?

– No, saka, aš rīta meta do piruoško ė kavuos stėklėnė. Vuo pėitams do gaidio…

No vuo kas kėts bier jau: prišmuožā ont tretiuos ar ont ontruos, – tas jau īr atskėrā. No va! Bet dounas ėškada doutė darbėninkou. Saldaini je nuori, ana ėšneš! No va.

… Ka moni lioub agruodninks ėšvarīs braškiu skabītė grapams pėitams, lėips moni toukart dainioutė: dainiouk, bet nespruok! Ė dainiousi. Vuo je mon rēkiejė, aš ė pajiediau.

… Ė nepriēsi nieka pavuogtė!.. Kamė priēs – svėrns oždarīts! Va!.. Kad anoudo ilēs moni i svėrna ton grūdus tėn a poktelioutė, a kon dėrbtė, – ožsoks ont rakta. Ka neėšētomi. Va! Ė ka neėšneštomi… i kėšenė ipīlėis. Pakajūs jog ana pati ejė līgē! Ehe! Jau vėins neiēsi niekor.

… Ai! Ana lioub moni vėn pasėšauks! Bikon tēp… tūs tatā anūm pakajūs, tūs kombariūs, – a tėn dolkintė bikon, a tėn dėrbtė bikon. Aš tonkē bovau!

… No jog nebluogā atruodė. Nebluogā! Daug tūm bova vėsuokiū paveikslu, vėsuokiū bova tūm… No partapijuonā bova vėsuokė… No tėn tuokiūm bikuokiūm tūm dalīku tuokiūm bova… Bet žėnā, ne šiuos  – ne šiuos laiduos jau… Nojė. Jog tėn anūm bova vėin jau tuokėi senė. Vėins kombarīs bova tėn… ėš kredensa iētams – tēp bova tatā tuokėi šiepelē, šiepelē, šiepelē. No ė bova pėlns tėn medžegu, pastuovu bova, tuokiūm medžegu naujūm, – nekėrptūm tėn bova… Nojė. No va. No vuo tēp – jog bova, jog bova tėn! Jergau! Jog vėsuokiūm tūm stuotku bova… Je tas sosėkūlė, – kėta anėi… nevākščiuojė pu kriautovės…

Ka degė – nieka nebibova… Vėinus ėšvežė vuokītē… Vuo vėinus kap ontejė – rusā… Ė jau ka degė, ta jau nieka jau tėn nebibova. Nieka nebibova! Tošti, tošti bova.

… No jog valgis tas jog bova nebluogā. Jog valig žmuoniūm… žėnā, jog pataisītė toriejė. Kokuorios bova, bova ė vėrė, ėr agruodninks bova, prisiejė jog vėsuokiū tūm  prišmuožu… Bova ta tatā… kiaulėnė, bova paukštiu tūm… je rēk, jog papjuovė bikuoki… Jog lioubam sraigės rinksma. Ineši kokuoriou tam. No ons ikratīs i karšta vondėni, anėi sau ėr ėšnarstīs tus kaušus… No. Vuo paskiau anėi ėšgrēbs. Kāp tėn taisīs: a tėn svėisto keps, a tėn bikāp… Jog tēp ne vėinas valgīs. Va!.. Žaliūkės tuokės bova dėdelės varlės tam šėtā dėdiuojie suodželkuo… Tiktā ne galvas, pastorgalelius. Nojė!.. Tuoki kretėla bova ton tuoki padėrbė. No ė gaudīsi… Bet ne kuožna dėina jog. Jog bikumet je anims rēkiejė… jau je pėitams…

(Ar grafai baliavodavo?) Ā! Va va va! Je je je! Mūsa grapā balevuos! E-ne-ne! Je je! Mūsa grapā balevuos! Tėn anėi ni kuokė baliaus nikumet! I nikumet pas anus ni kuokėi svetē neatvažiava, nikumet! Ne ne ne!

(Ar jodinėdavo?) Va va va! Graps mūsa juodėnies! Va va va! Mūsa graps juodėnies ont arklio! Mes nematiem anuo juojėnt! Mes nematiem… Va! So karieta je – važiava! Va! Karieta bova: če tas gals žemā, pormuons bova aukštā, če vuotegou bova idietėis, ikėštėis tas tatā… Arklēs ketorēs lioub kartās važious… Arklē gražė bova. Bova tam tėkros anūm arklašeris tas. Arklē bova gražė.

(Ar plaukiodavo grafai po ežerą?) Je je je! Pu ežera ta jau plaukiuojė. Parsėvežė laiva tuoki… Ajezau! Jog kuoki… – palaiki kažėn ėš kor. Būda tujau padėrba tėn paežerie. No ė ton laiva nuvežė.

Ė dainė jog bova, – ka nebatmėno tiktā, – bova ėšmėslīta…

Žėima ont ežera… Žėima jog gaudė bikuoks tas tatā… tas Kėkėls kor bova Beržuorė. No – Almėns tuoks Paplatelie – žėima lioub ėšrėndavuos…

No – kuo, jog biednė bovuom. Vuo kon! So klumpēs apsėavės, a ta žekė, a kon… – so autās apsėvīniuosi, no ėr ėšēsi pas rėbuokus… No ėštrauks anėi ton tinkla – vuo kon, kamė?.. – jog nelēs, neprilēs rėbuokā tėi – ni žovelės tuos pagruobtė… Pribiegsi, – pastums, pavėrsi, apėnt atsėkielės ēsi… No ė parsėneši večerē kelės žovelės.

Vuo vasara kas tau gaudīs! Vuo kas? Je žmuogos so meškerelė tėn nuejė, – je medlinčā pamatė, ė ton meškerė solaužė ėr atiemė, ė nieka nelēda. Va! Aba tatā dabar ka so luodiems plauk!.. Je plaustieli bikas pasėdėrba, tujau ejė medlinčā jog i rinki tās pašalēs. Sodaužė, sokapuojė… A dvīlėka, a trīlėka, – kėik anūm tėn bova?.. Nepasakīso.

 

SAULĖS LAIKRODIS

Kompasos bova pri ražarnės.

… Jog dabar ī – tebie dabar tėi mūrā ražarnės?.. Ražarnė bova tėn… ont anou galo vinagradā. Vuo če prišakie tamė bova vėsuokės gielės… tėi vuogorklā… Va.

Bova štolps. I ton štolpa bova tuoks geležėis… – kas ons bova, jog aš nesopronto. No ėr… ė ruodė. Nu pat posė šešiūm – lig pat posė pėnkiūm. Biegsem lioubam veizietė, kelinta adīna: a veikē pėitā. No tas jau – tas gelžielis – šašoulietis – kad atēs ont dvīlėkas, – jau žėnuosem, ka dvīlėka ī.

 

PLAKIMO AKMUO

Va! Viel vėn ožmėršto, muokītuojė, paklaustė: a tebier tėn tas ont štolpo apals akmou?.. Ar ont žemė jau ī…

No va – parkė. Pru vartelius če šėtā kad ėšēti nu miesta, ė paēti bėški, paēti, – ė tėn bova ont stėibo tuokio. Tas akmou. Līgo gėrnu. Apals tuoks.

No ė senė grapienė lioub pasakuos mona tievou, ka… Ka ton tatā…

– Nebėlgā, Šuoblinski, tėi medelē… ėšspruogs apėntās tas beržielis dar, kor žmuonis plakiem…

No ė tieva nabaštėks lioub sakīs:

– Ka bėn nesolauktomem jau, kap ka bova… ka nebgauto anėi žmuogaus kraujo baožtaškītėis akis.

… No ė lioub… nusėkals, bikuoks, no ėr ont tuo akmėnėis pagoldīs… Nusmaukė kelnės, no so berža rīkštiems ė diejė par ožpakali. No va.

… No bet ana nebsolaukė, numėrė, – kumet tas baėšspruoga beržielis.

 

APIE SENĄJĮ GRAFĄ

Aš toukart maža bovau. Gėrdiejosi eso… Jog je ons pamatė bikon, je anam patėka bikuoki, no ė pasiuntė sava… a liuokaju. No ė toriejė parvestė! Bet ons veltou nenuoriejė. Ons ar ožmuokies, a bikon dous… No vuo tēp tatā bova.

… Vuo kāp!.. A tatā kėta karta bova tēp baguotė žmuonis. Jezosmarėjė! Če graps kvėit, ėr ana žėna, ka ana gaus truobalė. A bikon kėta… Vīra no kāp negaus! Je aš toro truobalė ar ūki, – kāp negaus!.. No vuo kon pīks? Vuo kon pīks! Ons nenuskriaudė ni vėinuos tēp ka palėktom… Auga vākā. Nieks tėn nieka, nieks anūm nepravardžiou. No – tēp jog lioub bikon pasakīs, ka jau: ė, dielkuo ons nebūs a mitros, a tėn puonėšks – grapa darba!.. No ė šėtā… ė dabar jau anėi – grapūtēs tebvadėn bikas.

 

EGLUTĖ DVARE

No. Jog ė dīvėjies ė vėsė parobkē!

Vėina meta – par Naujus metus – padėrba kredėnsė eglelė.

Lėipė, sakė vėsims parobkems ė vākus sosėvestė. No priraišiuojė tūm tatā – tūm rekietėliu.

Pradiejė – ožsėdegė, – tuos muotrėškas traukas, šuokėnie. Grapalė priejosi anas ramėn:

– Nebėjuokėt!

Kėš pati sava ronka:

– Nekaršta ognelė, nekaršta, nebėjuokėt.

No ė toukart bova dėdelis steboklos. Kėtam davė bikuoki žaislieli, aš nedėdelė tebibovau – gavau kvartūgieli. Kėtam – kors mažiesnis – davė jopėlelė bikuokė.

No ė toukart jau – vėsė – vėsė rokava, ka ana jau mosiet ėlgā nebgīvens, je… Vėsa omžiu tēp nebova padėrbosi, kap tus Naujus metus.

 

JAUNIEJI GRAFAI

… Tievs bova gers. Ė tas Liodvis bova jau i tieva jouba…

Liodvis bova pats tievs. Nu vėsa tuo… vėsuos stuovīlas. Akis rodas. Nuosės pakumpa bėški bova. Oustelē tuokėi nedėdelė bova joudė. Plaukā tomsė bova.

No vuo muotinelė bova dėdelē dėdelē negera, dėdelē pėkta bova omžėnat…

No vuo tas Bagduons, kor so ta bova apsėžanėjės ėš Telšiūm kas ana bova, – kad anėi pīka vėsė – ton Bagduona bova ėšgėnė ėš  če, ėš paluociaus…

Marėjė bova viel i muotina… No – tēp, nepardaug graži bova. Če tēp – tėi žondelē tuokėi pakeltė, če tēp tuokėi sokrėtė bova… Ka mėrė, jog jau benė šešta dešimti ejė…

Liodvis ėšbiega i Prancėjė…

Ai! Kāp!.. Toukart… – no ė Jezosmarėjė – parsėnešiau anuos no vėsa ton… nuotrauka dėdeliausė… – patraka pu tus paluocius vuogtė ētė. Paskiau mėlicėjė kuoki če bova, pradiejė – pradiejė gaudītė. Ėr aš ėšsėgondau kap bapruotė: ė moni atēs rasintās kratītė, – sau trakš trakš solaužiau.

Būčiuo ė dabar batorėnti grapalės ton…

 

LAIDOTUVĖS

Ont švėntuoriaus grapūm auklė palaiduota. Paskiau ī grapūm bruolis Bagduons – vėins (Bagdonu vadino Gabrielių, – knygos sudarytojos pastaba). Paskiau ī tatā grapalė jau. Trīs če ī solaiduotė… Tuo – šėtā sklepė tamė.

… No kāp – jog grapalė ka laiduojė, ton Bagduona ka laiduojė, ė ton auklelė ka laiduojė, – vėsas atmėno tas laiduotovės.

… Jog tā auklelē… – jog kon: laiduojė ė palaiduojė tēp… Ė ton Bagduona. Anėi nekėntė, kam ons rėnduoriaus dokteri apsėžanėjė. Anėi tuo sava bruolė nekėntė. Ė ka lioub ėr atvažious anėi, nē anėi rokousės, nē anuo vaišins, – nieka nedėrbs. Bet jau ka numėrė, vėstėik če parvežė palaiduotė…

No grapalė ka laiduojė – jog jau neklausk! M-m-mh!

Jog jau ka sėrga, kamė tik babova kuoks daktars… vėsus traukė če. Ka jau bėn… bėn jau anon kap nuorintās sotvarkīs dabar… Jog ons privežė daktarus… dėdliausius, kuokius propesuorius, dar a dvė nedielė kėik ana ėšbova gīva… vaistās tās vėinās… Vuo ka nieka…

Jog a jergau mona! Nakti pu dūšiu zvanėjė. Nevalna bova zvanintė, jau šėtā ka puoterams pazvanėjė. Grapalē vėstėik nakti zvanėjė.

… Ėr ana dėdelē mīliejė rūtus. Ėr aš nupīniau tuoki nedėdeli vainėkieli ton – garbies vadėnamoji. Ėš rūtu tūm. No ė nunešiau… Ė graps bastuovis pri… pri galvuos gala tuo… No ė nunešiau. Paruodė pajiemėis, kor anon padietė. No tēp pri galvuos padietė, ė gana.

… No ė jau ta dėina ėšauša, ka jau anon laiduos. No, – jau vėsus parobkius, vėsus – i darba neblēda ētė, ni nieka: toriejė vėsė būtė. Kairīs so tou Rogėnio kasė sklepa… Ton sklepa jog ėšmūravuojė, ėšdėrba. Tas skleps jog ė dabar tebier. No ė…

No va. Jau iēt nešiejē. Graps gruob ož galva: Marisė! Marisė! Marisė!..

No jau tėi nešiejē dara ton graba. Jau oždarė. Bova šešė nešiejē. Ėr apnešė tris kartus aplē ton žėžinčio.

Tas žėžinčios jog ė dabar tebie. Kad ons ėr aplēsts ī, – bet vėstėik mes tebvadėnam – dabar senėijē tėi, – ka žėžinčio. Pru žėžinčio ēkem!..

No tėn bova nušlounamė takā…

 

ATSITIKIMAI, ŽMONĖS

NUSKENDO MERGAITĖS

Aš  nedėdelė tebibovau. Mamalė lioub ēs pri tūm žīdu bieliznu tūm plautė.

Ana so kėto muotrėško skalbies paežerie, – ta Skalbīkla ė dabar tebier! Dabar nebie jau vadėnama – ka tėn nieks nebskalb dabar: pu jaklubo dabar vėsė vėn…

Mama tėn pluovies paežerie. Ė bova… so sosiedė sava. Vuo tuos sosiedės bova… – dvė mergelės sava atsėvedė i ježera ton.

Anėidvė plaunas tus drabožius, vuo tėidvė mergelės paejė, – vuo tėn plaustalis tas bovės netuolėi tūm… bikėinuo palėkės, palėkts. Anėidvė sošuoka sau, – ė viel ontlėp, ė viel nulėp, – braida pu ton ežera!

Ė nepaveiziejė muotina ta: tas ondou – jodėna jodėna ė pajodėna ton plaustali tuoliau nu pašalė. Vuo tuos mergātės pradiejė kriuoktė… vuo ta muotina šauk… Mama saka: šaukav abėdvė, ka:

– Nešuokėtau, nešuokėtau! Jodvė nuneš tėn i ontra pašali, pas ton Pėli! Nešuokėtau.

Anėidvė cīpdamas, kriuokdamas sau… – ė ta muotina mata, ė mama mata, – i ježera ė sošuoka. Dvė mergelės. Dėina! Ba leda, ba nieka. Ė sošuoka i ježera.

 

PAKARTAS PIEMENĖLIS

No ka da tebibovau dar maža.

Pradiejė pasakuotė žmuonis, ka tėn ont Pėkelė kapās ī vāks – pėimėnielis pakarts; no ėr ejuov so mamalė.

Nuejiev; žmuoniūm daug, žėnā, ēt vėsė ciekavītėis, veizietė…

No, tas mėzerėjė pėimėnielis ož ronkelės patėmpts i tus medius tēp… ė vėina ronkelė, ėr ontra – tēp ožnertė šniūrā… Ė bakuorolos ont šako to – beržos kumps, šaka tuoki atsėkėšosi. Ėr ont to šako bakuorolos. Nieks nelēda nulēstė nu tūm kartoviu – nelēda košintė anuo ėš tuos vėitas, kol tas esesuorios neatvažious apveizietė. Esesuorios bova Skoudė.

Atbiega muotina šaukdama, kriuokdama! Šėtā tujau tuo vāka vėrvės papjuovė – ė nulēda ont žemės, – neveiziejė ni kuokė atvažiavėma esesuoriaus – nulēda ton vāka, ton pėimėnieli ont žemės.

No, atvažiava tėi… – ta mėlicėjė… No vuo kon? Tėi tievā biednė – vuo kon anėi? Netor tuo esesuoriaus ni kou pavaišintė… Vuo tėi ūkėninkā – tėn pat paežerie gīvena – tujau parvedė ont pėitu ton… ton esesuorio. No ė kas če?.. Tam ė nieks nebova, nieks ė nebtēravuos… Ė šėndėina nieks nebžėna, kas anon pakuorė.

… No kad aš tuo posiė šlūžėjau… – jau kap atejau i posmergelė, – ta lioub ēso ar i Platelius, ar ėš Plateliu, – vėn veiziejau i ton berža šaka. Ka tas pėimėnielis kuorola tėn ont to šako pakarts.

 

NUSKENDO ŽYDUKAS

Ēsem griebtė pu Kelmėjės. No – paskiau kelsemuos pu Vuobėlelės. Tėn žīds nuskėnda. Žīdalis – pas ton Vuobėlelė.

… Pu pėitu bova. Mes jau bovuom soejosės pri darba. Pu pėitu. Atbieg atbieg tas paštas laiškanešis ė tas tatā – ė tas žīdātis. Ėr anoudo tujau nusėdarė – vuo mes tėn pat – ta Vuobėlelė če žemiau – vuo mes aukštiau griebam. Ėr anoudo nusėdarė, tujau i ton… i ton tatā i ton ežera. Mes veizam, ka ons šauk – vuo tas, vuo tas tatā – tas laiškanešis lauž šakas anam, met – ons lauž – kimbas… Ė… – kėbuos kėbuos ė pagargaliava. Ė nuskėnda. Tėn pat. Ė mes esam, ė tas anuo draugs, ė vėsė sau, – ė sau ė nuskėnda žīdātis. Ė dar sobata bova.

Oi kon tėn žīdā nedėrba! Kon tėn vakara… kol anėi… kol anon i tus ėlgėnius baivīniuojė anon, kol anon baėšvežė – i Plungė…

Plungie žīdu kapā bova.

 

ŠILTINĖ

… Orbuonalės tuos Barbuoras. Ana do toriejė – tāga, tus tris vākus. Ė toriejė dokteri. Bova dėdelē kriaučkelė gera. Ė sosėrga tās karštēs. Vuo jergoteliau to mona ka blaškies, ka draskies! Daktara nebova. Bova Kauneckis tiktā. Ė pats sosėrga karštēs, mėrė.

Kėik toukart žmuoniūm tuokiūm jaunūm… Vaikiu ėšmėrė, mergiu… Ėšmėrė: Orbuonalė Egnieškelė, ta… Plaipalė Milelė… Broža Stasielis… Broža Ontuonielis… Kėik ėšmėrė toukart karštēs!

… Pradiejė Brožūtis. Parejė ons ėš kaima apsėkrietės. No ė pradiejė… praplėta, praplėta, – ė praplėta, kėik ėšmėrė toukart jaunūm tuokiūm.

… Matā! Vuo ka nekimb – ė nekimb! Ni ta lėga. Vedo toukart so Razmo draugavuov. Ka tėi karštē siautė. No. Tieva nabaštėks pasakė – saka: – Ka nutverčiuo – aba žėnuočiuo, – gausi pertė! Nevākščiuok! Saka: parneši – ožkriesi vėsus, saka.

No gerā. Kor aš ėškėntieso: jog če kavalierios serg, no kāp aš galio ėškėntietė?.. Lioub ibiegso ė gan pru šali biegdama. No va!

Vuo ta Egnieškelė tuos tatā Barbuoras… – nuejau – jergoteliau! – vėsa joudā mielėna, karštė, deg, galvelė vėsa šlapi, solėita… Vuo draskuos, vuo blūdėj… Vuo ta muotina krimt, slabnie!..Ana ī biedna. Vuo toukart no kas padies? Gava ton tatā Jorkieli – pakinkė arklieli, sokala tuoki pačvartiu graba, – ėr ėšvežė vėins. Tas žmuogos Jorkos. Kas tiktā tėn, nebžėnau, padiejė ikeltė, ėškeltė, i doubė ilēstė.

No vuo karštēs šmuots ėšmėrė. Ė nieks nebveiziejė…

Vuo aš… – a matā?!.. Nē mūsa ni vėins sėrga, nē aš pati sėrgau. Vuo kor – biegau – nešiau, anėi biednė viel tuokėi bova. Mes toriejiem tuos dounas, ka ont ordėnarėjės bovuom. Atpjauso dounas abrakelius, sodiesous, inešo… – a matā, vuo nekėba!

Ė pri tuos Egnieškelės, a matā – ėr iejau, ė bovau, ė nuejau, – vuo dielkuo i moni nekėba?

 

GAISRAS

No ė če pas moni kaimīnā žanėjuos, – ė bova pintovės. Krasauskienelės.

No. Tėi vākā… ėš kor anėi ėštraukė tas rekietelės? Anėi laidė. Ė pataikė… Vuo tuos Spelčienelės bova tvartieliu stuogs šiaudėnis. Ėr anėi pataikė, ontmetė ont tuo stuoga. Ė nejosčioms sau pradiejė…

Dar vedo so tou Končelio tēp smarkē šuokuov ton žingsnėnė polʼka – aš dėdelē nušėlau, ėšbiegau i kėima. Aš veizo, ka ont Spelčienelės tvarta, Jezosmarėjė, kap bačkas dognis īr ognės. Ipouliau i truoba, šauko, ka deg Spelčienės tvarts.

No ė biega tėi žmuonis – ė vėsė kiaurā ėšbiega! Ė nieks neožgesė tuos bėški ognelės…

Ėšdegė toukart šmuots, vėsa šalis Plateliu.

Šeštėniu dėina…

 

STANČIUKAS

No ka dėrbau dvarė, bova tuoks Stančioks ėš Gegrienu. Toriejė šimta dvėdešimti metu. Vuo dar ons oriedo bova. Ėr ons nikumet nesokeikė žmuogo. Nepasakė – to šiuoks, to tuoks: to gaidė kuojė; no to gaidė kuojė, vuo dielkuo to tēp padėrbā?

No ka būtom tēp geresnies ronkuos… – pri martiuos pakliova, tėi gegrienėškē lioub pasakuos, ka ons ožpečeliou ė tegol, otis pjaun anon, valgītė nekumet tegaun.

Vuo ka būt geresnies ronkuos bovės, ons būtom daugiau ėšbovės kap šimta dvėdešimt. Jog je ons šimta dvėdešimt toriejė ė dar oriedo bova, ta ons būtom ėlgiau patėsės sava omžio, ka būt geriau bovės.

… No ons tēp lioub sakīs: je Perkūns parēt ont leda, ta žėnuokėt, ka tėi metā jau būs prastė – pavasaris būs šalts, metā tėi būs šaltė. No tēp ė būs lioub. Ė rogius rinksem kartās kėta meta so žekietās apsėvėlkosės.

No – toriejė dėdelė barzda balta. Kad ēs lioub pri bėtiūm – dvarė toriejė daug bėtiūm, ar aštouniuolėka auliūm – no vuo kad ēs pri tūm bėtiūm, ons lioub kėta nieka nepasėjims – moni! Moni apraišiuos, tas ronkas, ė ton kapalioši če ožrėš, vuo ons nieka nedėrbs – plėkuoms ronkuoms sau. Vākščiuos pu barzda tuos bėtis anam, nikumet neikonda. Je ikonda, rasiet, nieka nesakė. Ė jims plėkuoms ronkuoms, graibīs pu – tus tatā riemus, pu ton vėskon – va! Ėš če sau… barzda dėdelė bova, balta barzdelė. Pu barzda ton vākščiuos anam!.. Vuo monėi ton kapalioši oždies, če ožtrauks, ronkas apmaustīs!..

 

DZINGELIAI

No dabar saka, ka tuos prīglaudas… Ka tuos prīglauduos vėsė bėjė būtė.

Bova tuokėi Dzingelē. Bova ons vėina akelė, bova kriaučios. No ėr anėi… ėr anus pajiemė – patė pėrma, pats paskiau ėšejė.

No! Ė pati parbiega, ėr ons ėšbiega, ė sakīs pačioudo:

– Tėn gal šonis, ne žmuonis būtė!..

No vuo kor anėi ba… – ejė terbeliems apsėkabėniejė par kėimus. Vuo paskiau ėšejė anėi če ėš Plateliu – nebžėnau kamė… Kamė bapražova.

… Anėi gīvena, kor mūsa bova truoba senuoji ta dvarėnė – tuo truobelie bova.

 

ZUBAVIČIAI

Zubavičės toriejė jelėnė. No ė tėn tonkē lioub tėi… šuokē tėn pri anūm būs. Ta Zubavičienelė bova jauna. Tas bova… No – ėlgā monėi rēk pasakuotė…

Tas Zubavičė kasė šolėni. Ta kalvalė tebier. Joška tėn tam šmuotė gīven. Tėn nuoriejė miestou šolėni ėškastė. Jiemė tas Zubavičė – ė kap ėškasė gėlėi, ėšlėpa ont vėršaus – ėr ons apėntās ikrėta atgal ė sosėlaužė. No ė… Vuo ta Zeniauskalė – ana bova kriaučkelė. Vuo tas bova senvaikis. Ons toriejė noma. Vuo nežanuots tebibova. No ėr ons sosėlaužė… Ė ta Bašelė – tėn – ta Zeniauskalė – anon sargėna. Vuo kap sargėna, – ėr apsargėna… No ė pajiemė ons ož žmuona anon, ton Zeniauskalė. No va. No ė ta…

No ė tėn ė bova ta soēga vėn.

 

KONČIAI

No dabar jau nebier, žėnā, – ka tus senūsius bodinkus pagriaun. Ė ton truobelė Kuončienelės pagriuovė. Nebier tėn.

No! Ana bova tuoki linksma. So vīro negīvena: vīrielis bova so koprelė, kriaučios bova, lioub ēs pu svieta siūdams. Toriejė sūno. Ontuonieli. Ontuonielis bova dėdelē mitros, dėdelē šuoktė muokiejė. Dėdelē… – a keptė, a bikon, – pri vesieliu… – ons vėsor pritėka, ons bova tuoks, – no tuoks mitros, ė gana.

Bėški bova stuors balsos. Bet vėstėik ons šaukė! Ėšēsem… Varguonėninks bova tuoks Pėktorna. Končios. No Šuoblinskalė pasėjims i vėdori. No ėr ėšēsem. Ont perenės.

Dabar ni tuos perenės nebier, – bet vėstėik ta vėita, – aš anon tebvadėno tēpat.

No ė dainiousem! Anuo bova stuors balsos. No ons:

– Stasė, to monėi šauk pu pažastėis, vuo aš šaukso kāp monėi rēk. Ėr ėšēs gerā!

No ėr ėšēs mūsa dainės vėstėik gerā!

Kuončienelė bova dėdelē linksma. Toriejė gelta arklieli, bėški raiša. No, je bikas bikon sakīs:

– Vuonošēlė, vuo kon, vuo kāp to?..

– No vuo kāp aš? Ontā savėi bapalėks: kūlis, ondou Ežeralie – ė Kuončienelė ont tou kūlio, ė geltāsis. Ė pasėbėngs vėskas.

Geruos šėrdėis! Ana obagus prijiemė i nakvīnė. Tėi obagā vėsuokėi. Ė kėts aklos, kėts negėrdos, kėts… Parēs. Kėts prisėgierė. No – ons nemata akėmis, jau pradies ons aplē muotrėškas graibītėis. Kuončienelė ož pečkori:

– Ak! – tuoki bova smarki kalba tuoki: – Ak! Aš jums, ropūžės, paruodīso! Tujau monėi ont pamata vėsė ka ėšēsėt!

No – obagelē ožsėgierė, vuo kon kėta: baožsėgeidė muotrėšku…

No ka jau pečkori ont petė ontded, – jau ėr apsėspakajėj.

… Ana pati lioub pjaus, pati griebs, pati… No ėr ana ė pasakuos – dainious savėi:

Dailės pėivas, ka nepjautas,

Bet dailesnės, ka nupjautas.

Dailės pėivas, ka negriebtas,

Bet dailesnės, ka nugriebtas.

Sena jau bova. Bet ana pati sau dainiava, pati sau dėrba.

 

ŽMONĖS ĮVAIRŪS…

No… ana bova dvėlinkė tuoki. Če ana, veiziek, so kuokė parobkelė a bikou ana rokoujės tēp, – vuo veiziek, grapalē parvers kėtēp. No ėr ejė tuoki līgo pīna… Vėsuokiūm kalbūm… Va.

… Liodvelės tas nomielis. Muotinas seserėis. Ana jau ė tuorelės apsėtvierė, apsėtvarkė. Ton ana bodinkieli apsėtvarkė. No ėr ėšvažiava jau ana i Šateikius parsėvežtė sava tūm… tėn baldieliu, bikuo. Vuo anėi – jiemė sau, ožsklėndė doris ė nebilēda anuos baiētė. Ėr ėšvažiava ana atgal. So sava torto vežėna… Ožgruobosīs ana tor, če anā nie kuo dejoutė. Aš anā ė pasakiau: Stasālė, ė nedejouk; jūs nu ciuocės atiemiet, vuo valdė ka pajiemė, – valdė pajiemė…

… No tuoki bova – tēp – līgo lakūns – līgo pareigis. Je ne vėina kavalieriu, tujau kėta, tujau kėta… Vuo ons nebova pareigis. Ne-e! Ne, ne, ne. Tik ana – ana! Vuoj kuoks ons rimts žmuogos bova… Tik ons vėina ton sava patė mīliejė…

Kon Dievs žad, ton ė pagėnėis atėdoud…

 

MINIOTAS

Nojė. Jog… jog ė daktarā…

Tėn tamė namė ė gīvena Mėniuots. Dvara tas bodinks skaities. No ėr ėškielė anon če – kor Kazuonalė ta bova. Vuo momis ėškielė i pakalnė. Ėr oždiejė žemaitėška muokīkla tėn… Graps pats sosėmėslėjė… jau pėimėnelė bovau… Kad anėi lietovėška, ton žemaitėška muokīkla oždiejė… Ė Jorgielis mona tėn ejė i ton muokīkla. I ton bota…

… Ons ketėna tatā rėzėkavuotė. Neėšētė. No. Sau jau rīta meta ėr atēt parobkē kėrvius ont petė sosėdiejė. Longus jimtė laukuon. No ėr ons sobrozda toukart. Bagava tėn pri tuos tatā Magdelenas Kazuonalės vėita ėr ėšsėdongėna tėn. No va. Vuo če muokīkla.

… Bova Mėniuots daktars. Paskiau – kap Mėniuota ėškielė, parejė Kauneckis… Karštē siautė – ėr anam patem prikėba, ėr ons pats karštēs mėrė! Ont karštiu parejė.

No ka Mėniuots… kad ėr ons bova lėguons. Dėdelē šnapšelė gierė. Pati lioub ėšvažious i Telšius. So vākās. Vākā muoksla ejė Telšiūs. No ėr ons lioub vėins pats… Aš anam ondėni lioubo parnešo. Šolėnės nebova – ne kap dabar kad ī truobuo ondou. No ė… ė paskiau… bornelė gierė. Jau nemažėna.

 

KAUNECKIS

Daktars Kauneckis parvažiava ėš Rosėjės. Vuo kamė ons bova: ar ons karė bova pajimts, ar ons tēpat bova. No ė gīvena če šėtā ī tuoks bodinks, tamė bodinkė gīvena; toriejė gaspadėnė. Vuo ka lioub ons sosėrgs, jau bikas anam pasėdarīs – no ta gaspadėnė lioub ėšēs – če ežės tuokės bova, daržā – ont tūm ežiu rinks ana sriavėnės. Bet ne tas baltas rinka: ons lėipė rūžavas tuokės rinktė anam.

No ė paskiau bova ėškielė anon i miesta. Dabar ī kriautovė medžegėnė. Tamė šmuotė, tamė bodinkė. Alė jau ī pardėrbts ons.

No ė tamė bodinkė ons mėrė. No, bruolis ėš kor atvažiava – tuo nežėnau. No, siūluojė anam konėga, – ons nenuoriejė. No ė palaiduojė Beržuorė. Ėr ī dabar ontdiets ontkapis, akmou dėdelis, kas muok skaitītė, tas paskaita, katras pažėna, ka Kauneckis – vėsė žėna, ka tėn Kauneckis gol. Vuo katras nežėna, tas paskaitė ė nuejė. No ė… dabar ons tėn ėlsas Beržuorė, mūsa kapūs.

… Daktars bova – dėdelē gers. Bet toukart siautė če Plateliūs dėdelė karštē. Dėdelē jaunūmenės ėšmėrė – vaikiu, mergiu. No ė paskiau – tuo gerā dėdelē tēp nebatmėno, mon tēp atruoda – kad ėr ons tās karštēs mėrė. Bet ka žmuonis  dar kalbiejė – saka: a matā, saka, ka ė daktars pats nebėšsėgelbiejė nu karštiu.

… Kor nu paprasta žmuogaus, ons nie jimtė nejiemė. Ons davė vaistus – ar ons sava toriejė, ar ons kamė ėš vaistėnės parašė. Brongē nejiemė. Vuo pri anuo dėdelē miega žmuonis ė sakė, ka ons dėdelē gers daktars ī. No ė tuo nežėnuom – vėsė… līgo pasakuojė, ka ons daktaro bova ė Rosėjuo, i kara pajimts…

… Laiduotovės tuos… Jog ka kėta karta če tuokės ė tebova. Jog graba – ratūs! No, do maišo padies par tus ratus; no ė ton graba padies. No ė tuokės laiduotovės tebova.

 

VOLDEMARAS

Bova do sargā – mėlicėninkā pri anuo. Vuo… vuo ons bova paluociou. No. No vuo ka ons ar i ežera ēs, a bikor, – anuo nieks nedraudė, kor ons nuoriejė, tėn ejė, – bet tėi kareivē toriejė ētė pri šuona anam. Ėš paskuos!

Ar anėi toriejė kamė kuoki ginkla, tuo nežėnau, bet ba šautova ejė.

… Ka žmuonis toukart tebibova tuokėi… ar ožmėgė, a nesoprontontis… – no ė nieks nežėnuojė: dielkuo anon če parvežė, ėštriemė, dielkuo… dielkuo ons če īra?..

Vuo tēp so žmuonėmis geroujo, dailē ruokavuos. No tiktā jau nemuokiejė tēp kap mes, – lietovėškā.

… Šešiuos toriejiem būtė ont cingelė jau. No aš jau ėšēso priš ton šešta aba šešta jau būs… No ėr aš ė palēso sava balsa. No anėi, tėi sargībėnē, lioub sakīs: jau mes žėnuom, ka jau to atēti i darba; jau šešės, jau klausuomuos, kumet to ēsi… to ėšēsi ėš truobuos. Vuo kad tik ėš truobuos – no ė tava balsa mes jau gėrdam.

Jog sargībėnē pamainuoms ejė. Ė pri rūmu, ė pri vartu – tėn anėi tēp ė didžiurava, ė… Ėr i rinki tuo paluociaus apēs. Vuo daugiausē jog kor ons bova – tėn pri tuo kombarė, tėn… tėn jau anėi stuoviejė.

 

ADOMAUSKIS

Liodvėka Aduomauski jog aš kuožna dėina sotėktė lioubo. Ar ont pėitu parēdama, a pu pėitu ēdama… rīta meta, matā, ons vėn tebgoliejė jau mosint – bet rīta meta ka mes pėnkiuoms vėsumet ėšejiem – nesotėkau…

Karklės bova – dabar nebžėnau, a vartā īr, a karklės, vuo toukart karklės bova, ka gīvena bruolis.

No ons moni tēp ė pažėna, ė tujaus ė tēravuos mūsa: no, kon dėrbat dvarė? Kāp, kuoki atlīgėnėma gaunat? No sakīs: benė pasėtaisīs, benė būs geriau…

No ė bova geriau! Ė geriau ėr īra! Vuo ka ons mėzerėjė pats diel mūsa pražova. Diel mūsa laimės nu tūm joduošiu ronkas. Gol žemelie…

Ka lioub parēso aba ēso, ont karkliems – karklės bova tėn oždietas – ont karkliems pasėriemės so ronkeliems vėn būs ė bastuovis. No ė tujau ėr ožkalbins ons moni…

… Ka bova konėgo, tumet aš nepažėnau – dieltuo, ka ons ne če tebova. Tumet pažėnau aiškē, ka parvažiava ėš kaliejėma, ka dėdelē sodžiūvės, ėškonkints. No bet ons nebėjuojė so kuokio žmuogo sosėtėktė, ons pasėrokava.

… No ne tēp aukšta ūgė tebova žmuogos, tēp bėškieli bova līgo pakumpės, petelē pakeltė. Tuokė pajėlga veidelė, patomsos, pėlko sermiegelė lioub nešiuos. So lazdelė. Je aplē nomus tėn aplē truoba – lazdelės netoriejė. Vuo je tuoliau ejė kor – so lazdelė ejė pasėrėmdams.

No, ons ejė daugiau vėn tėn ont parkas tuos, kāp dabar mes anon vadėnam… paskiau ont suodželkas. Vuo kor ejė, kam ons atsėdūrė, – nežėnau.

No toriejė bikuokiūm draugūm tūm, – jog negalio pasakītė jau, kas anėi. Kartās grajėjė anėi. Kon ons ožgrajėjė, – Trakomalē atėdevė, biednīsims  – bikamė, kas biedniesnis bova.

No, anuo gīvenėms tuoks.

 

KASDIENYBĖ IR ŠVENTĖS…

KAIP RENGĖSI

Kelnės kumet tepradiejė torietė muotrėškas! Ė tēp jog ka pradiejė – kiauras bova – tās tatā šakomās kiaurās.

No vuo stanika – jog stanikus nešiuojė jau senē. Jog ont marškėniū stanika vėlka! Dabar velk ton tatā ont plėka kūna stanikus. Toukart ont marškėniūm, ont marškėniūm!

No ė marškėnē kuokėi būs? Tėi stoumėnelē bova – je kamė pri kuokė jau gaspaduoriaus jau gausi – ė stoumėnelē būs tėi sompliešėnē, je ne – nūšokėnē. No vuo pridorā tėi bova pragėjėnē. Dar spalelē gerā tebibūs… Ronkuovės če ožsegamas bova. Ėlgė, ėlgė – tēp lig posėi blauzdūm.

Je i bažninčė, – ont marškėniū kon vėlksi – no bliuska, sėjuona. No vuo je tori gera apatėni – ton apatėni pasėvėlksi bikuoki; vuo je ne – apsėvėlksi, ė gana. Koskėlelės kap koskėlelės bova… No bova tuos ta jau ėšeigėnės – ėlgkotės vadėnamas, ėlgās kotās tatā… No, apsėguobs, če prišakie sosėrėš. Kotā tėi ė būs tēp. No, je senas kuokės, tuos lioub ontsėsiaus koska ton. Nomėi austa… Nojė. Jog pradiejė jau tēp i kertės lėnktė. Paskiau – paskiau pradiejė skersas – kap dabar jau kad ēt. Vuo senuosės ejė i bažninčė so kvartūgās. Bova tuokėi drīžė, ėšėlgdrīžē tuokėi. Nomėi austė. Nojė – senuosės ejė ėr i bažninčė so kvartūgās, vuo jaunuosės – ne.

I bažninčė so koskeliems vėin! Ė jaunas, ė senas. Kas tau! Ēs tatā pu plaukūm! Ne-ne! Koskėlelė toriejė, sėlkėnelė – kori jau baguota bova; ė tēp paprastūm šėtā. Nojė – so koskėleliems vėin…

LINŲ DARBAI

No. Lioubam nurausi. I malkelės sokrausi, pu dešimti – sosėneši, sodiesi i tuokius – tas sostatīsi malkelės. No paskiau – tuoks vuožīs bova padėrbts. Isėverši ton pieda. Gelžėnē šokoutē tuokėi bova ont ėlgās kuotās, so tuokēs nagās, – no ė šokousi tas galvelės žemėn. Vuo paskiau, – padėrbs žarda tuoki – tas galvelės sožardīsi i ton žarda. Ėšdžiuovins, paskiau ėškols, – paskiau ė…

Patius lėnus ka nešokava tus žalius kap nuruoviem, – no ė tujau merkė i vondėni. I velienėjės. No, ėr apslūgava bikuokēs vėrbās, medēs, ėr apdiejė akmėnėmis, ka anėi neplūstom i vėršu. No. Ė būs anėi, mėrks a nedielė, a dvė nedielė tamė vondėnie. No ėr ēs – a vaikis, a tas gaspaduorios ēs – veizies tus lėnus: ėšjiemė, pajiemė tatā ton šiaudieli lauš – a bėrst jau tas spalis laukuon, a nēt dabar. No, je jau ēt jau ta plėikelė – ta jau būs ėšmėrkė. Jau merks: ēs vaikis so šakė – ėškabins, ėšmes ont pašalė. No paskiau mergas – je dvė būs – ēs, – ė sklēs eiluoms, eiluoms tus  – lėnus.

No ė viel anėi būs būs laukė, kol anėi viel jau pradies plėikoutėis. No je jau īr anėi atsėbovė laukė – ta toukart jau ēsem ė sostatīsma anus i tuokės… Vėdorie palėks tošti, galūnelės sospausem no če, ė sostatīs tuokiuoms goboreliems. No ė viel kol  anėi būs…

Paskiau jau veš i jaujė ėr i pėrti – ėr i mintovus.

Nojė. Paskiau mīnė. Bova tuokės – mašina tuoki. Če sokama, vuo če vėršos tas bova so tuokēs vuolās – ėšdėrbtė – no tuokėi – so tarpās – no, līgo kuočielā. No. Tas vaikis soks vėins, če pėimou kėš i ton mašina; a mergė, a bikas – ontruo posie ta ėšbieg jau ėšlaužta saujė ta – no ton pajem nu tuos mašinas,  – no ėr ēt jau toukart i mintovus.

…Ī tuoks – vuožīs bova – rōsts. No ė tėi mintovā bova – tarpā tuokėi – tuokėi idietė – i tus tarpus. Ė pri tūm mintovu… – kuožnos toriejė sava mintovus! Je mergė bikor i talka ēt – ana nešas mintovus sava ont petiū pasėdiejosi. No vuo  – a je vaikis… Vuo je ne, – ta gaspaduorios pats tories tėn daug…

No kap ėšmins – jau tēp i mada… Brauktovelės tuokės bova – lėntelės tuokės. No so tuoms ėšbrauksi – ėšbrauksi čīstā, ka nebūtom!.. No vuo je gera gaspadėnė, jau nieka nesakīs. Vuo je bikuoki…

– No a jau, a jau – šėt… No, mamunė, jau šėtā ėšbraukiau jau: a nebūs gerā?..

No pajiemos ton saujelė i dontis: či či či ci ci – tēp:

– No dar trat! Dar rēk brauktė!

No tol brauksi, kol anā tėks. Kol gerā būs!

Kad ėšbraukė lėnus… Bova tam tėkras jiekelės viel. Tuoks ketvėrtainis bova – ėr ont tuokė lentalė prisegts. Ė bova vėnėmis – no tuoks līgo rekiežielis. Vėniūm… No ė paršokousi par ton rekiežieli. Ė jau… No je gerā – gerā; vuo je netėks, – ė dar karta paršokousi. No vuo paskiau jau i kalvarata!

… No. Ka jau nubraukė… Nūšokas pėrmuosės tuos nu galūm – ī, žėnā, vėsuokės: ė konkolioutas, ė sosėvielosės, – tas mesi atskėrā. No vuo kap šokousi – jau tēp gerā ėššokousi, geras tas nūšokelės, – ta tas viel atskėrā mesi. Lėnā viel atskėrā. Lėnus verpsi sompliešėnems, bikam… Lomstītis bova stuors, ė bova tuoks daržiets ėšausts – kad ėšaus. No – vuo lėnā – tėi gerėijē lėnā, – sompliešėnems. Pluonims audeklams.

KUBILAI

Kor alu pīlė, ta bova barielkalė – a barielkelė. Vuo kor ta bova so tou dongtelio, – ta bova dvėdognė.

Ėr i dvėdognė vėin rūgšta pėina tepīlė. Žeimā.

Tėn alu neraugėna, dieltuo ka pėins nepagesto.

… No jau vėin daugiau tėi šolelē bova oužoulėnē.

DARŽELIS

Ejiem dvarė dėrbtė. Tuos žemės maž tatoriejė, mamalė nedavė darželiou dėrbtė, vuo aš dėdelē gielės mīliejau. Aš lioub vagelie sosėkaso sosėkaso, ėš dvara agruodninks dous bikuokė ton gielelė, parejosi padėigsous. Rūtus mīliejau dėdelē. Rūtu vėn toriejau – ė dabar toro!

No vuo ton tatā ton daržieli – eso ė premėjės gavosi ož daržieli – ė pėningās, ė medžega bikuokė ī nupėrkė. Ož daržieli. No – vuo jauns, žėnā…

Jog ka jauna bovau, lioub džiaugtėis vėsė – ė dabar tebipasakuo dar ēdamis pru šali:

– Stasālė, ka tava nebžīd tēp gerā, kāp žīdiejė vėn.

No! No vėn – gielelės mīliejau, dainelės mīliejau – vuo kon kėta? Vuo dabar nieka nebtoro bapamīlietė.

KALVARIJŲ UBAGAI

No ka dabar bovau tuoki – mergėkė jau. Ka lioub ēs i ton Kalvarėjė. Ejė ė mona tievs. Ė moni vedies.

No ė vedo nuejiev i ton – i ton Kalvarėjė. Tus kalnus vākščiuojiem. Ė moni vadžiuojė pu tus kalnus. No.

Vuo ētam par ton – par ton gasa ton, pašvėntuorio tou, – jog tūm obagūm dvėm kartiems tėn ī sosiedosiu.

… Vuo kas anėi bova tuokėi… bet majedni tuoki kalba: ar anėi aukštaitē, ar anėi godā kuokėi bova, – kas anus tėn žėna. Anėi sosėsiedė savėi ė gėid:

Nejončminkėt on čvaikum,

Nejončminkėt on čvaikum!

Nejončminkėt on čvaikum,

Nejončminkėt on čvaikum!

No ė tėn apsėstuojė žmuoniūm būrīs aplē anus – ė klausuom tūm žuodiu. Rasi anėi – ka anėi tuokēs tās žuodēs – rasint, anūm ī gėismie kuoki nuorintās ta ī.

Bet ėlga nebova – toukart esesuorē, oredninkā bova, – oredninks tas anus ėšgainiuojė, – nebgėiduojė.

APIE ŽYDUS

Ė karaliaus laikās žīdā gīvena, ė Smetuona laikās gīvena. Bet žīdā bova dėdelē sogīvenamis, dėdelē biednīsims bova gerā. Anėi kėtė kepė ė bondelelius, baronkelės bikuokės. No, biednėijē, parobkelē tėi ont borgas, kap kėta karta sakė, ont borgas – gava baronkelė vākou parneštė. No. Mėltus Velīkuoms ont borgas gava… Kaīmienė tuoki bova žīdelka, jau je kors parobkis netor, ana pati pasiūluos Velīkuoms pīragou ėšsėkeptė mėltu.

No dėdelē bova gerė, dėdelē sogīvenamis.

Vuo kad aš bovau mergė – žīdelkelės bova – tuoki Malkė Setkė, Rauškė Mėndelalė bova, Mėndelūtis Jankalis bova. Mes bovuom parobkīnė, truobalė mūsa, žėnā, tebova negrīsta, muolė. Bet lioubam soētė, šuoktė muokiemuos. So tās žīdelēs. Bova dėdelē draugėškė vėsė.

JOMARKAI

No! Jog tas gasos bova – juomarkams – tošts. Dabar šolėnė tėn ėškasta īra. Dabar juomarkā tėi… Gasos bova… Ė tas krīžios bova. Pliorėjuons tas bova, katras ī – švėntāsis tas pri gaisra. So kėpalio ė bova. So kėpelio tuokio. Kuoplīčelė ta anuo…

No jog žėnā, ka pagriuovė. Jog anon a nupjuovė ton štolpali, a kāp. Kor ons bapalėka, nežėnau…

Nojė. Tamė gasė bova juomarkā. Tėn mainė arklius, tėn klumpē bova. Tėn… tėn… No i juomarka ton kap i torgo ka sovažiou.

Nuētė – lioubam lioubam ētė… Jog tujau ēsem:

– No, dabar ēsem i juomarka paveizietė!

No ė nuēsi. Apēsi i rinki miesta, apveiziesi. Klumpē kamė ī geresnė, kamė prastesnė… No tuokėi…

Oj oj! Jau gėrtūm… Ka pašiels moštėis dabar! Veiziek: vėinuo žīda jiepkie jau ī krovėna kramolkė, veiziek kėtuo žīda jiepkie… Jėė-ė!

Ne žīds! Anėi, pėjuokā, terp savės būs sosėmošė.

UŽGAVĖNĖS

Ožgavieniu dėina jog pėlns miests žmuoniūm lioub soēs. Plaipas nabaštėks ka bova – ton Muorė lioub padėrbs. Arklius pu ketoris so… pagīmās pakėnkīs, būda apdėrbs – ton vežėma. Vuo ta – ta Muorė paskou. Vuo mozėkontā tuo būduo grajīs. So armuonėjė, so mozėkelė. No ė važious par miesta. Ė žmuonis ėr ēs – no ė veizies.

No ė žīdā ēs… No kartās pėnkė, kartās šešė. Pu tėik. No – vuo tėi, katrėi paslinks, – palaidīs, pamūčīs tus žīdus, ivers kamė i viepotėni. Kėtė biegs ratavuotė. Jog poikē jog būs vėstėik paveizietė!

… Če tas vežėms važiou, če Muorė sokas ožpakalie važioudama.

No ėr ēt žmuonis. Jog tus žīdus kuočiuo pu viepotėnius.

… No lioub ēs tėi obagā – kėtė, atskėrā. Lašėnėnis, Kanapėnis. Nojė nojė. Nojė. No. Pasėtaisīs dėdelio pėlvo būs tas… Bikuokė ton morza nusėmaliavuos. No ėr ēs. No, kėts daktaro, kėts bikou. Par tus kėimus ėr ēs.

Davė – no bikon. No – a pėningū; kėts kiauši, kėts blīnu, kėts bikon. Jog tēp – joukūm dėina!

Plaipa Eleksandra ton Muorė lioub dėrbtė; anuo bruolis Proncėškos lioub… No katrėi tās žīdās – tėi lioub vėsė padies dėrbtė. Vuo kas anėi babova, aš anūm… Kėts mėrės jau ī…

Vīrā! Muotrėškas – ne, ne! Ne-e! No, vakara lioub tuos obagės bikas… Vakara! Lioub par tus kėimus tatā.

KOTRYNĖLĖS VESTUVĖS

… No jog če bova ketorgīslē. Pu vėino tou bodinkelio gīvenuom ketorė gīventuojē. No ė gīvena Mėkas tuokėi, Kuotrīnelė bova. Tarnava pu žmuonis, paskiau… Atsėrada – toriejė dvė dokrelė. Atsėrada… bašlūžīdama drauga. Žanėjuos. Aš bovau vainėksegė… Mačiolskis tas bova anuos diedė ož pėršli. Va!

Parejiem ont tūm – pu tuo tatā šliūba… Muotinas nabaštėkė ėšvėrosi šotīnė so mēso. No ė alaus padėrbosi. Ė pakielė veselė…

Jog kap anoudo apsėžanėjė, tas bova dėdelē darbštos – davė tuos žemės čioži – ė pasėstatė truobalė.

Ė dabar tebie ta truobalė.

 

PARĖTKŲ PYRAGAI

… Ka kas pakvėitė i ton – parietku ēt veizietė aba tėn vėišietė… No, kuožnos sava nusėnešė. Parietkas pīragus. No – je ton tatā dėina sosėvėnčiavuojė, dous pėitus. Šinkas papjaustīs – ar ėšvėrtuos, a žaliuos. Pīraga tories, papjaustīs. No ė pajies tus pėitus. Vuo jau parietkas pīragā, – tėi vakara. No ė kuožnos sava. Blieka pīraga tories nusėpėrkė. Aba sava ėšsėkepė. Svėistelė pėlna spuotkieli prisėdies. So šaukštelė galo tēp pastrajīs, ėšrontīs. No, je šinkas bikuokiuos toriejė – i torielkelė isėpjaustė, pasėdiejė. No ė  – ė botelka. A boteli – kāp kas. Sokra padegėn, papoikėn.

… Ont stala kuožnos – kamė siediejė, tėn ė sava ton pravėnta pasėdiesi. Korem šmuotė siedi pri stala. No ė paskiau siuntė. Kuožnos tuos sava šnapšės pakaštavuotė. No – draugā tėi viel atsiūs. No tēp siuntėniejė kėts kėta… No vuo pīraga ton sava kors toriejė, tas valgė. Niekam nesiuntė niekor. No va!

ANTRADIENIAIS…

Žėima ta jau soēs lioub vėsuokiū. Būs jau tėi vėsė šlūžmelnėkā atsėtarnavė – tūm vesieliu veizietė atēs. Če mozėkontā tuokėi, če tuokėi. Če so triūbās, če so mozėkelė! Če i gaspadas iēs tėi vaikē, mergės; šuoks… Kamė jau daugiau – ka dėdelesnė ta truoba – daugiau iēs. No va.

… Jog – no ka lioub jau ī šėtā oterninks, jau pu kelės tas veselės ī. Jog žėima lioub!.. Nuors če ė nedaug tier sovažiavė tūm vesieliu, vuo tūm žmuoniūm soēs daug! I miesta.

KRAIČIO VEŽIMAS

Jog kėta karta, jog ka žanėjuos, tėi baguotėijē toriejė ė kraiti ton vežtė. Nuoris toštės bova tuos skrīnės – a tėn bova kas idiets, a nebova…

… Jorčalē aš prinieriau pėrštėniu, pončeku – tims kraitvežems… Pėrštėnės doud priš ėšvažioujint. No.

Važiava pėrmo pėršlīs. So abrūso arklīs īra aprėšts, so bokietās vėsuokēs… ė pats pėršlīs – keporė so tās puopierēs vėsuokēs… No vuo kėtuos ragies – če skrīnie ī, če spinta-šieps, ė gana!.. Kėtor kalvarats, kėtor staklės. No! No – kėik ī tūm pormanku… Jog nuorintās pu kelis baldus idieta – bitėktā!.. Kap tuos Brožienės ka vežė kraiti – ka parvežė če pri Broža – tieva bornuosos idiets i skrīnė! No va!.. Tēp ė če. Jog nematuom, kas tuos skrīnies ī… No vuo tiktā jau tūm karabaldu vėsuokiū…

No vuo vėsū paskou jau važiou jaunėijē: tėi vėsū paskotėniuojie pormankuo.

No ė tuokėi tėi kraitvežē.

… Jog ni kuokiūm tūm straju netoriejė. Je kailėnēs – kailėnēs apsėvėlkė; je bornuoso – bornuoso… Nesoprasi, ka če jau pasėstrajėjės.

LEMENTAVONĖ

Nuejau pri Pakalnėškė, jau pašarvuots gol ont lento, – ė pasakuojo:

– Tievali tievali! Vuo kas monėi bolvelės bapasies?.. Vuo kas monėi kon bapadėrbs?.. To jau goli ont lėntelė…

No kon…

– Mamālė, mamālė! Vuo dielkuo to  numėrē?.. Dielkuo to moni palėkā tuokė nepaaugosė… palėkā sėratelė… Mamalė mamalė! Kor aš dabarčious vėina batoro badingtė…

– Jorgieli Jorgieli, vuo dielkuo to moni vėina palėkā sėratelė, vuo dielkuo to numėrē, vuo dielkuo aš vėina toro vargtė ba tavės, ba maža…

Soejė a dvė, a trīs i kopėta, no ė je gers žmuogos, jau i tuokė vėita iejės, ni vėins nejoukas. Nojė, kuožnos vėins apsėašaruo tujau.

No ė dabar iejė… aš jau at… iejau, atkalbiejau ton malda, no ė stuovo. Ėr iēt ontros. Ontros viel atkalbiejė, atsėstuojė.

– Ajergau! No jog ons bova gers žmuogos…

Aba:

– Kuoki bova gera muotrėška. Vuo ka lėga paveikė, a matā, jau ta ėr ėšejė, atsėskīrė so momis…

No vo – vo tēp…

Jog tēp ka nuētė, – če atsėsiedā, no – pasiediejē valondelė – ė jau mėslėji ētė nomėi – atsėstuojē… Ėr iejė ontros  bikas. No ė viel atsėsieda pri šuona. Ė viel rokoujīs. No ė…

Nojė. Ė rokoujīs bikon. Vuo je nuori – atsėstuoji, ė viel – kon to nuori, kon aš nuoro, ė parokoujem.

No jog soēti i kopėta žmuogos, pradedi bikon rokoutė, lemėntavuoji… kon basogrēbi ė…

Lemėntavuojė pri graba atsėstuojės kėik kors kuokius žuodius batoriejė…

 

ŠOKIUOSE

… No bikamė šėtā pri žmuogaus, truobalelie. Va. So armuonėjelė aba so mozėkelė šėtā. Sosėmetiem. Ė pagrajėjė, ė pašuokuom. Vėins juonkeli ožpėrka, kėts polkelė ožpėrka. No tūm žaislūm mes tėn ė netoriejiem kumet anus šuoktė. Jau tūs grajėnkūs tēp jau ė nebova tēp kumet ė dainioutė…

… A tuo bodinka nebie, kor bova Zubavičės? Tėn lioub tonkē tėi šuokē būs vakarās. No – nuēso. Aš muokiejau šuoktė – aš bovau nesotėžosi – no tuoki – ė nežėnau kāp pasakītė… Ėr – aš nuejau i ton šuoki. Pas Zubavičė. No ė… tas Beniošis Kazė ėšvedė moni šuoktė. Ons jau vaikis bova, vuo aš mergėkė. Ėšvedė šuoktė. Vuo Juonkalės tuos jau bova paaugosės mergātės. Ā, kap ons moni jau palēda, ėr aš mėslėjaus ka mergė esonti, – nubiegau ėr atsėstuojau pas tas Juonkalės tėn… Ka anuos moni davė i pečio apso… – no stumtėnā tēp: jog nedavė kap bolāti… Stumtėnā i pečio. Tas Beniošis pamatė – ont anūm sošoka – saka:

– Esat kap mėitalē, negal apsoktė, vuo, saka, – dar katras muok šuoktė, – saka, – jūs dar stumdīsėt!..

Ė tūm mergūm nebipajodėna vėsa vakara.

Tuoki bova Stasalė Kaziūnelė viel mona metu, viel muokiejė gerā šuoktė, dainioutė muokiejė! No vedvė! Jau nebtorev sīluos bašuoktė!.. Vuo tuos stuov aplē pečio, – nebipajodėn!.. Beniošis apvaksėjė, apvaksėjė…

… Toriejau drauga Krasauski. Mozėkonts bova. So armuonėjeliems grajėjė. No jau je bikor ēt ons, ožbiegs: Stasė, sakīs, jau ētam tėn, tėn būs šuokis, tėn…

No ėr aš – ė lioub ēso vėn: bikamė jau tas šuokis – ė nuēso. No.

Į ŠOKIUS

… Tuokė jopėlelė toriejau. Kaži kamė mama bova gavosi nu kuokiuos muotrėškas, nežėnau, a muokiejosi ana bova, a nemuokiejosi… – tuoki sėjuona. Vuo sėjuonā kėta karta bova pu pėnkis palus. Dėdelē tuokėi platė. Nojė. No ė ton sėjuona ana bova gavosi, – pasiova monėi jopėlelė. No vuo kumet – ar i šuoki nuoriejau ētė a kor, – mama toriejė tuoki vatėnieli. Če tēp ožpakalie trīs kvaldelės bova. No ta lioubo so tou vatėnelio mamas apsėvėlkso – i ton šuoki nuētė. Ka jau pradiejau… pradiejau…

Žekės tuokės posmarškuonės: vėina šaka vėlnuona bova, vėina marškuona. No ė če šėtā tēp lig kelė tiktā: no če šėtā ožsėrėši je kaspėna kuoki, a šniūrieli toriesi. No ė…

No ė būs juomarkā. Arklius mainīs, vesės bikas pardoutė… No ė klumpiu tūm priveš – ciela eila tūm pormanku. No ėr ēs ūkėninkā skėrdamīs. Kor tik stuoresnė, kor tik smagesnė! No ė pripėrks šēmīnā… Aba šėtā mona tievā – vākams. Apsegs so bliekuoms, ka veikē nesospruogėnietom.

… Atēsem so klumpelēs. Klumpius pu luovas… no ė šuoktė – basuom.

 

UŽDVARY

… No tas Oždvaris bova – šėtā – dabar jaus tas ė tebie, kap bova jaus – dabar koltūrnamis tas ī – vuo toukart bova jaus. No ė pru ton jaujė, pru suodna ton – bova pakalniou kels. Perenė tėn pakalnie bova. No pru ton perenė mes ėšēsma tou kelio. Ont Būduos – vadėnama bova Būda grapa. No tėn bova tuoks dėrvuonielis. No tėn mes vėskon: ė vuokīti grajīsma, ė kerė mošma, ė kiaulė varīsma, ė dainiousma. Tėn mūsa soēga bova. Va! No kartās ė dešimts, no kartās ė daugiau, kartās ė mažiau. Kāp kumet katrėi soejė. No va!

… Končios tuoks bova kavalierios. Ons tuoks bova žmuogos! Ons mīliejė vėsus: ė mergės, ė vaikius, ė vėsus… No jau tas… – toriejė – tik anuo drūkts balsos bova – dainūm ons muokiejė vėsuokiū!

No, nubiegso aš.

– E! Stasė! Jau atejē!..

– At! At!..

… No varuom kap so trūbās Oždvarie!

DAINOS

… Soejiem i talkas, mašėnavuotė, vėsūm tūm ūkėninku mergės, vaikē soēs, – tas ton dainė muok, tas ton dainė muok. No, lėnus mintė – apėntās – naktėmis talkas. Vaikē, mergės. No ė tumet dainiavuom. Vuo tēp pu laukus ka nebova kumet dainioutė.

… No jau ka paaugau, ėš tuos pėimenės kap ėšejau – pradiejau ož ton posmergė jau tarnautė. Nu trīlėkas metu jau tievs iprašė i dvara… Vuo tēp neprijiemė tuokiuos nu trīlėkas, nu dvīlėkas metu.

… Nojė – ka jaunė bovuom, bova Končios tuoks. Kavalierios… Pėktorna varguonėninks bova – viel gera balsa toriejė. No jau je Končios kamė ejė, jau toriejė būtė ė Šuoblinskalė. No ėr ėšēsma trīs… Končios pu pėrmo šaukė!..

So to Bodralė vedvė nikamė nesosėtėkuov šlūžīdamas pu tus gaspaduorius. Tiktā vedvė dvarė tesosėtėkuov. Jau bova žanuota – bova toukart Zubienė… paskiau Lokauskienė bova…

No ė toukart vedvė tepradiejiev dainioutė – i kopėta. Gera balsa toriejė…

… No tēp kad ejiem ar i laukus, a rogiūm pjautė, ėšejiem ėš dvara tuo pleciaus būrīs. No – ė toukart dainiouji jau. Ė tėi vīrā sakīs:

– No, Stasė, jau ka to pradedi šauktė, ta ėr ontšauktė gal gerā.

No ėr ēsem dainioudamis. Bet jau priejē pri darba – jau neėšsėžiuosi toukart! Jau nebdainiousi.

… Ont Švėntuorkalnė lioubam sodainioutė so to Zubienė. No – vuo vedvė pradiesev, kėtė padies padainioutė…

… No ka lioubam ėšētė tėn ont Konėga opė vadėnamuojė tuo, tėn jau tēp siaurā bova – ė tuo Pluokštėnie gėrdietėis. No ka lioubam mes če sava pradiesem dainioutė, no anėi lioub gėrdies tas mūsa dainės. Vuo ka Pluokštėnie dainious – mes če paežerie tou lioubam gėrdietė, kon anėi dainiou, – a sobatuos vakarās, a bikumet…

… No vakara jau ka palēs… Toukart ejiem ba baimės dainioudamas lig pat sava miestelė. Kuokės dainės muokiejuov vedvė so Zubienė.

… Mamalė lioub pradies dainelė kuokė, sesou viel toriejė gera balsa ontšauktė. No – lioubam oždainioutė ė truobelie…

 

ŽAIDIMAI, MĮSLĖS… ŽAISLAI, ŠOKIAI

Jie priklausė vienam ir visiems, kasdienybei ir šventei.

  1. Šoblinskaitės gyvenime svarbiausi iš jų yra šokiai (deja, nemokėjau jų gerai įrašyti…).

 

AVIŽĖLES PIRKO

No žaidiem: avėželės pėrkuom, žėidus dalėjiem… Jog bikon – bikon buovėjuomuos.

Sosėsiesma i eila, vuo tas bikon apžergėis: a šloutraži, a bikon, – juos tas avėželės pėrkdams. Anam rēk prajoukintė ton… Vuo je neprajoukėn, ta ons pats dar tor darboutėis. Vuo je kas prasėjoukė jau, tas siedas, tas ēt.

(Kaip juokindavo, kaip sakydavo?) Jog kon aš galio vėsūm anūm pasaka papasakuotė.

Nojė. Prijuojė.

– Tprūūū!

Apsėstuo arklīs.

– Ui, puonitelʼ, netori – aš netori – aš nuoro sava arkleliou avėžieliu, mėižieliu nusėpėrktė. A pardousi?

No ė tori nejouktėis.

– No pardouso. Toro.

Tas viel bikāp nuor prajoukintė. Vuo je neprajoukėn, ta ons viel tor juotė…

ŽIEDĄ DALIJO

No. Sosėsiesma i eila, vuo tas vėins tor spietė. Vuo tas doud: še tau žėida – neruodīk! No, kap vėsus apejė, klaus tuo: Sargi Vargi, kor žėb žėids? No je tris kartus neatspie, – pliuotkā! No tēp bikon… Ė tor sakītė, kon renkas. Ta tas būs tou sargo, vuo tas gaus žėida.

LAUMINĖJO

No ka laumėniejiem…

Tam vėinam ožrėš akis. No ė – vuo kėts ved pajiemėis:

– Vedo, vedo laumė

I Šėkoma dauba, –

Pasėjem brūkli ė dounas kepala.

No jau – ė palēd anon. Ėr ons ēt gaudīdams kėtus tatā. No ė tol gauda, kol sogaun. Ka sogaun, jau – tas palėikt laisvos, tas jau ēt…

No ė ka sogaun:

– Kas esi?

– Pošės.

– Aš ton poši pakėrso!

– Aš nevėrso!

– Aš pagenieso!

– Aš nestenieso!

– Aš atvažiouso: stėkla batās – gelžėis ratās – smalėno vuotego, – škioš i gardi skėidūm rinktė!

No – jau tas ė nusėrėš, tam ožrėš.

SLĖPYNĖS

No tēp žaidiem jog, ka mažė bovuom – ka dėrbuom: „Raz-va-tri“. No, ė sostuosi i rinki ė skaitīsi:

Spongoule vongoule,

Vasīliaus stėbėrė vėbėrė – vėpt.

Katram „vėpt“, tas tories isėkniaustė. No ė paskiau tas jau katras isėkniausės, – tories biegtė ėiškuotė. Vuo katron sorada, – jau tas tories kniaustėis. Vuo kors pribiega, – prisėdauši: raz-va-tri! raz-va-tri!

No mes so Mėniuota vākās lioubam ė žaistė. Če šėtā kor ī ta žvīrdoubė – jog ont tou kalno mūsa bova vākūm vėsos… vėsa soēga. No vuo sakė, ka tėn īra kapā. Vuo ė tėkrā tėn īra bovė kapā.

… No, so Mėniuota vākās tās ka lioubam žaistė – kavuotėis – no:

Ander vander cu zognala,

Niemiec kūrėcu ukrala.

Dvie kazaiki bontevali,

Kačerga pošla – plesat‘!

Vuo kas tėi žuodē īr – aš nežėnau: a rosėškė, a – lietovėškė, a kāp anėi ī. Vuo mes tēp dėrbuom. (Kam teko „pliasat‘“ – tas?) No tas jau tor kniaustėis.

KADA ŽAIDĖ PIEMENYS

… Dainiavuom, ka karvelės sosėvariem i būri. Pėimėnelē vėsė. No, bova žemė ont riežēs. Kuožnos sava rieži toriejiem keravuotė, ka neiētom a karvelė, ar avelės. Mona karvelė iejė i vėina gaspaduoriaus pašali… – tuo – javūm, – tujau nuskaitė ėš alguos. Mama toriejė dvė posektainė prisėlīgosi grūdūm, bagava rodėni vėina.

… No ė žaidiem: kerė mošiem, kiaulė variem, vuokīti grajėjiem…

KERĘ MUŠĖ

Kerė tuokė padėrbuom ont trimis kuojiems, ėš medė ėšrėntiem. Aplinkou i rinki sostuosem… No ė mesem so brūklēs. Kas ton padauš, tas jau ton premėjė gaus.

KIAULĘ VARĖ

Kiaulė lioubam varītė. Če pasėdėrbsem doubelė, če ton kiaulė rėtinsem i rinki so brūklēs… Ton kiaulė neilēsi iētė i ton dvara. Vėsė nuorem ivarītė! No ė katras ivarīs i ton doubelė, ta jau tatā tas… – no kāp dabar – no kon, kon dėrb?.. – kap mes kiaulė ka lioubam varītė i ton dvara…

(Ledo rutulį?) No va! Va va va va! No va!.. I doubelė pasėdėrbėn…

VOKIETĮ MUŠĖ

Dar ė vuokīti grajėjiem. Pasėdėrbsem palkelės ėš lazdīnu, vuokīti tuoki medieli pasėdėrbsem, doubelė ėšsėroubsem negėlė… Ė ton vuokīti – trumpuojė palkelė – pardiesi par ton doubelė. No so to jėlguojė palkelė mesi, – kėtė sauguos nudaužtė ton vuokīti. No katras jau nudauš – a do kartus, a kėik būsem sosėtarė, – tas jau ėšēs ėš tuo dvara laukuon, – ēs ons ton vuokīti sauguotė nudaužtė… Vuo ton tatā… vuo kėtė viel tujau lauks pri tuos doubies atsėstuojė.

PIEMENĖLIŲ BIRBYNĖLĖS

No jog ka pėimėnelė bovau, – jog pėimėnelē ė darbus tuokius tetoriejė: ėš alksnė medė trūbelius tuokius vat ėšsėsoks, no – no ė trūbīs. A karviems, a patis vakara ēdamis nomėi.

(Kaip vadindavo, – trūbeliais?) Bėrbīnelės.

 

TAIP TIKĖTA, TAIP GYVENTA

Tai jau visų žmonių – bendruomenės gyvenimas namuose. Žmogaus buvimas su vabalėliais ir paukščiais, su gyvatėmis ir gyvuliais. Tai žmogaus noras garantuoti darbų sėkmę, nugalėti ligas, išvengti nelaimių, įspėti ateitį. Tai kasdieninis bendravimas su gyvybe ugnyje ir vandenyje… Ir neįmanoma čia atskirti šios dienos kalbos nuo senų amžių aido. Tai, sakyčiau, ano meto žmonių pasaulėjauta. S. Šoblinskaitė kartais suabejoja jos teisingumu, kartais – tiki. Ramiai svarsto.

SU VISAIS GYVAISIAIS…

TETERVINAS…

Vuo tetervėns saka pavasari:

– Pardouso kailėnius – pėrkso patė. Pardouso kailėnius – pėrkso patė.

Vuo rodėni saka:

– Pardouso patė – pėrkso kailėnius. Pardouso patė – pėrkso kailėnius.

VOLUNGĖ

Aplē vuolungė nieka nežėnau. „Gėid vuolungelė lėipas pašakelie“ – ta dainė… Vuo matiosi aš anuos… ni balsa nežėnau.

… Jog tēp žmuonis pasakuo, spie bikāp: ar ont paukštiu, a bikāp.

Jog saka, ka vuolungė lītaus praša. Vuo a tėkrā, a netėkrā – jau nežėnau.

PELĖDA

… Nieks nematė, ka liektom so paukštēs – lakstīdama.

Vuo dielkuo slapstuos pu medius – no vuo ka tuo nežėnau: tuo ni tievielis, ni mama nier pasakuojė.

Vuo pelieda ana nu paukštiu bieg vėn, pu medius slapstuos.

GEGUTĖ

… Ka gegožė ožspringst so mėižė varpo, – ton žėnau.

Ana īra Eruoda doktie. Jog ana vāka perietė negal!

Ėr anā pasakė paukštē, ka to jau sava omžiou vākūm netoriesi! No ėr ana bieg, lek, kol kėilė ton… kol praded dietė. Pri kėilės ana vėsumet prisėmet, ėr anā ėšper vākus.

Žėnau, ka sakė vėsė, ka īr Eruods karalios, – vuo kamė… kamė ons karaliava, kamė bova, – tuo nežėnau.

VARNOS

No jog kėta karta žmuonis netoriejė ni tūm radiju, ne tū nieka, – ė spiejė nu paukštiu.

Je varnas sokėlst ė lek i pėitus, ta žėnuok, ka būs pagada, saulė, šėlta.

Vuo ka lek i vakarus, ta žėnuok, ka būs jau lītos, jau nepagada.

Mediu galūnies īra, – je žėima – īra speigs, je vasara – ī šėlta, pagada.

KREGŽDĖS (BLEZDINGOS)

Jog senėijē lioub sakīs: ka jau pu katra pastuogė blezdingelės taisuos… – no ė nikumet neardė, nedraskė! Lioub sakīs, ka tėi nomā laimingė ī. Vuo a tėkrā, a netėkrā?..

Vuo dielkuo neblėka tūm blezdingu?..

… Ontā – Blezdingienā… No vuo tēp žmuonis rokou, ka tėn statuos ė statuos, – kor če pri tuo Plateliu gala tuo. Ė saka: līgo blezdingas, saka, līgo Blezdingienūs.

Jog parokou tēp ė palėikt…

GANDRAS

Je gondros vāka ėšmet, ta žėnuokėt, ka prastė metā būs. Kūdė metā toukart. Je vāka ėšmet.

Vuo ka kiauši teėšmet, – ta žėnuokėt, ka toukart būs gerė metā.

Senėijē tēp pasakuojė, – vuo kon, jog ėr aš nežėnau.

GANDRINĖ

No bova dvarė…

Če netuolėi īr ė ta vėita matuoma!

Kliavs bova. Ė bova tamė kliavė gondrėnė. Ė tėn – ni vėina meta nepralēda, ka tėn gondros nebūtom, neperietom!

No. Ožsėmėslėjė ė grapalė: ka tėn būtom pas paluociu anā ta… – gondrėnė ton padėrbtė.

Padėrba. Ikielė. Vuo kėik anėi varga vėsēp!.. No, saka, ka rēk pėningūm idietė. Ė pėningūm diejė. Vėsakuo. Nebova pas paluocio! Nebova, ons neperiejė tėn, netopiejė.

Vuo pas kalvė tol bova, kol tas medis nuvėrta.

… Ė ta vėita… – nojė! Vuo jau kėik metu – vuo vėstėik – ka tėn kon dėrb: a šėina grieb, a bikon… Kor ēsem? Pu Gondrėnės! Kor dėrbsem? Pu Gondrėnė. Ė tebier ta vėita vadėnama dabar…

… Katrėi dėrba naujė gondrėnė, toriejė dietė pėningūm anam.

Mosint jau bova kuoks nuorintās līgo prižads. Ka jau, – ka ba pėningūm ons netopiejė ė neperiejė.

VIŠTOS…

Nojė – jog īra… – ka vėštas praded gėiduotė. Ė žmuonis ton īr isėtėkėnė: jau vėšta gėid, – ė žėnuok, ka bikuoki nelaimė būs.

Ė paskiau žmuonis jau isėtėkėna: jau vėšta pragīda, – sogavėi tujau kramė čiaukt žemėn nukert! Ė tēp sakīs, ka vėsa nelaimė nukert šalėn.

No vuo ton mēsa sovalga… – jog ana ī svēka!

Ton galva nukėrta jog ė pametė!

… Lioub sakīs: ka jau vėšta gėid, ta žėnuok, ka jau būs bikuoki nelaimė žmuogou.

BORUŽĖ (PETRAS)

No ka mažė bovuom, vabalelius nežodiem. Petrieli dėdelē mīliejiem. Margs tuoks.

Atlieks. No – pasėlėps ont ronkas – ė sakīsem:

– Petrā, Petrā! Liek i dongu, – tava pati tor vākūm. Petrā, Petrā! Liek i dongu, – tava pati tor vākūm.

No ė praded sklēstė sparnelius – pūrst! – ons ė palek.

Nežodiem.

SKRUZDĖLĖS

Senėijē lioub sakīs jog ė mažīsims tims ė dėdelims, ka: skrozdiū ton kokštieli negal anuo ardītė, negal draskītė, – vuo dieltuo, ka anuos ī dėdelės darbėninkės: pats sava ėšdraskīsi bikon!

Mosė, – a patėis ūkis pražūs, a sodegtė gal, a bikāp pražūtė, no ė…

KURMIS

No – kad ons slinks bova! Vėsė ejė pri keliūm tūm, vėsė taisė – kormis nejė. No ė pasakė anam: ka to par keli daugiau sava omžiou neėšēsi!

Ė dabar kormi jau je ėšvarė par keli – ta ons vėstėik tor padviestė.

Ton pasakuojė babūnelė.

VĖŽYS

Jog viežīs dieltuo nešas akmėni pasėjiemėis, ka ons Perkūna bėjė.

… No ar ons dauš, ar ons nedauš, bet priš perkūnėjė viežīs jau neš… – jog korin pamatā, tas tor. Nojė!

Priš perkūnėjė. No!

Vuo kāp – ar ons dauš, ar ons nedauš, – jog tuo nieks nier pamatės.

VARLĖS

Varlės tēp korkė pavasari Ežeralie:

– Kuotrė! Kuotrė! Kuotrė!

Vuo kėta saka:

– Kuoks? Kuoks? Kuoks?

… Varlies nasrā toukart ožonk, ka mėižē ėšplauk: anuos nebėškork.

RUPŪŽĖ ŽINDO KARVĘ

Aš ė matiosi eso, ka ropūžė karvė žind!

Aš mėlžau kėta karta dvara karvės. Ė tuokė Žalauselė toriejau. Mona eilie bova melžama. Vėins tas paps tuos mona Žalauselės īr ėlgiesnis ož vėsus! Ė pėina nier tamė.

Kėta dėina parvarė ont pakaitė – tuos abarės tebie dābar – parvarė ont pakaitė tas bondganis. Saka:

– Veiziek, Stasė, veiziek, – saka, – kas tava karvė melž!

Ė ta karvė paejė tėn sau brinkt i ton kertė ėr atsėstuojė. Vuo ropūžė pasėlėpa sau ont tūm kolkštėnūm karvės – ė sau ton karvė temp, ė melž ton tatā papa.

Bet paskiau grapalė neblēda tuos karvės… pardavė ton karvė žīdams, nebmėlžuom ni tuo pėina.

No grīnā aš pati sava akėmis matiau! Vuo ta karvelė līgo būtom pruota torėnti sau – nuejė i ton kertė ėr atsėstuojė! Vuo bondganis pamatė tujau, saka:

– Vuo, Stasė, veiziek kas tava karvė ėšmelž!

GYVATĖS

Jog kad ī gerā, anuos slonkiuo – pu lītaus, pu perkūnėjės ēt anuos, šliaužuo toukart.

Vuo tēp jog vėsas gīvatės žemie gīven!

… Ta rauduonuoji gīvatė… lioub keravuosės žmuonis! Lioub sakīs: kad ana ikond, ni tuo kondė negal baėšgīdītė.

GYVAČIŲ KARALIUS

Mona sesou ī matiosi gīvatiu karalio! Saka, tor kaktuo spindonti krīžio.

… Mona dėdiuoji sesou – Kuotrīnelė – ganė če pri tūm ūkėninku karvės. Ož pėimėnelė. Ėr anėi tėn vėsė pėimėnis lioub i Paraizgė sosėvarīs karvės. Ėr anėi tėn žais bikon: a ton vuokīti grajīs, a ton kiaulė varīs, – bikon… Paraizgie – če anėi lioub sosėvarīs. Rītmetēs. Vuo jog ka če tēp bova ta žemė ont riežēs ėšdalīta.

No. Ana saka…

Aš siedo ont tuo tatā – ont tuokiū kiesaliu, – ė vėn monėi tēp: dunks! – līgo: dunks! – līgo tas kiesalis kėlnuojės… Monėi tēp majednē, saka, ruoduos vėin, ka ons dunksčiuo. Dunksčiuo vėn tas tatā kiesalis!..

Atsėkielosi ana pėimėnims sakonti, ka – saka: če kažėnkas ī, saka, tamė kiesalie…

No tėi pėimėnis – vaikelē – ėšsėpjuovė tus tatā tuokius baslius: jau če ī kas nuorintās – ēs anėi ardītė ton kiesali.

No ta tėn, saka, goliejė dvėdešimti pėnkės gīvatės! No vuo tas vėins, kor sosėrongės tėn tamė patiamė dognė, – ta ons toriejė kaktuo če tuoki – a krīžio, saka, a kažėnkas, bet žīmė tuokė kaktuo toriejė… Kaktuo toriejė žėnkla: līgo krīžio tuoki spindonti.

No ė mes, saka, nutariem, ka tas ī tatā gīvatiu karalios.

… Vuo patiamė tamė lėzdė ka tuoki drūkta gīvatė besonti!.. Priūdruojosi tuoki!..

Vuo ka ton gīvatienė vaikē, tėi pėimėnis… – ton kramė i spraskėla idiejė – ėr idūrė tēp i žemė – ėr ana kuoroliava – ėr ana viel tus gīvatūtius – dvėdešimti septīnis gīvatūtius ana ėšbierė! Ėš savės… Kėik ana būtu priperiejosi!..

… Ana saka, ka septīnės gīvatės dar ėšbiega ėš tuo lėzda. Vuo kėik tėn anūm bova… – kėta jog ė nebipamatė…

Nojė. Ka anā tas kiesalis – kiūs! – ruoduos līgo kiūsčiuo. Ana atsėstuojosi saka tims pėimėnims…

Ožmošė ė ton. Ožmošė!.. Vuo ar ons karalios bova, a ne karalios… – vėsė tatā sakė, ka tas tatā – ī tuokėi gīvatiu karalē. So žīmiems.

Vuo paskiau… No, jog anėi nežėna, a korem atsėtėka kas, a neatsėtėka: pėimėnis bova. Vuo ka paskiau soauga, vuo kas bova anims, ar anims atsėtėka, – ka ana nebžėna.

ŽALTYS

Vīrā pasakuojė ton. Katrėi gauda šeškus. Ka tėn… ka tėn kuokem i slastus ipoulė žaltīs. Saka, ī kap katėns jouds. Panašos i katėna.

Nojė. Jog dabar anėi sakė:

– Jėi! Žaltīs! No ka… Jog grieks tēp sakītė!.. No kuoks tas grieks gal būtė, ka ons ī žvierės, vabals!..

Tėi žaltē ė gīven tēp bikamė pu kuokēs kerās, pu senās medēs kuokēs – kap katėnā… Bikamė paopēs, pri opiu… Bikamė anėi tėn pu tās pakerēs… Ė vem…

 

SU AMŽINA PASAULIO GYVYBE

VĖLĖS SLENKSTY, VANDENY

No senėijē žmuonis lioub nikumet ė nelēda ont slėnkstio! Ka a medi kapuotė, ar anėi patis ka jau ont slėnkstio kapuotom…

Lioub sakīs vėn, ka dūšelės čīščio kėnt ont tuo tatā – ont slėnkstio…

A bikamė ondou šėtā ka verd. Nelēda vėrintė ondėni! Nuoris droskas toriejē imestė, ka ons ne čīsts vėrtom. Ė sakė, ka dūšelės čīščio kėnt tam ondėnie.

Senėijē lioub sakīs, ka toštė negal ondėni vėrintė!

… Jog a tēp īr, a nie… Ka kėta karta tēp – nojė – tėkiejė žmuonis, tēp ė sakė.

… Ėr aš tēp dėrbo.

VĖLĖ DURYSE (I)

Kad aš šlūžėjau Ougotiūs pri Rošinskienės. Ėr anuos bova mėrosi jau ciela mergė – ciela! No.

Ė bova ėš truobuos i lauka ėšētamas doris. Ėš premėniuos. No ė lioub tuos doris nakti – tauškies ė tauškies! tauškies ė tauškies!

No ė pati lioub sakīs: no nē viejė ī, nē nieka; no Jezosmarėjė, no kas če ī, ka tuos doris tēp… taušk ė taušk!..

No! Ėškepė dounas ciela papeči ton ėr ėšvežė i Beržuora obagams.

No ė nakti ana apsėsapnava: ė padiekavuojė ta doktie ož ton douna – saka:

– Dabarčious nebtauškies jūsa doris: jau aš ėšēto ėš če sovėso…

No vuo… Tas jog vės par sapna tas bova! No va!

… Nebtauškiejė! No ė nebtauškiejė tuos doris.

Ėr ožmėršė bovuom, ka tuos doris tauškiejė!

VĖLĖ DURYSE (II)

No, ėšejau tarnautė pri Rošinskienės  tuokiuos – i Ougotius. Ož ontrojė ton mergelė. Sesėrelė tarnava ož mergė. Ė toriejė anėi…

Toriejė ton posmergelė, bet ana ėšejė pu Martīna. Atejė Kuotrelė ėr ėšsėvedė moni ož ton ontra mergė. Vuo aš nebovau dar nieka dėrbosi: nē kūlosi, nē mašėnavuotė bovosi.

No ė ta Rošinskienė lioub atsėkels rīta meta… No nē viejė ī, nē nieka, – no kažėn dielkuo mūsa siedniaus doris taušk ė taušk vėn?..

No paskiau ana veš i Beržuora obagams dounas: vuo rasi tėn dūšelė kėnt! Kad dielkuo: nē viejė ī, nē nieka, – dielkuo vėn tuos doris taušk?..

Imaišė douna, ėškepė, soraikė, a tās kepalātēs, – nebipamatiau, a vėsa soraikė, a kėts kepalātis tas bova, – ėšvežė… Bova atlaidā – Škaplierna Beržuorė. Ėr ėšvežė tėn i ton Škaplierna.

No vuo tūm obagūm jog bova kėtakart dvėm eiliems. Tam švėntuoriou. Pašvėntuorie, švėntuoriou.

No ėr ėšvežė ana ton douna tims obagams. No – parvažiava.

No ė nieka: ėšdalėjė, ėšdalėjė…

Paskiau ana kėta rīta atsėkielė, saka:

– Žėnuot, kon aš sapnavau ši nakti? Ši nakti, – saka… Vuo tėn tamė botė ė dar kažėnkas bova gīvenės. Saka: – Tūm žmuoniūm mergātė mėrosi. Ė, saka, ana tėn tas doris… Saka: dabar jums dorelės nebtauškies – ėšēto nu jūsa.

No ė pasėbėngė tas… ta malda. No ė tuos doris ė nebtauškiejė!

… No kas tėn bova, ka… – a tėn tėkrā tas bova, a tēp kartās nu viejė rasi tuos doris…

No alė kad ana sakė, ka anā sapnie pasėruodė! No va.

APIE UGNĮ

Jog ton – patis žmuonis tor pruota!.. Ni pasakuotė nerēk. Jog če īr ognės!

No ka tėn ont čīderstvas bikon: a spjautė, a šnimpštė, a primīžtė, a bikāp… – ta vėstėik: ė negražē, ė negal. No!

Ėš tuo nieks niera atsėtėkės, – tuo nežėnau. Vuo senėijē žmuonis jog vėn sakīs… vėn sakė… ė nedėrba tēp!

Ė mona augomė nedėrba tēp! No.

Jog tēp – ognelė – jog žėnā, ka če īr ognės! Jog če negal anon… a tėn laistītė bi so kou, a ožmīžtė, a tėn bikon imestė.

Jog tēp, – žmuonis patis pruota tor!

UGNELĖ GABIJA-AGOTA

No ka bovau tuoki posmergelė – pėnkiuolėkas a šešiuolėkas metu. Tarnavau Ougotiūs pri Rošinskienės. Ė bova tėn senuolelė tuoki – tuos Rošinskienės… No – Rošinskienės mama. Ė sena.

Ėr ana dėdelē keravuojė ognelė. Ka lioubam vakara jau, – ėšvėrsem večerės, vėskon – kamėnā tuokėi bova – tūs kamėnūs vėriem – ont oršās pakabintė tėi rėndelē – par vasara. Vuo žėima tėn… tuo… vėriem truobuo. No – par vasara vėriem kamėnė tamė.

No ė jau vakars, jau ta ognelė bėngsės degtė, jau mes apsėžīgiavosės būsem, – no senuolelė ta ėr ėšēs:

– Stasēlė, vuo ognelė ar aptvarkē? Ar apguobē?

No, tujaus ana priēs pati, apvarėnies onglelės tas, ka nebūtom kamė:

– Švėnta Gabėjė, švėnta Aguota. Goliek apkluota.

Ė lig trijūm kartu vėn tus žuodius kartuojė. No – ognelė dėdelē keravuojė, dėdelē!

Aš ė dabar ognelė sauguojo.

Ka senuolelės nebova kumet, ar aš, a kėta mergė – mes tus žuodius vėstėik toriejiem kalbietė – ėr ognelė ton aptvarkītė.

Ė lig trijūm kartu!

Nu tuo laika aš ė žėnau ognelės varda.

… Degs ognelė: a juovalus vėrsi tamė kamėnė, a bikon dėrbsi. No, vakara jau rēk ožgesintė ton ognelė. No ė bova pasakīta nu gaspaduoriu: apgaubsi, apgaubsi, sovarėniesi vėsas onglelės i malka, no ė sakīsi ka: švėnta Gabėjė, švėnta Aguota, goliek apkluota.

Ė paržegnuosi.

No ė vėsumet tas bova, ipratuom, tēp ė dėrbuom.

VANDENS GALIA

Jau, muokītuojė, jau vāka neveskis i būrius, kamė kuokės muotrėškas lioub ēdamas tatā: Ai ai ai, Vuonēlė, paruodīk vāka. Vuo jergoteliau, jog vāks kap ėš pėina ėštraukts!

Nugluostīs, nučiopnuos ton vāka. No, ė negerā vākou ī! Mes lioubam parsėvestė nomėi, pajimsi… – švėsta vondens bova tuokės lakuomkelės pri sėinā. Pajimsi, so švėsto ondėnio paržegnuosi vāka… No, vuo dabar, ka nier tuo švėsta vondens – vėstėik: so vondėnelio nuprausē, ė pasėbėngė.

Iēs bikas pri gīvuolė – kamė a kiaulės, a karvė kuoki, a kon – veiziek, ė tas gīvuolis ons… nebies, ons ī sodžiūvės, pagedės.

Vuo tēp īr ė so vākās. Nerēk vadžiuotėis, nerēk nešiuotėis i būri kamė muotrėšku! Dīvītėis!

Ka ė ba švėsta ondens… No vėstėik ondėnielis! A mėslėji, pašvėntė tėn, ons pasėkeitė, tas ondou? Ka tuoki mada bova, tēp ė dėrba. Vuo vėstėik – so vondėnelio atprausē, nuprausē vāka, ė vėskas!

… Ka parsėvedē – a parsėnešē, – geriau nupraustė so šviežio vondėnelio.

ŠVĘSTI KIETELIAI, ŠERMUKŠNIAI

No, īr atlaidā tuokėi, Žuoliūm švėntė vadėnama. No, muotrėškas tuos vėsuokiū tūm žuoliūm, vėsakuo…

Vuo tėi mažėijē kėitelē īra nu… nu Perkūna. No vuo tėi tatā šermokšnē nu velnė. Padėrb tuokius krīželius ė priseg pri tvarta doru; a pri truobuos doru. Ka čerauninkā tėi nesožavietom bikon: a gīvuoli kuoki, a žmuogo, a…

… No – nu Perkūna… Ka Perkūns tas īra, – ded ė smėlka. I ogni – no; vuo tus dūmus ė neš. Aplē truoba. Ar aplē truoba a – ėš kamėna rūkst. No ėr – a tėkrā, a netėkrā?.. – ė paskėid tus debesis.

Jog ons ė tēp pasėskėid – tėi debesis.

Vuo žmuonis tėkiejė, ka… Jog mosint tėkiejė, ka anėi tus… – tatā ne dėdeliūsius kėitius, bet tėi mažėlelē kor ī kėitelē! Tas lioub nešas i bažninčė.

PERKŪNĄ, LIETŲ VARĖ

No ė žmuonis ė tories bikamė – a pu stuoga pakėšėi, a kamė pasėdiejė tus švėstus dāktus.

No, je pradiejė Perkūnalis bėldietė a lītos ētė, – ė biegs i rinki truobuos smėlkīdamīs. So to šlouto, so tās kėitēs, so tās rūtās…

No – tēp lioub žmuonis mėslīs – ė sakīs jau – je paejė Perkūns i šali: va jau šėtā ė nusėsklēdė, debesis nuejė, ė Perkūns nuejė, ka pasmėlkiem.

No tēp žmuonis senėijē dėrba.

No atsėmėno, at, at!.. Ėr aš pati eso… mama idous šlouta pašvėntintė neštė…

… Ėr aplē truoba biegau smėlkīdama.

… No jog je ons tas lītos ė nuejė… No vuo ka če pasmėlkė, tēp žmuonims ė ruodies, ka tėkrā nu tūm smėlkalūm, nu tūm dūmu jau ėr ėšsėsklaidė tas debesis.

ŠVĘSTOS ŽOLĖS, RŪTAI

Par Vainėkus tiktā rūtus švėnt… Vuo par Žuoliūm švėntė – kuokius nuori, tuokės žuolelės sosėrink: vėsas švėntas.

… Nojė. Jog par Vainėkus švėnt rūtus. No bikuokės žuolelės jau: buntieli sosėrenk muotrėškas. Tuokėi mažė kėitelē ī, smolkė… Vuo tūm dėdiūju kėitiu jau nejem, ne… i ton gielė. Mažūsius tus kėitelius. Rūtus. No ė kėtūm žuoliūm ė nepašvėnt.

No. Tās rūtās… Kartās vākā neramē mėigt, – pasmėlka muotrėškas. Kartās ka Perkūnalis īra, – pasmėlka… Ė rūtus, ė kėitelius. Ka tėi kėitelē tēp jau jungas so rūtās.

… Rogpjūtė pėnkiuolėktuo īra Žuoliūm švėntė Beržuorė. No ė muotrėškas nešas kėitius vėsuokius, medelius, šermokšnius. No, smėlka nu Perkūna, nu velnė, nu čerauninku vėsuokiū.

Perkūnou pamačėj dūmā… Ka tėn anuos tor sava šloutuo vėsakuo: ė kėitiu, ė šermokšniu, kuokės žuolės… Žuoliūm švėntė ė vadėnama īra!..

Mažūsius kėitelius dies nu Perkūna. Šermokšnė pridies velniou. Ēs cieluoms šloutuoms nešėnis.

PERKŪNAS IR SIJONAI

Ka perkūnėjė griaun, jog… – senėijē žmuonis no tēp jau ė saka: sėjuona nepasėkaišīk! Nepasėkeltė!

Dieltuo, ka viejēs ēt: kuojės kėlnuojės, ėr ēt ciongs. No – ė kap Perkūns traukas valog viejė…

VELNIAS BIJO ŠERMUKŠNIO

Kėta karta senėijē žmuonis vėsuokius bortus tėkiejė.

Lioub jog nupjaus šakelės tuo šermokšnė, padėrbs krīželius, padėrbs, prisegs kamė pri tvarta doru, pri truobuos doru, – šermokšnė medė.

Lioub sakīs, ka velʼns bėjė šermokšnė.

Vuo a tēp īr, a nier, – nežėnau.

Atsėmėno, ka tus krīželius… Nojė! Ka ė dabar mėslīso: kuokius če brontus ožkal?..

VELNIĄ PRIŠVILPSI

… No ė lioub pasakuos žmuonis, ka velni gal prišvėlptė par ratu stabolė.

Vuo ka ne – nakti – par pėrštus ka švėlp.

… Jog nakti – jog ratavuok Dėivė! – pradietom švėlpiuotė a šaukuotė, – jog velni tujau prišvėlpsi!

… Jog tēp žmuonis sakė… A pradiek švėlpiuotė vakara, a bikamė, a truobuo, – no:

– Švėlpk švėlpk: benė velni prišvėlpsi!

Vuo a prišvėlpė kas kumet, a ne, – nežėnau!

PAŠVENTINTA SĖKLA

No. Toukart priš Velīkas švėnt vėskon: vėsas sieklelės, vėskon – nešas muotrėškas. No vuo ūkėninkā, ka ton tatā… ēt sietė, no ėr iber pu kelis grūdelius i ton… i ton sava siekla.

No vuo… Vuo kėts: ėšejė sietė – ontsėkabėn sietovė, pėlna prisėkabėnėis, paržegnuo – žemelė paržegnuo, sava žingsnius paržegnuo – no ė praded sietė.

… No kap praded sietė – toukart praded jau – sava žingsnius paržegnuotė atsėsokėis!

KAIP MIKA SĖJO

Jog ka… ka ė Mėka… toriejė sava žemės, – mes kopėtuo gīvenuom. Kad ons ēt… Ėšēs lioub sietė. Prisėpėls sietovė ton… no ė paržegnuos tujaus. Pėrmuojė saujė ton krīžėškā ėšbers i ton tatā žemė.

No vuo tēp jau tėn tūm prīžuodiu ni kuokiūm nežėnau, nepridiejė. Vuo jau žegnuotė – paržegnuos ė žemė ton krīžėškā…

RUGIUS NUPJOVUS

… Nupjuoviem rogius ė parejiem i dvara pri paluociaus doru, ėr ėšejė graps, ė pasakiem, ka:

– Nupjuoviem rogelius, sostatiem i gobelės, vuo dabarčious puons graps soskaitīk, kėik tėn bova grūdieliu.

Pajem ton vainėka, isėneš i sava kombari – ė pasėjem vėina varpelė, ė soskaita, kėik tuo varpelie īra grūdieliu, no ė… Ons jog galva toriejė! Nojė. No ė soneš ons, kėik ons gal gautė tuo… tuo derliaus.

AUKOS ŠV. JURGIUI

Neš neš žmuonis! Neš švėntam Jorgiou, ded ont altuoriaus a… vuo kam, kon znuočėj: a nu pėkta žmuogaus, a nu žvierėis kuokė, a nu kuo, – tuo nežėnau.

No nu žmuogaus, ka… – ka ton tatā… – no ka kėta karta bova žmuoniūm tuokiūm! Bjauriuoms akėmis. Je paveiziejė šėtā bikuoki gīvuoli, a karvė melžont, a bikon… – no ė tas pėins pagend. Anon je ė nesorūgosi – kap je sorūgosi: pajimsi a so šaukšto, a so somtio, – ons ė kelas vėsos…

Nojė. Ka gīvuolius apsauguotom.

… Jog ka tas smaks nuoriejė karalaitė… – a prarītė, a kon anā padarītė, – ka ton jau nebžėnau tēp aiškē.

No vuo švėnts Jorgis anon pardūrė ton smaka. Ė ta karalaitė nebipražova.

ŠVENTINO PASTATUS

Jog kėta karta žmuonis tēp tėkiejė.

Nojė… jog ka pamatus padiejė, – no, parsėvedė konėga, pašvėntė.

… Pasėstatė truobelė bikuokė – tujau vežė konėga. Ka pašvėntintom.

… Aba jau je bodinka vėsa pastatė, – pakielė balio, pašvėntė nomus.

Vuo dabarčious jog ni kuokiūm…

Toukart lioub pašvės. No, ka tėi velnē nevākščiuotom!.. Ka jau… pėkta dvasė nevākščiuoto.

KERĖTOJAI

… Jog nežėnuosi! Jog iejė žmuogos  – ar i tvarta, a kor. No, paveiziejė. Ė tas gīvuolis jau…

Ožvės tatā muotrėškas ka karvės mėlš. Tas pėins tujaus – žėldėnē – kap sorūgės. Anon semk – vėsos kelas ėš viedra.

Galiejė numanītė. Numanė kėtas. Ė bėjuojies paruodītė sava gīvuoli. Kėta kėtā – sava muotrėškuoms.

Akis, saka – akis tuokės bova!

… Dabar ėšninka! Kap rusos parejė, ni vėina čerauninka neblėka. No vuo dielkuo, aš nežėnau…

… Ėšsėvėsa. Senėijē mėrė, jaunėijē nebier tuokėi.

Nebie tuokiūm senūm žmuoniūm isėseniejosiu, ka jau galietom… Bova!

MAŽEIKIENĖS AKYS

… Ne! Bova! Tuoki Mažeikienelė bova. Gīvenuom netuolėi – prīšās.

No anā jau vėsas muotrėškas bėjuojies paruodītė. Ožvės jau paršėlieli bikuoki, kiaulė. Nō – jau! Je anā!..

Ana pati žėnuojies. Ana lioub nēs: nevadinkėt monės! Aš nēso paveizietė tūm gīvuoliūm.

Lioub muotrėškas tēp bėjuos ton Mažeikienė vestėis i tvarta, pri gīvuolė!

Jau ana paveiziejė – a šėtā bikas: a karvė, – ana paveiziejė, – karvės pėins tujau pages šėtā, būs sotīsės: ožkabėnā – ėr ėštrauksi ėš poudelė vėsa. No, je paršėlieli paveiziejė bikuoki viel, – jau tas paršielis pradies vīstė, džiūtė, nebies… Tuoks sosėlėnkės i naga – ēs pasėinēs – vīzgoudams, knaisiuodams, ka jau davē – nejies…

No dabar tuokiū nebie. Dabar je pašierē, ons pajiedė – ar atgolė, a bikon dėrb…

Kāp tėi tuokėi žmuonis atsėras, tuo aš jau nežėnau. Nepasakīso.

… Če ana mergė būdama parejė pri Duonauskė šlūžītė. Ar ana jau bova tuoki, ar ana če pasėdarė, – tuo nepasakīso.

A tuokiū bova daugiau – ka tēp aiškē nežėnau. Tēp bikuokėi tėn niekā – jog tas rasi ne tėkrenībie!..

APIE RAGANĄ BENIUŠIENĘ

… Tėn gīvena Beniošē. Tėn bova… pėrmėijē tėi gīvena tėn Beniošē. Paskiau anėi ar ėšmėrė – tuo nebipasakīso – a… Ėšmėrė, ėšmėrė!

Ė paskiau pateka Plaipā Duomėninkou. Tas ūkis. No ė… No vuo Kuotrīnelė, mona sesou, pri tuo Plaipas tarnava. Vuo Beniošienė bova mėrosi. Vuo tas bova atskėrs. No tas atskėrs bova – anūm ūkis! Če Beniošienės bova, vuo če šėtā, kor ī Bodrē dabar, če bova Plaipas ūkis.

No va. Ėr ons… Kėta karta jog nebova ni kuokiūm mašinu, ni kuokiūm nieka. Ė žīdams tavuoru važiava i Lėipuojė. Ūkėninkā so arklēs. No ė tas Plaipa lioub važious – i ton tatā – i ton Lėipuojė tims žīdams.

Parvažiava kėta karta – žėima. Ons nuor gertė. Vuo Kuotrīnelė bova, mona sesou, ož pėimėnelė – ar ož posmergelė – tuoki. Nuor ons gertė. Vuo nier ondėns. No ana bova tuoki paslenkonti dėdelē. Ana i klumpelius isėspīrosi – vuo žėima – ana sau klam klam, klam klam i šolėnė ton. Ėšbiega vondėns tuo parneštė tam Plaipā atsėgertė. No ė parejė so tou vondėnio – Plaipa saka: no a nematē, saka, Beniošienės? Saka; baveizonti par tuora galva parsvierosīs – tuokė dėdelė…

Kėtakart tuokiuoms koskeliems tuokiuoms apsėsokosės galvas tas nešiuos dėdeliuoms koskeliems.

Saka: galva apvīniuojosīs so koskelė – baveizonti, saka, par tuora parsėkvėmposi.

Saka: vėn sakē, ka ne! ne! – aš maloujo – saka, a matā, ė to pati gavā pamatītė.

No! No ė nieka.

Vuo ta Beniošienelė, kad ana bova… anėi vasara kiauliu nešierė nikumet. Velīku rīta par prikielėma Beniošienė lioub sava kiaulės ėšvarīs i Dvarlaukius.

Ė dabar tėn Dvarlaukē tebvadėnas tuos pėivas – ont ežera.

No ėr anėi par vasara kiauliu nešierė. Vuo rodėni jau, ka pradies šaltė, ēs jau vėsė: a vaikē, a mergės, – padies parvarītė. Tuos kiaulės īra ož vėsūm rėibesnės. Vuo par vasara anuos nier gavosės ni vėina juovala sojiestė. No va!

Vuo par tuora veiziejė – jog ana bova numėrosi – ana spakainastės netoriejė. Ana vėn… bova tuoki jau svetnuora tuoki: ana vėin svetėma… Vėn ana – a bikon nurautė, a bikon padėrbtė, a bikon… No ana ė numėrosīs netoriejė pakajaus, spakainastės. Ana vėn par tuora ė veiziejė. Ė žmuonims ruodies…

Svetnuora bova! No kāp anėi nežėnuos! Jog anėi… Ana ka tėn šlūžėjė, jog anėi tėn ė parokava vėsēp. Ka Beniošienė īra ė pavīdi. Je ana pamatė pėina kėinuo – tas pėins pageda tujau: so šaukšto ka sėms ar ėš poudelė, – vėsa gali ėškeltė: sotīsės palėka.

No ė lioub tuos muotrėškas, kad ēs jau mėlžtė tūm karviu, ta lioub droskas vėsumet imes i viedra. I katron mėlš. No va.

No ė tuoki bova jau matā kap – kap ragana. No.

… Ana Velīku rīta sau vėsas kiaulės sogrēbosīs i Dvarlauki ėšvarīs. Vuo rodėni tuos kiaulės sau parēt – liūlioudamas! Nešertas!

Žuolė, matā, jiedė! Ē-jē!.. Sau – žuolė!..

Žuolė neprijiedė tēp, nenusėpeniejė. Vėstėik jau kuoks nuorintās prižads anuos bova!

 

VAISTAI, BŪRIMAI, SPĖJIMAI

NUO PŪSLĖS

No – ka pūslie ī kartās netvarkuo, lioub senėijē tus tatā kliava žėrgėnelius… ė tuoki, tuoki – žuolelės aug – līgo – līgo pūslelės. No tas rēk sosėvėrintė ė gertė. Ė pūslie pasėtaisa.

ROŽĘ GYDĖ

No ka bikas žmuogou tēp atsėras lioub: a kuojė sopos, aba ronka… Aba kuoks gumbs, – no tujau sakė: no jau ruožė īra! No…

Vuo bova Kalvarėjuo Beržonskienė tuoki. No ė lioub važious pri tuos Beržonskienės. Ė davė pliestras tuokiuos degtoku skrabėnelie. Ė botelkalie geramūm.

No je ana tėn dėrba kuokius bortus kamė – taisīdama vaistus, vuo če nepasakė. Jog neruodīs žmuonims! Ė nežėnuojiem.

GYDĖ ROŽĘ, GUMBUS

… Žīds bova! Mėndelis; če šėtā pri Ežeralė truobalė tuoki bova. No, ons lioub tatā…

Lioub ēs žmuonis – ruožė kors toriejė aba gumbus kuokius… No ons lioub tatā žavies tas – tas ruožės, tus gumbus. Lioub praninks: rasintās ė tēpat praninka, rasi nu tuo žīda praninka.

… No. Jog anuo nesoprasi, kon ons tėn puoterie, kon ons tėn… Lioub tuoki dous balta – līgo a krēda, kas anuo tėn bova?.. No ė tuoki sokra.

Sokros bova galvuos. Ė puopierēs tuokēs mielėnās bova apsokts – tuoki – līgo armatas tuos tuokės kolkastas sokros kėtkart bova tuoks.

No – i ton puopierio mielėnoji priteps ons tuokiūm – līgo krēduos – balta tuokė tuo krekmuola sava – aprėš ton ronka. No ė nelēs veizietė, kol neėšgīs. No.

… No ons puoteriejė, puoteriejė tėn i ton ronka… Pasėjims ronka ton, – a kuojė, a ronka, a bikon, – i ronkas, čiopnuos, braukīs so ronkuoms… no ė pasakuos ons… Vuo kon ons tėn pasakuojė žīdėškā, – jog nesoprasi!

GYDĖ KLYNĄ

Nojė. Jog kėta karta kuokėi tėi gīdīmā bova. So ropūžiems, so kormė kraujo.

Kormė kraus!..

So kormė kraujo gīdė klīna, – ka pjaun. Vīrus nuogniausē lioub pradies pjautė ta pjūtės tuoki. No toukart klīno vadėna.

No ta toukart tatā ėiškuojė kamė gautė… – kamė kormi sogautė, papjuovė, tou kormė kraujo gīdė ton klīna.

Gierė. E! Vuo ka bieda, kažėn kon sogertomi. Nojė. A pėltėnā ipīlėi ar i šaukšta, ar i stėklieli kor, a lašėntėnā, – kāp papoulė. Ne daktara nustatīms.

No gīdė… Ka… Jau mėrosės ī. Puocienelė tuoki bova… Kas ta dabar… – nebatmėno.

No – muotrėškas terp savės…

SMAUGUS GYDĖ

Smaugā… – vākams… škarlatins tas vadėnamāsis vākus ka pradies smaugtė. No lioub gaudīs  jau tus kriopius. Degins, tus pelėnus dous tam vākou. Ė ton… ton ropūžė parpjaus, pritvers če pri kakla tuo… No, – a lioub mačīs, a nemačīs…

Tvierė gīva – bet anon parpjuovė! Gīva! Gīva.

Vuo sakė, kāp kors nuoriejė! Nebova – tėkra varda tuo netoriejė! Kėts sakė ropūžė, kėts sakė kriopė…

… Je sodžiuovinta kamė: lioub nudors ė pakėš pu luota kamė. No vuo je smaugā vāka pradiejė smaugtė, – lioub sotrins, sodegins, somals ė prirėš pri kaklelė.

No jog  – a pagėjė, a nepagėjė, jog vėstėik: bi varga žmuonis…

Jog ka būt nepagėjė, jog ontra karta būt nebdėrbė!

GYVATĖS VAISTAI

Kad aš šlūžėjau Ougotiūs pri tuos tatā Rošinskienės; ana nusėpėrka nu tuo Robavičės gīvatė. Kažėn kas pasakė anā, ka rēk tatā gertė tuos gīvatės jau ton… ton…

No ė gīva ilēda i ton botelka, – ė šnapšė ton toriejė. Pradiejė pėltė ana…

Vuo kad ana gierė ton šnapšė! Vuo kad ana gierė! Kad ana gierė!

Vuo paskiau kap nuspruoga, ė vėsa ėr ėšbiega ta šnapšė.

No ka lioub jau monėi… bikas: pradies a skaudietė, a kon, – ta gaspadėnė sakīs:

– Alė ēk ēk, Stasālė! Alė ožgerk gīvatės tuo… šnapšės tuos – ė parēs vėskas!

Kad aš būčiuo nematiosi, ka ėš anuos vėskas ėšbiega, rasi būčiuo ė gierosi…

ARKLIUS GYDĖ

Kėta karta bova tuoks Robavičė Paplatelie.

No vuo žmuonis toriejė arklius. Arklē tėi lioub pavasari sėrgs ožžondiems, vadėnamās. Če šėtā tėi žondā prakiors lioub, priausies anėi so tuokēs bjaurēs tās smorglēs.

No vuo tas Robavičė ons ne… – ni bėški nebėjuojė sau! Priēs pri tuos gīvatės artėi – pri tuos kramolkės, ons sau pasėjims, – ė tīvalious anam ronkuo ta gīvatė.

No ėr ons lioub gaudīs žmuonims arklems pavasari.

KAPŲ SMĖLIS

No i kalvius parejė. Ėš Šateikiu.

Ta Ancė bova a dvėjūm, a trijū metu – ana tuoki tebova. No ėr – ana nepaejė kuojiems – ana neriemė ni bėški. Tuoks kaštans tėn pakelie bova. Lioub anėi atneš, pasvadins anon pri tuo kelė. Ana sau ė siediejė.

Pasakė kažėnkas, buobas tuos, ka rēk ėš kapūm smėltė vėrintė – tam ondėnie rēk plautė.

Ė ka – kad ana vėrėna ton smėlti – vuo kuoki rėibi! Ka tuokėi cielė taukā sovėrė ont vėršo tou! Tėik žmuoniūm…

No ėr ana ton vėina karta numėrkė, daugiaus nebmerkė – bėjuojies, ėr ana pati bėjuojies. Nešė apėnt ton i kapus sopėltė – ton ondėni. No vuo kāp? Vuo kāp!

Paskiau, kas tėn anā pasakė, ka ī daktars. Šaties. Jorevičė tuoks. No tad ons somdė žmuogo ė važiava i tas tatā – i tas Šatės, parvežė vaistus.

No ėr ana pradiejė vākščiuotė. Ontā i vākščiuo kap…

KAS GIMS?

No tēp lioub muotrėškas tuos ė spies – vėsēp spieliuo.

No, katra būs tuoki nustrazdanuojosi, nuskrobosi, – jau sakīs:

– Ta jau pagimdīs mergelė! Strazdanuota ontā, somėnkosi borna kuoki ī…

Vuo katra būs tuoki – rėibi, rauduonėkė, – no, sakīs:

– Jau ta pagimdīs vaikieli! Bornelė rauduona, poiki! Ta jau sūno pagimdīs.

No ė tēp ėr ī tėkrenībie.

Aš kap čerauninkė ė luojo.

KAIRIAI

No. Senėijē žmuonis, muotrėškas tuos lioub pasakuos: dieltuo palėikt kairiaronkē, kad ožgem – ė muotinas pajem pri kairiuosės posės, pri krūtėnės. No, saka, ė palėikt kairiaronkē.

Je pajem muotina pri savės i kairė posė, – ė tas vāks ė palėikt kairīs.

PERKŪNAS ANT LEDO

Stančioks tuoks bova dvarė oriedo, ons jau toriejė šimta pėnkiuolėka metu.

No ėr ons lioub sakīs jau, ka:

– Perkūns jau parēt ont leda, žėnuokėt, ka tėi metā ī nelaimingė: šaltė, lītingė.

No va – ė tēp ė bova. Ė ton meta parejė Perkūns tas… Parejė – pavasari – ledā tebibova ėr ont ežero, ė če ont Ežeralio tou mūsa tebibova leds. No ė ton meta ė rogius so žekietās, ė šėina griebiem… Bova lītuots, negers, šalts.

Aš ė dabarčious tēp pamėslėjo. Ė šin pavasari parejė Perkūns – ont Ežeralio leds tebibova – vuo saka, ka kėtor nebibova!.. Vuo kuokėi tėi metā būs dabar ši meta: a šaltė, a šėltė?..

… Jog sena pasaka ī – saka: nebūs žėimuos, nebūs ni vasaras.

SEPTYNI BROLIAI MIEGANTYS

Lėipas dešimtuo ī, – vėsė žmuonis saka, ka ta Septīniūm Bruoliu Mėigtontiūju.

Je… – kad anėi jau – ka praded lītė, no jau, ė patis saka: jau apsėmīža septīnė bruolē, jau septīnės nedielės ė līs.

No vuo je jau neilīn ton dėina, no jau ė vėsė žėna, ka jau nelīs tas septīnės nedielės.

… Kartās tēp būn, kartās nebūn… No… Je lītuots mets, ė tėi bruolē nieka neznuočėj: ar anėi apsėmīža, a neapsėmīža. Vuo je nelītuots – ė nelīn.

No – vuo saka, jog ka tatā kėta karta goliejė septīnė bruolē. Kamė tėn ė mėiguojė septīnės nedielės. No ėr anėi apsėmīža bagoliedamis. No vat – ėr atēt ta dėina – ėr anėi ton dėina tor apsėmīžtė.

A tēp īr, a tēp nier – jog ka aš eso gėrdiejosi, ka tēp saka, mosint tēp ī.

IŠ KUR PIRŠLIAI?

Jonkauskienė Pėlėmana saka, ka tēp rēk.

Kūtiu vakara rēk nusėpraustė, nusėplautė, vėskon apsėdarboutė, ka būtom švarē. Ė šlamas ėšneštė kor ī kratuomas.

No – ėšēti jau, tas šlamas ėšneši, – ė klausīkis, katruo posie šou luo.

Katruo posie soluos šou, ėš tėn pėršlē atjuos.

IŠBŪRĖ MIKALEI

Taujienalė parvažiava ėš Lėipuojės. Ėr ana pamuokė moni kāp dėrbtė. Ondėns lėipė torielka pripėltė ė pardietė skėida. Je ton ondėni palėis, apsėlėis – ta apsėžanīs.

No aš ė padėrbau tēp sava draugē, Mėkalē Kuotrīnā. Padiejau ton torielka ė ton skėida pardiejau. Anā pasėtaikė – ka ana nežėnuojė – ana apsėlėijė.

Jog ėr apsėžanėjė ton meta!

Ė tēp dėrbtė rēk Naujū metu nakti.

BŪRĖ TAUJENALĖS

Bova tuoki Taujenienė. Ė toriejė dvė dokteris: Staselė ė Bruonė. Ėr anuos tarnava Lėipuojie. Bet ne če, ne Plateliūs.

No ėr anuos – parvažiava anuos Naujūm metu lauktė.

Aš nebovau tuo matiosi!

No: vakara ana pasėdiejė liekštė – ė par ton liekštė padiejė skėida… Vuo ta kėta nežėna!.. Ton liekštė pripīlė vondėns ė pakėša pu luovas, ontdiejė skėidelė, – no ė nieks nieka. Ė padiejė pėrštėnė anuos… Vuo ta nežėna!

Sogolė vėsė, somėga.

No, rīta meta kap sokėla, ė saka tā – saka:

– Kon sapnavā ši nakti?

– Ne vuo kon sapnousi… – saka. – Sapnavau, blūdėjau tēp…

Saka: par tuoki tėlta tuoks vīrėšks atētos. Aš anam ronka padaviau, vuo ons traukies atbols – ė nusprūda i ton ondėni…

Vuo anuos ronkuo bapalėka pėrštėnė!

Saka: ėr anuo pėrštėnė numuoviau! No ėr… – atsėbodau, saka, basėdarboujėnti so to pėrštėnė, basėmaunonti.

… Vuo ka pu luovas paveiziejė, – ė ta pėrštėnė ontrēp apversta!..

Ta ontruoji sesou ė saka:

– No – saka, – jau ši meta žanīsīs. Alė bet, – saka, – nu tavės pabiegs… ėlgo negīvensi so anou! Ka ton pėrštėnė muovē – numuovē… Palėksi našlie!

Vuo paskiau – kad ana ontramet parvažiava, – saka:

– A matā, kāp atsėpėldė mona… pėrštėnė!..

Ana sosėtėka so tuokio kavalierio, ėr ana grētā apsėžanėjė. Ė tas kavalierios kažėnkon dėrba, kad ons nusėdaužė. Ė palėka našlie.

No, ana vėn sakīs, ka tas ī tėkrā: atsėpėlda!

Ė tėkrā atsėpėlda!

GYVULIAI KALBA

Jog tēp saka senėijē žmuonis tėi – ka: Kūtiu nakti vėsė gīvolē rokoujės.

No vuo kas… – kas gėrdiejės ī, kas matės, – tuo nežėnau.

IEŠKOJO PAPARČIO ŽIEDO

… Ka buočielis ejė ėiškuotė tuo papartė žėida.

Ton švėnta Juona nakti.

Vuo kad anon gėnies vėsuokės raganas, vėsuokės baidīklės, vėskas.

Vuo kad ons tuo papartė žėida nebatsėvuožėjė… Kad ons nebrada. Ėšsėgonda tūm vėsuokiūm baidīkliu, ėr ons ė paejė. Neradės tuo žėida. No.

No ton buočielis vėn pasakuos lioub.

… Anėi pasakuojė, ka rēk priš Naujus metus ētė papartė žėida ėiškuotė. Vuo kas ī radės, kuoki radės, – nieks nier pasakės. Tuo nežėnau. Ė kāp ėiškuotė, ė kamė ėiškuotė, kam anon rastė…

Vuo saka, kas anon tor – ons vėskon žėna. Ėr ons tor talėnta.

 

MĮSLĖS

Ka lioubam soētė i kuokė truobalė, – a žėidus dalīsem… Soaugė ė tuokėi jau posvaikē… Če mīslės tas oždous, – toriesi ontštėktė.

No ė tēp lioubam žaisem – jau ne pėimėnelē, jau dėdelė. Vuo diel tuo laika…

… Jog sena pasaka ī: skobi skobi, saka, ė vėn ont vėitas.

… No dabar ontštėk tus, kon aš pasakau…

  1. Kūlė kuojės, medė lėimou, stėkla akis, šiaudūm kapalėšius. (Ta īra truoba)
  2. Ont aukšto kalno – cėdabra galvo – lėnūm oudego. (Tas īra varps)
  3. Mėškė gėmės, mėškė lapuojės, nomėi parejės, švėnto pastuojės. (Tas īra krīžios)
  4. Mielėns balondis – žemės apatė sklonda. (Tas īra plūgs)
  5. Pramoši leda – rasi cėdabra, pramoši cėdabra – rasi auksa. (Tas īra kiaušis)
  6. Mėškė gėmės, mėškė lapuojės, nomėi parejės, pasoulēs londa. (Ta īra šlouta)
  7. Tor kuojės – bet nepaēt; tor šiaudūm – bet nejied; tor dūšė – bet ne vėsumet. (Ta īra luova)
  8. Žīds plėks, marškėnē ontie. (Ta īra žvakė)
  9. Stuov kertie pasėpūtės, lek par laukus kap padūkės. (Tas īra šautovs)
  10. Pėnkė tvartā – vėinas doris. (Ta īra pėrštėnė)
  11. Ketorė bruolē i vėina doubė mīž. (Karvė ka melž i viedra)
  12. Žīds pėrtie – barzda laukė. (Tas īra batvėnis)
  13. Vītėnis kamontėnis, aukštīn lėpdams, kiaušius ded. (Tas īra apīnīs)
  14. Šimtšiūbis dešimtšiūbis – ondėns paukštis – vėino kuojė. (Tas īra kuopūsts)
  15. Daili daili kamarelė, pėlna koltovieliu. (Tėi īra dontis)
  16. Rauduons šou pu slėnkstio gol. (Tas īra lėižovis)

 

ŽAISLAI (RATELIAI)

MES VAIKŠČIOJOM

Mes vākščiuojiem, mes vākščiuojiem

Ėr šėn, ėr tėn.

Ar ėlgā mes dar vākščiuosem.

Ar ėlgā mes dar vākščiuosem.

 

Sotėkės mergožė

Sokso i rata.

Je mīlo šėndėina, } 2

Mīlieso rīta.

(Visi eina ratu. Už rato vaikinas ar mergaitė. Kai pradeda dainuoti „Sutikęs…“, – renkasi porą iš ratelio, eina į rato vidurį, sukasi. Paskui už rato eina pasirinktasis – ar pasirinktoji.)

OI TU IEVA IEVUŽE

Oi to ėiva eivožė,

Kuo nežīdi žėimožė?

O-ja o-ja-ja,

Kuo nežīdi žėimožė?

 

Kam aš žīdiesʼ žėimožė,

Šalna šalda žėidelius.

O-ja o-ja-ja,

Šalna šalda žėidelius.

 

No vuo tas ī žaislos. Jog ētė lioubam ratelius. Sosėkėbs tēp i rinki. No ė tas ēs – a mergātė, a vaikielis – vėdorie. No kap jau „kuo nežīdi žėimožė“, – pajiemėis isėves i vėdori… No ēs ēs i rinki apėntās jau: katras bova vėdorie, tas ēs ož tuo… tuoruos tuos.

No va – ta ne dainė: tas īr žaislos.

ŠĮ SUBATOS VAKARĖLĮ

Šin sobatuos vakarieli,

Oj oj oj,

Pīniau rūtu vainikieli, } 2

Oj oj oj oj oj.

 

Nusėpīnos vainikieli,

Oj oj oj,

Ontsėdiejau ont galvelės, } 2

Oj oj oj oj oj.

 

Ontsėdiejos ont galvelės,

Oj oj oj,

Ejau vākščiuot so bernelio, } 2

Oj oj oj oj oj.

 

No tas īr žaislos. Kap saka jau „ejau vākščiuot so bernelio“, – anėi ēt i rinki sosėkėbė, no vuo tas vėdorie pasėjem: je vaikielis esi – mergelė pasėjimsi, je mergelė esi – vaikieli pasėjimsi. No – ivedi i vėdori, – jau anon palėikti če vėdorie, vuo tas išēt i jeilė ton.

ŠOKIAI

No ė tuokėi mūsa šuokē tebova: „Galiuops“, „Juonkelis“. No – „Žīda“, „Kriokaviaka“, „Pampaljuona“, – no ė tuokius tetoriejuom šuokius.

PAMPALJONAS

No „Pampaljuona“ šuokuom… Šėtā mona šalie īra – aš tuo bernelė posie eso, ronkas ont petiū… no paskiau kuojės sokėitam, paskiau i ontra posė pakeitam. No i rinki! Tra-ta-tam, tra-ta-tam, – i rinki apētam. (Be dainos?) No – so mozėko!

ŽINGSNINĖ POLKA

No ta polʼka bova vadėnama žingsnėnė. No jau ka kors moni pagaus, ta jau… ė par pažastis ēs ondou.

Ė so Končelio šuoksva. Lokauskis Pranis viel. No, kėta nieka, kon – tujau Šuoblinskalė. No vuo ta jau! – ė pažastis šlapės būs.

(Kaip šokot?) No pažingsniou!.. Nojė! No va – ka dabar… paruodītė kāp – nikāp negalio.

No tēp šuoksma: padrīkt! padrīkt! padrīkt! padrīkt! – par truoba. Ale lieksi tēp, ka padelkas plaksės!

SUKTINIS

No soktėni jog ton žėnā?.. Bitute pilkuoji…

NORIU MIEGO

Nuoro mėiga, saldė mėiga,

Negalio ožmėgtė.

Junto kėimė gražė pana, } 2

Negalio nuētė.

 

Siūso siūso pasiuntėni,

Kon mergelė veikė.

Skėna pėna vainėkieli } 2

Nog žaliūm rūtieliu.

 

Ketorė sosėkimb, no… ė dauž ronkas, i sokas i rinki… sosėkėbė sava ronkas. Tas īra šuokis.

KRAKOVIAKAS

No, jog ka jaunė bovuom, kad auguom, mozėkonta netoriejiem. Soēsem kamė i būri, – ont lėižovė. No kriakoviaka:

 

Trambambickis bonda ganė, } 2

Ganīdamas prasėmanė:

Bolvės skota, tarkavuojė, } 2

Vėsas mergės čestavuojė.

(Šoka poromis: stovi greta, susiima tiktai už vienos rankos: į priekį – trys žingsniai, sutrypimas; atgal – trys žingsniai, sutrypimas…)

 

 

JONKELIS

„Juonkeli“ – rēk ketoriū puorū, tas īr ėlgs. Tou nelioubam ėšdainioutė, ka tėik ī! „Juonkeli“ ton ont lėižovė jau nešuokuom.

… Tėi pėrmėijē sodor: skersou parēt vīrā, muotrėškas ėšėlgou. Paskiau tas skersotėniuosės puoras viel tēpat sodor – ėr apsok tas sava muotrėškas. No ė paskiaus – a londuomāsis, a vadžiuojamāsis, a kuoks ons nebūtom. Ė vėsas muotrėškas ėšvadžiuo. No paskiau muotrėškas vīrus ėšvadžiuo.

No londuomāsis… No trīs. Če pribieg ta, katra ēt… Sosėkėba ronkas – no – vuo ta jau, katrā rēk ėšbiegtė, – ėšlinda, ton našli apsoka ė bieg pri tuos kėtuos puoras. Ta kėta puora viel tēpat dėrb.

No vadžiuojamāsis: aš sava puora šėtā ėšvadžiuojau kap je ton tatā… no, pajiemiau ontrojė – ton ėšvadžiuojau… No ė vara tēp i rinki.

Ne, ne, – nieka nepadaruov vedvė vėinė dvė, dvėjou.

GALOPAS

Vuo ton tatā – vuo „Galiuops“:

Kiaulė žėla, kiaulė žėla, } 2

Paršėlelē drīžė.

 

Dieltuo drīžė, dieltuo drīžė, } 2

Ka motošė dīžė.

 

Sosėmošė nagėnė

So palaikio auto.

Biekėt, vaikē, ratavuotė,

Ka nepasėpjauto.

 

Dainiou lapė, dainiou meška,

Dainiou vėsė paukštē.

Vuo tas brėidis ėlgarėitis

Nemuok ni dainioutė.

 

No. Va. Lioubam tēp. Dvė puoras. No ēs priš vėins ontra. No, mergātės parēs tėisiau – ēs vaikiokā skersou, apsoks ton mergātė… No ė tas šuokis bova „Galiuops“.

Je mozėkonta toriejiem ton tatā, – mozėkonts pagrajėjė tēpat, tuokė natė to. Vuo je netoriejiem, – mes patis ont lėižovė pagrajėjiem.

(O kas paskelbs, koks šokis?) No – katras praša, ka pagrajītom, – ė pasaka, kuoki ton šuoki: a „Juonkeli“, a „Galiuopa“, a kėta kuoki šuoki.

 

GREIŠPOLKIS

No ė bova tuoks šuokis. „Greišpuolkis“ vadėnams. Je kumet mozėkontā bova, mozėkontā grajėjė. Vuo je ne, – mes patis ont lėižovė:

 

Šuoka bajuors so Kuotrėkė.

Vuo kou vardo? – Strapt.

Šuoka bajuors so Kuotrėkė.

Vuo kou vardo? – Strapt.

 

Tria dria drī, dralia liadra,

Dralia liadra, dralia. Dra.

Dria dria drī, dralia lialia,

Ralia dralia. Strapt.

 

… Tra dria driā, drilia liadra,

Drilia liadria. Dria.

Tra dria driā, drīlia liadria,

Drīlia liadria. Dria.

 

… Tra dria dria, drīlia liadria,

Rīlia liadria. Dria.

Tra dria driā, drīlia liadria

Rīlia liadria. Ria.

 

 

No. Anon šuok tēp kap polkelė. Sosėkėba šėtā. No ė šuok savėi, šuok! No ka jau priēt „strapt“, – no ė tori šuokdams… so kuojiems. (Su abiem trenkti į žemę?) So vėino! So vėino! So vėino kuojė – dzingt! Nojė. No va. Prasėdedam… (Močiutė dainuodama šoka, rodo, kaip treptelėti).

No va. No ė tēp ė šuokuom.

 

LATYŠIUS

Vuo tas ī „Latīšios“:

 

Latīšā, latīšā,

Pu do grašio praša.

Ka tik būčiuo borna gierės, } 2

Ė pu tris ož karta.

 

Šuokis! Šėtā – sau tēp sosėkėbsi vaikielis so mergātė. No ėr ēti par truoba: latīšā, latīšā… (Močiutė dainuoja ir šoka).

No va. I prīšaki ēti tēp žingsnēs; vuo atgal – šuoktėnā tēp! No va. No ė polkelė šėtā!

Ė viel ton pati ēti ož gala.

(O kas tas „latiša“?) No šuokis! Bova. Dvėjau sosėkėbā, ēti tēp kap saka „latīšā, latīšā“ – ėr ēti i truobuos gala… („Pu do grašio praša“ – šoktinai atgal; antra dalis – polka).

ŽYDELIS

„Žīdieli“ šuokuom.

 

Žīds jouds, žīds rauduons,     } 2

Žīdelʼ judelʼ, mak mak mak.

Mak mak minder,

Mak mak minder,

Mak mak minder,

Mak mak mak.

(Šoka poromis. Stovi vienas prieš kitą.

„Žīds jouds“ – dešinė koja į priekį – atgal.

„Žīds rauduons“ – kairė koja į priekį – atgal.

„Žīdelʼ“ – daužia sau abiem delnais virš kelių.

„Judelʼ“ – kiekvienas suploja delnais prieš save.

„Mak mak mak“ – kiekvienas sau kumščiais suduoda į slėpsnas (žemiau juosmens, nugaros pusėj).

Paskui šoka polkelę. Ir vėl iš naujo…)

 

ŽYDELKA

No vuo „Žīdelka“…

 

Trata tīta tam. }2

Trata tīta tam.

Trata tīta tam, tam,

Ta drīta tam.

 

Je mozėkontā, je ne – patis dainiavuom. (Šoka poromis. Stovi vienas prieš kitą.

Trata – abiem rankom kiekvienas ploja sau virš kelių.

Tīta – kiekvienas suploja prieš save.

Tam – susidaužia dešinių rankų delnais.

Kartojant – tas pat, tik susidaužia kairėmis.

Trata – vėl abu ploja virš kelių.

Tīta – suploja prieš save kiekvienas.

Tam – susidaužia dešinėmis.

Tam – susidaužia kairėmis.

Ta – abu sau virš kelių ploja.

Drīta – suploja kiekvienas prieš save.

Tam – susidaužia abiem rankom abu).

 

Laukite knygos tęsinio. Bus daugiau.

Scroll to top