Stanislava Stripinienė. Plateliškė Stanislava Šoblinskaitė. PASAKOJIMAI IR DAINOS

Knyga „Plateliškė Stanislava Šoblinskaitė (pasakojimai ir dainos)“. Knygą sudarė Stanislava Stripinienė, redagavo Genovaitė Matevičiūtė. Išleido spaustuvė „Spaudos lankas“, 2014.

TURINYS

Apie S. Šoblinskaitę ir knygą

VISAS AMŽIUS

IŠ VAIKYSTĖS

Giminės

Bagdonienės svirpliai

Seneliai

Rekrūtai

Tėvas

Tėvo eilėraštis

Mikaldos knyga

Kontrabanda

Motina

Parduoti plaukai

Tėvo mirtis

Kur gyveno

Vaikai

Mažų žaidimai

Bevalgant

Skolon. Velykos

Kūčios

Lempa

Matušėlė

Petrelės mirtis

Poteriai

Mokėsi skaityti

DARBAI

Žąsiaganės žiemos

Piemenavimą prisiminus

Pusmergė

Prie stalo

Kumečiai

Uždarbis

Kaip dirbo

Per pūsną

Kiti darbai

APIE GRAFUS…

Iš pasakojimo mokiniams

Saulės laikrodis

Plakimo akmuo

Apie senąjį grafą

Eglutė dvare

Jaunieji grafai

Laidotuvės

ATSITIKIMAI, ŽMONĖS…

Nuskendo mergaitės

Pakartas piemenėlis

Nuskendo žydukas

Šiltinė

Gaisras

Stančiukas

Dzingeliai

Zubavičiai

Končiai

Žmonės įvairūs

Miniotas

Kauneckis

Voldemaras

Adomauskis

 

VISAS AMŽIUS

Amžius – žmogaus gyvenimas. Amžius – šimtas metų.

Šoblinskaitė gyveno 96 metus…

Tai asmeninis S. Šoblinskaitės gyvenimas, praėjęs

siauroje (ir specifinėje) kumečių, dvaro darbininkų

ir miestelio aplinkoje. Kaimai, be abejo, buvo

senoviškesni, tačiau jie jai svetimi. Kasdieniniame

Šoblinskaitės gyvenime nedaug švenčių, senų

tradicijų. Pasaulėjautą formavo kasdienybė, įgimtas

pastabumas ir blaivus protas.

 

IŠ VAIKYSTĖS

GIMINĖS

… Ka jau nebier. Tuoki Boivīdalė bova, mamas posseserė… Pagal mamas – Reketie tuo. Senē mėrosi ī…

Palauk, kāp tūs tatā Kadātiūs?.. – Reketie – kažkāp… Nebatmėno pavardies. No alė jau baguotė anėi – so momis negėntėnuos…

Ratienė šėtā ī – dabar tebier. Vedvė posseserės esav. Pagal tieva. Aš eso Šuoblinskė, ana īr ėš Šuoblinskalės. No va. No vuo kėtūm… Duovainiūs Valinskē bova. Pagal tieva… Paežerie tėi Palšē bova pagal tieva gėmėnė. Ė tievs tėn šlūžėjės īr… ė tēp ī bovės. Kad ons ī pasakuojės – ka tėn baidė, velniūm tėn bova… Ī bovosi Šuoblinskalė Ougotiūs – Ruozalėjė tuoki. Ta ana bova… kap gėmėnie, – nepasakīso jau… Toukart tuoki jau tebibovau, ka šlūžėjau tėn tūs Ougotiūs…

Tetelė sesou Bagduonienė…

 

BAGDONIENĖS SVIRPLIAI

No tēp bova. Ėšejiev… Ėšejė tievielis tėn darboutėis. I Alsiedius. No ana Alsiediūs gīvena… Ė so mamalė nuejiev.

Vakara pradiejė tuo… vėsuokės tuokės torielkelės… Kėta karta ė nebova tuokiū torielkaliu tū – bova muolėnės.

No vėsuokės tas šokelės tās pasėinelēs ė pradiejė dieliuotė. No – aš nedėdelė tebibovau, no kon aš če sakīso – kas če būs. Saka mama:

– Vuo dielkuo, šuogerkelė, vuo dielkuo če tēp tatā dedi?

– E, mozėkontams! – saka. – Palauk, – saka, – ka atgolsi, – ka tau ožgrajīs.

Svėrplems!

Vakara tiktā – dzėngt! Bzėngt! I tas šokės.

Vuo ožgrajėjė! Vuo ožgrajėjė! Vuo kuoki kapelėjė!

– No matā, – ana saka, – monėi tink svėrplē ėr aš anus mīlo, aš vakara bikuoki a vėrala, a bikon aš anims, – saka, – šokelies vėsuokiuos ė sodieliuojo.

… Rīta meta sau toštė – tuos šokelės.

Alė… kas… Ka doud sau kor i sėina: bzėngt! bzėngt!.. Gėiduojė!

No – svėrplīs! Jog ė sakuom: ek ek, kāp če grajėj – kap svėrplīs.

No va.

 

SENELIAI

… Tieva tieva atsėmėno. Senielis babova jau. No ėr ons lioub ēs tēp pri žmuoniūm – lėnus brauktė. Ronkuoms. Jog kėta karta nebova ni kuokiūm tūm mašinu, nieka. No ė tēp… Gers bova.

No – gīvena anėi, pėrmo bova varpninkās. No vuo ka pasena – nebibova… Ka tėi bodinkā ī pagriautė, jau korem šmuotė kap anėi bova. No va.

Ka buočielis mėrė, aš nebatmėno. Maža tebibovau. Tieva mamas – nē! Mamas nebatmėno. Mamas mama – atsėmėno. Balsa toriejė tēp kap varpa. Dainūm muokiejė. Vuo mama – jog mama – neklausk! Žėima lioub ka parēs… Tumet verps anėidvė… No vuo aš jog daug ė tūm dainūm ėšmuokau ėš anūm.

Katra pu pėrma šauktė? Aš nesopratau toukart. Ka monėi ruodies, kad abėdvė vėinkart šauk, ė gana. Vuo katra pėrmo – aš nežėnau. Jog maža tebibovau toukart.

Babūnelė ka mėrė – no, pėimėnelė bovau. Vuo kas iduomavuos toukart?..

Va, – ka lioub atēso… Atejau vėina karta… Vuo Jezau! Ī galva pėlna vabalūm, vėsakuo… Vuo kas tėn?.. Nieks neėššokava, nieks.

Pajiemė šokas, ėštrinka galvelė, ėššokava, – no ėr ėšbovau tėn ėlgā. Tēp lioubo vėn atminso babūnelė ton, nu galvuos tuo šokavėma.

Sena babova…

 

REKRŪTAI

Babūnelė lioub pasakuos ėr aplē tus akrūtus. Kad atēs rodėni tas laiks, jau baguotūju negruob, negaudīs: tus šlūžauninkelius, biednūsius. No, ė Babrungienūs, saka, lioub būs pri tuokė žmuogaus kamė tėn  jaujie tas – tuoks rōsts padėrbts. Ė korin sogaus, prirėš tatā tuo jaujie pri tuo tatā rōsta. No ė… – vuo katron jau pagava, – tėi toriejė pu dvėdešimt pėnkis metus tarnautė.

 

TĖVAS

… Jau ons auga tuo klebuonėjuo. Ons bova klebuona tuo… Grozdevičė klebuons bova pavardė, Grozdevičė. Ėr ons bova tuo Grozdevičės puodė… No ėr anon tas klebuons augėna – lig kėik; ons klebuonėjuo auga ė karvės ganė. Ė paskiau jau ož vaiki tėn bova, paskiau mama tėn prisėsomdė i ton klebuonėjė…

No ėr… ėr ons ėšmuoka… ėš klebuona – vėskon…

No ons muokiejė – ė lėnkėškā muokiejė – kalba tiktā, lėnkėška. Ė rosėškā muokiejė. Rokoutėis… Ė grapalė anon tēp mīliejė, ka ons lėnkėškā muokiejė! Ons ī kėlniuos pamėlėjės! Va!

Vuo kuokė ons galvelė toriejė!..

Lioub žmuonis kėta karta biegs i ton Amerėka. Pasėpelnītė. Vuo dieltuo ė patis lioub sakīs, ka tuoki pat Amerėka ī kap jē če! Tiktā ka pėninga doboltavuos. Va! Ož vėina duorieli – kāp anėi… – a do gava, kap če siuntė. Ėš Amerėkas i Lietova. No ė tuo biega. Tuoms sava patiuoms lioub  parsiūs tūm pėningūm. No ėr anuos atēs rašītė – pri tieva – tūm laiškūm.

No tuoki – nebatmėno pavardies – Plateliūs če bova… – Petreikienė – va! Ana lioub atēs, ė pati sakīs:

– Šuoblinskieli, tavėi nerēk daug pasakuotė. Pasakē, – žėna ons, kon rašītė. Ė tēp – ka būtom tėkrā bovės, kopėtuo gīvenės…

Dėdelē muokiejė gerā…

Ons bova dėdelē kontros, ons nikumet nesokeikė, ons nesobarė. Ni ons vākūm… Ni… mes palėkuom – paauguom – mes palėkuom negavė nu anuo ni vėina… kumštuoka. Tėik ons vākus mīliejė…

Tievielis dėdelē mīliejė vākus. Ui! Mama lioub ana so kumstė i nogara bėlst tujau! Ons ont mamas tujau: vuo kėik rēk vākou plautius ar inkstus atmoštė! So kumstio tujau dauži. Geriau pasėjimk ar aparelė kuokė, a vītelė – sošauk par padelkas. Bet ne so kumstė daužk vėn! Jog kėik rēk tuokem a plautius, ar inkstus atmoštė!

Dėdelē mīliejė vākus…

Ka tetielis mėrė, Jorgielis jau bova. Ons gol luovelie… Tēp, pri… tėn – stals bova ė souls. Jorgielis – no – kāp ons galiejė būtė: ar ons dvėjū, a trėjū metieliu? Jorgielis tėn stuov tamė ožstalie… Ons veiz i anon… Ė rėit anuo ašarelės – aš veizo – ėš akiūm. Sakau:

– Tetieli, vuo dielkuo?…

Saka:

– Jorgielis mona palėks ba dounelės…

No ė… tėik anon mīliejė – no neklausk!..

 

TĖVO EILĖRAŠTIS

… Vuo kėta karta tieva nabaštėks ėšmuokė moni eilierašti tuoki. Aš ė dabar tebmuoko. Dieltuo ka tieva… tievs ėšmuokė.

Marš, vīrā, i Lietova, i sava tievīnė.

Par Nemuna ė Dauguna priešus atsėgīnė.

Vėlniaus miesta aplonkītė,

Sėntieju, Stapuoli, Vėlėjė pamatītė,

Vėlėjuota negėli.

Ont Gedmėna kalna,

Kor ī žalė klevelē, oužoulelē,

Baltė mūrā, nomelē,

Tėn žaliuos gėreliuos.

No ė ton tieva nabaštėka eilierašti aš ė tebmuoko… Ons bova klebuonėjuo augės, rasi ons ėš tėn bova ėšmuokės…

Tas tieva nabaštėka eilieraštis monėi dėdelē īr i šėrdi ismegės – ėr aš anon mīlo ė tebmīlo. Vuo kam ons ī derōs – aš nežėnau.

 

MIKALDOS KNYGA

Kor dabarčious gīven Duomėcelė – ta Gedgaudienė. Tėn gīvena Abartis kėta karta. No ėr ons toriejė ton Mėkaldas kninga. Ė lioub atsėneš pas mona tieva – ėr anoudo skaitītė anon.

No žėnā: ka jauna, nedėdelē tejiemiaus i galva. Kelis žuodius ė…

Ka būs muotrėškas neėšskėramas ėš vīru, nešiuos so keporiems, so kelniems.

No daug tėn bikuo, – vuo ka aš nejiemiau i galva toukart.

Vuo ton Mėkaldas kninga dabar tor Ratienė. Vuo kad aš bovau anoukart nuejosi, Ratienė pīkst ont tūm septintuos klasės vākūm…

Ka nebžėnau dabar: ar anėi atnešė, a neatnešė. Ton kninga anā.

 

KONTRABANDA

Jog kėta karta vėsēp varga. Lioub ēs i ton Vuokietėjė. Ė tieva nabaštėks īr ejės. Šnapšė ton nešė, ton olandėnė. Ė lioub vargs, kol par ton robežio parēs. Ka žėima – ēs atbolė, ka būtom tik ėšētas piedas, vuo ne iētas. No vuo kėtakart ė papols – parēs tošts!

Ni pėningūm, ni maišelė.

Lioub anėi jau so kėts kėto sosėēs, sosėdraugaus… Ne pu vėina, ne! Vuo tėn kap anėi ejė, jau – kamė tėi tatā sargībėnē būs, vuo tās tarpelēs anėi toriejė nusėveizietė… ka nepačiopto!..

 

MOTINA

Mamalė bova Kadātiūs gėmosi. Mamalė vėina auga. Tieva netoriejė. Anuos muotina bova Markauskalė, ėr ana pu savės Markauskalė Veruonika.

Vuo anuos mamalė šlūžītė lioub so vėso vāko. Je kamė galiejė – prijiemė kuokėi ūkėninkā so vāko, šlūžėjė tėn. Vuo je neprijiemė, ė ba vāka – toriejė sava vāka palėktė. Aba kartās… ka pritrūka… rēkiejė ė pasėrinktė… pu žmuonis.

Mamalė dėdelē vargingā īr augosi.

… Ėr ana tuos alguos tėik ė tegava. Dieltuo ka vāka rēkiejė maitintė…

No. Parēs lioub ėš darba. No vėso pėrmo gaspadėnė tujau: šėtā vāks ton padėrba, šėtā vāks ton pasakė, šėtā tava vāks tēp dėrba!.. No, vakara, jau atgols, kamarelie goliejė abėdvė – so tou vāko… Parēs. Ana jau būs bagolinti, atsėgolosi. Tus patalus ont galvuos sovers… Vuo so rīkštė! Vuo so rīkštė! Vuo šauk! Balsa negėrdietė – patalās ožversta bornelė ī.

No vuot kāp auga… No. No ana ton atsėmėnė, ka anon mošė. Bet vuo jog ož kon – jog ana pati toriejė pruotieli. Ka… ka rēkiejė anā vargtė – ėr ož vāka… vuo kas kon pėrmo padėrba, ka ne svetėmāsis vāks?..

No – atsėkelsi ėš tuos luovas, – būs vėinās rumbās ožpakalis… nu rīkštės…

 

PARDUOTI PLAUKAI

… Kad anuos bova tuokėi plaukelē – bova tuokėi jėlgė, kad ana lioubonti ont kiedalē atsėstuotė – mamalė toukart anus ėššokava! Tėik bova poikė – anuos plaukelē bova lig pat žemės.

No vuo kėta karta žīdā pėrka sava muotrėškuoms plaukus bikam… nu žmuoniūm. Anuos sava plaukūm netoriejė. No ėr anuos lioub nešiuos kāp… ta pasaka bova: so paroko. Jog dabar – a bier ta paroka, a nebie?

No bova Plungie tuoks žīds Muorkė, – lioub mama pasakuos, aš anuo nematiau, nepažėnau. Ons važiuojies so bikou tēp – pu kaimus, pu kėimus – bikon pėrkdams… ons sava tories: a sėlkiu kuoki viedrali prikruovėis, kas nuories pėrktė…

Ons pamatė, ka mamalės ī dėdelē tėi plaukelē poikė. No mamalė nieka ė netor… Vuo ons tiktā paprašė: a nepardoutomi, saka, to tuo sava vāka tus tatā plaukelius?.. No ė mamalė sotėka grētā: pėnkis roblius gava!

Kėta karta roblē bova – jog ne… Ėr auksėnis kėts bova pėnkroblis tas… ė roblis.

No ė pardavė tam žīdou tus plaukus. Ėr anuos nebatauga tuokėi, nebvešlė babova… babova nušiorė… Ė galvelė vėn tuoki – nešvari vėn – blouzgūm tuokiūm pėlna. No ė pati lioub ėr apsėkriuoks kartās: vākalē, aš jūsa plaukieliu vės tėik… nuors obagelēs ēso, bet žīdou plaukieliu nepardouso.

Pardoutė plaukus… No matā! Žīdou dar!

 

TĖVO MIRTIS

… Abodo klebuonėjuo šlūžėjė, ėr abodo tėn babūdamo apsėžanėjė. Nu dėdloma esu i tieva, nu bornuos – i muotina… Kap apsėžanėjė, tēp tujau ėšejė i dvara, i parobkius. Vėsa omžieli varga, kol omžiu pabėngė.

… No vuo ka jau sosėrga – toukart mama nuejė pri grapalės. Prašītė, ka bikon doutom jau maista a bikon – a nelėikt kartās tėn a nu šeimīnas… a nu pėitu, ka bėn šėrdėi atsėgautė… Grapalė pasakė, ka ana pati skundē tajiedonti…Ka anėi šonūm tor daug! Vuo kon: anam atėdousem – šonelems neblėks!

No va! No ė parejė mama.

Vuo kad ons jau sėrga, – mama nuejė viel, ka viel bikon, bėn šėrdėi atsėgautė doutom. No ta grapalė pasakė: nevākščiuok, mums neatlėikt, kas atlėikt – mes dousem… šonelius torem!..

Nuejė mama pasakītė, ka jau īr slabnos. Saka: aš nevierėjo, maloujėt rasintās, – aš atēso paveizietė!

… Atēt grapalė par kėima! Atēt grapalė. Atdaries doris, iēt – kapaliošis dėdeliausis! Pru doris neėštelp…

Pamatė tetielis, kad ana iēt, pradiejė ašarelės bėrtė. Kad ons vėsa omžiu dėrba, anā tarnava, ėr ana negal… nieka anam pagalbas nedavė nikuokiuos… kad ė nu pėitu lašielis būt lėkės, ka būt atnešosīs…

No. Atsėstuojosi:

– Ai, Šuoblinski, to slinks esi! To nepaslenki darboutėis!

Ė davė šešės dešimtis cėntu. Vuo bova pīraga kėluograms šešėsdešimt cėntu. Ė davė pīragou nupėrktė – pīraga kėluograma ož šešėsdešimt cėntu.

Ė tatā tėik – vėsa omžiaus oždarbis! Tėik tegava pagoudas. Nu grapūm.

Idavė šešėsdešimt cėntu, ka biegčiuo parneštė pīraga kėluograma. Valavičės tuokėi kepė… – Stadala bova če šėtā… če šėtā ont tou kompo…

Kap  ėšejė, tieva nabaštėks saka:

– Ka to ėr ožspringtomi, nuspruogtomi so tās šešėsdešimt kapeiku!

Cėntu. Toukart cėntā bova.

No va. No ė mėrė tievs… Tetielis mėrė. Mama netor kou apdarītė. Vuo kou? Nuejė pri grapalės, bėn… bėn… bėn batus bėn gaus kuojiems apsėautė. Pasakė grapalė:

– A-a! Aš douso anam kuojiems apsėautė! Ėr aš nešiuojo batus so džiūro!

No ė negava. Nuejė pri žīda – pri Mauša če. Kriautovė toriejė tas Maušos. Tas žīds davė tuokius – tuokėi bova nabaštėkams ėš puopieriaus padėrbtė batā. Davė Maušos tus batus apautė kuojiems.

Sermiegelė tuokė mėlėnė toriejė – apvėlka mama. Ė tas tatā kelnės. Vuo apatiuo netoriejė ni marškėniūm duorūm. Soluopītās apvėlka.

Vuo kāp dabar nabaštėkus vež! Kuokėi dabar kapā!

Vuo tėkontiūju žmuoniūm… – kap i bolvarūsi ivertė savėi, ožkasė… velienuoms kuokiuoms, ė gana…

Ton atmėno – jog jau bovau mergė… Kad anon vežė laiduotė.

 

KUR GYVENO

Jog mes nepradiejiem pakalnie ož karta gīventė.

… Tėn tamė namė gīvena ė Mėniuots. Mėniuotus ėškielė tėn pri Kazuonalės. Vuo momis ėškielė i pakalnė…

… Tėn toriejiem vėina truobelė ė kamarelė. Nojė… Vuo ka parejiem, ka ketverė bovuom. Je! Ketorgīslē… Žėnā, ka tėn geriau! Daugiau vėitas.

… Če – Mėka vėsū seniausis gīventuos, tas pėrmiau. No – paskiau Lokauskienė. Paskiau Bertašios. Paskiau mes… No Puocē tėi bova jau – ka mes nebovuom dar parejė…

Če tiktā tegėmė pati mažuoji, Bašė.

… Tarību valdė ka parejė, – atėdavė monėi ė ton vėitelė, ė ton truobelė. Ė dabar če tebgīveno… Ta truobelė ī pardėrbta.

 

VAIKAI

No. Gėmiau tūkstontė aštounė šimtā devīnėsdešimts pėnktās… Aštounė vākā bovuom: Kuotrīnelė, Petruonelė, Staselė, Jozelė, Kazelė, Stasielis, Bašelė, bova Verelė… Ėš aštouniūm aš vėina dar…

Vuo kāp gīvenuom?..

Kėts kėta toriejiem augintė. Jau vėins dėdiesnis, jau tus mažūsius  rēk tvarkītė, rēk anus… Ėšēt tievā i darba, i dvara. Jau tus mažūsius rēk apdarītė, rēk… Alė vuo kou dar apdarīsi, a tori kou? Būs če parplīšės, če lomstītėnis; če klumpē ī kiaurė; vėins atbols, ontros gers… Truoba negrīsta, muolio ėšmošta; je kamė pasėlėijė vāks, ni so kou parvėlktė nebier…

… Jog ė vaikelē, ė mergelės, – vėinuoks apdars. So jopėleliems. Tuokės… posmarškuoniems jopėleliems apvėlktė bova… Mama ėšims ėš sava sėjuona vėina pala ė pasiūs vėinam vākou. A jopėlelė, a kelnelės… No jau ontra pala nebier ėš kor baimtė: jau sovėso siaurs sėjuons babūs. No va.

… Vuo kamė žekelė gausi? Apvīniuosi apvīniuosi so kuokēs autās, – ė tus jog nedėdelē smarkē gausi. Apvīniuosi, ožraišiuosi; bikuokė nagėnė ėš kailė ėšskotėis… – parauks mama, apaus… No je jau paauga bėški dėdeliesnis, je paneš klumpi, – klumpelius nupėrka…

… Ont galvelės mamas kvartūga skiautė; rasi kas būs davės kuokė koskelė, – apsėguobsi.

… Vuo dabarčious ēt vėsuokēs buostuonās apsėdarė.

Mėiguotė sogoldavuom i tuokius ožiedius. Dabar karviems aba ėr arklems – ožiedius tuokius padėrb. Ketoriuoms kuojiems, ėš šuona lėntalės. No – prided šiaudūm. No – puodėškelė ton kamė gausi tatā!.. No ė so… Kėts vėinamė galė, kėts ontramė galė. No. Je pataikė – ispīrė i dontis aba i nuosi. No je dailē gol, – dailē, nesosėspardīsi. No ė – pu tris, pu ketoris tuo luovuo goliesi… Vuo kamė? Truobalės tuos tuokės tebova. Nedėdelės. Kamė tus ožiedius sodiesi?

… Jog tievā goliejė atskėrā, no vuo vākams ton tatā – ton ožiedi padies: a vėina, a do. Je daugiau esam – do; vuo je mažiau esam – do i vėina gala, do i ontra gala. No ė…

Vuo apkluotė – bova… tuokius kocėnius vadėnamus… No – skarėnē, kocėnē. No, so tuokēs apkluos.

No tėi kocėnē, skarėnē bova vės tėik drabožē… Ne, dabar jau kažėn, nebžėnau – nikam – ka babūtom… No kocėnē bova ėšaustė ėš skarūm. Dabar kartās tuokius ont grindū matau… No va. Tatā tuokėi. Tuokėi tuokėi.

 

MAŽŲ ŽAIDIMAI

Vuo žaistė… – jog sakau kuoki… Vuo kou žais? Je lielė kuokė sosėvīstė…

No skaras pajims, sodies goboli tuoki, lėimėni bikuokė skarelė apvīniuos. No ė lielie – vuo kon?

Dar ė tuos skaruos negausi! Je mama davė bikuokė bliuska palaikė, ėšplieš skiautelė – aba koskelės bikuokiuos…

Dar ni tuos skaruos nebova!

… Tas vėins bova vīriesnis. Kėik ons toriejė, – ar ons jau septīnis, a… aštounis – ta jau tėkrā gal kad ė toriejė. No ons bova so momis jau kap… – kap gaspaduorios. Stasielis. No.

No. No ė dėrbuom. Dėrbuom tuokės – truobelės, dėrbuom tėltus par opalius. Ėš tūm medieliu – tuokiūm pagalieliu.

Ne so pėilēs, laužītėnā; kėta ė so peilio dėrbs. No – ėšēs mama onkstėi, apīūšrēs.

Jog ėr aš dar kol tebdėrbau, – jog pėnkiuos jau toriejiem būtė ont tou plecio, pu skombala. No vuo tēp ė mama. Jog tomsie lioub ėšēs, palėksem vėinė.

No ėr… ė žaisem bi so kuokēs tās tatā… medelēs, pagalelēs. Degtoku kas tėn dous tēp – jog tropinsi sierius, – a kon, nebova par daug. Bikuokiūm šakieliu. Tuokius ons padėrbs – kėts smailiesnis, kėts tuoks apskrėtiesnis būs. No ė tēp – ė vėsos mūsa darbs.

… Stasielis. Kaziūnelė bova, no… nojė, Petruonelė bova dėdesnė jau. Kuotrīnelė jau lioub ēs šlūžītė.

 

BEVALGANT

… Jog kuoks valgīms?! Stala netoriejiem. Bova tuoks – līgo ketvėrtainis… Tėn lioub tieveliou padies. Vuo momis vėsus aslas vėdorie. Ipėls. Vėinam i torielkelė, kėtam ipīlė. Aplinkou sosėsiedė – no ė valgīsem.

Vėina karta – jau valguom – jiemė mama vėšta pablaškė. Ta vėšta kap pols mums i tas torielkalės! Vėsus mūsa… tus vėralus ėšplakė so sparnās, ė gana. Tievielis davai mama moštė.

No kou mama kalta, ka ta vėšta poulė?..

No atsėrada nuogna lerma. Mes biegam mamas gelbietė. No, pu tuos lermas… – jog žėnā, vuo kon bapadarīsi… Ė kriuokam i kertė ilindėn, je… kėts joukas, kėts čīdėjės: tau daugiau so sparno kliova, monėi mažiau…

No ė pasėbėngė.

Paskiau tievielis saka:

– Če ne vākā kaltė, ne aš kalts. No kuo to poli? Jog rēkiejė ton vėšta sogautė, ėšmestė pru doris. Vuo negainiuotė pu truoba: jog pati matē, – saka, – ka vākā asluo valga!

 

SKOLON. VELYKOS

Nojė. Jog ka bova žīdā, bova gerā biednīsims parobkems tims. Ont borgas gausi Velīkuoms mėltu. Toukart mama ėškeps pīraga – Velīkuoms. No.

Nuēsi sėlkelės, je sotaisē pėnkės kapeikas – pri Mauša.

Maušos bova če šėtā, kor ī Muoninka, – pardėrbts tas ī. Vuo ontra – ontramė galė bova Ėlkės. Žīdā. Ėlkienė toriejė mėltus ė baronkas kepė. Vuo ton tatā… vuo Maušos toriejė tus kriautovės dalīkus bikuokius: tėn gozėkus, tėn sėlkės bačkelė…

No ė nuēsi:

         – Maušieli, douk sėlkelė.

– Ui! Ui – če rėibsėlkės. Če rėibsėlkės!

No ėr ėšims: a vėina, a dvė, – kėik toriesi tūm kapeiku, – tėik. Je tūm tatā tori dvėm sėlkiems – dvė gausi, je vėinā – vėina gausi.

No vuo tūm mėltu Ėlkienė Velīkuoms dous, paborgīs.

– Ui atneši, atneši, kad oždėrbsi.

Līspundi dous jau.

 

KŪČIOS

No par Kūtės… vuo kon? Mama bikam gaus popu a… Toukart ne literē bova – gorčios… – posgorči.

No ė – tūm popu… kvėitiū, je gaus bikamė. A nupėrktė, a tēp gaus ana nu kuokiūm tūm muotrėšku… No – žėrniu a tūm popu, a tūm tatā kvėitiūm, – no ė vėsas Kūtės.

Ė sėlkė! Va! Vuo je sėlkės tuos nebier, – so bolvelė sėlksoltelė: pamėrkīsem bolvelė – tēp skanē valgīsem! Dabar ni so mēsa tēp nevalguom  skanē kap toukart so sėlksoltelė, bolvelė ka mėrkiem!

Nojė. No ė… nuēs mama. Je ė netories tuos kapeikas jau – toukart kapeikas bova – roblē, kapeikas. No, tas Maušos paborgīs. Ė parneš sėlkė. A vėina būs gavosi, aba dvė.

No ė tuos soltės torielkalė. No vuo mes… – kamė tus peilius gausi? So nagelēs – nulopsemuos bolvelės – ė so nagelēs i ton patė torielkalė so nagās mėrkīsi ton bolvelė.

Vuo kāp skanē! Dabar ni so mēsa, ni so kou nier tēp skanē valgītė, kap toukart so sėlksoltelė ka valgiem bolvelės tēp skanē.

 

LEMPA

No kāp apsėšvėis? Jog so to lėmpelė. Degs bikamė – ar ont stala padieta, a – pečios būs, tėn vėnelė būs ikalta, tėn ton lėmpa pasėkabins. Vuo truobuo a suodnė ė nieka nematīsi.

No ka verpsi – pri kalvarata – šėtā pri tuos panelės vadėnamuosės – prisėrėš ton lėmpelė.

Alė ne so stėklo, nē! Bliekėnelė tuoki lėmpelė, mažėlelė! So žėbalo.

 

MATUŠĖLĖ

Matošelė tēp verpė: ana prisėdiejė – kāp bova sošokouts koudielis tas, sorėtints… Ėr ana prisėdiejė pri – pri prīvarptės tuos.

Kėtakart kalvarats… prīvarptė vadėnuos – bova vadėnams.

No ėr ana tēp ė verpė – ė varė. Ana neskaidė. Dabar muotrėškas ka verp pu pluokštieli tuoki – skaida. Vuo ana ciela koudieli prisėsegė, – ėr anuos tas ėr ejė tas siūlielis i vėsa rinki tuo koudelė! Dailē verpė dėdelē!

No ė mums lioub bikon: a padainious, a papasakuos, a bikon… Mes aplē anon…

Sena. Matošelė vadėnuom. Plaipas Eleksėndra muotina bova.

 

PETRELĖS MIRTIS

Petrelė bova dėdesnė ož moni. No ėr ėšejosi bova žōsieliu ganintė. No vuo vaikē bova patiūm trīs…

No ana varies par suodna tas žōselės – ėr ana pajiemė tris vuobuolelius nu žemės. Vuo tėi vaikē pamatė, ka ana pajiemė tus vuobuolelius – anėi nutvierė anon… – ė bova tėn pat mosint prūds – a prūds, a velienėjė.

Kad anėi anon nutvierėi… – kėša i ton velienėjė – ė viel ėštraukė; viel kėša – ė viel ėštraukė… No ė par ton ana i lėga ikrėta.

No. Aš če… Mes būnam… – so Mėniuota vākās. Če gīvena tuoks daktars Mėniuots. Bova anūm vākā, ėr aš bovau, – auguom vėsė karto.

Aš veizo, ka mūsa Petrelė pu Kiežali – i krūmalius tus ibiega. Parejau. Sakau:

– Tetieli, – sakau, – mūsa Petrelė ī če Kiežalie, ibiega i tus krūmalius.

– Alė ēk, – saka, – ne, kon če plepi!

– Tetieli, – sakau, – parbiega: ī mūsa Petrelė Kiežalie – tamė, tūs krūmaliūs!

Tievs ēt veizietė anuos – ana bieg i laukus! Nu tieva: bėjė jau, ana mėslėjė, kad ons moš anon…

Prigienė. Parsėvedė. Pagoldė i luovelė. Pradiejė blūdītė. Pol i sėina:

– Avel – avel – avelė!.. Borelė!.. Žōselė – žōselė – žōselė!

No – ivedė ton Mėniuota, ons bova daktars. Paveiziejė.

Saka:

– Aš nieka nebsopronto, Šuoblinski, – saka. – Ėš Gėlatiu, – saka , – īr ėšvažiavė dėdiuojė daktara ėš Plungės parvežtė. Mes ont kelio, – saka, – palauksem. Apstabīsem. Ivesem ton daktara.

No ė tēp ė bova. Tievielis so Mėniuoto vėin laukė, kumet ton daktara parveš. Vuo mašinu nebova – so arklelēs kol parkorkėna ėš Plungės…

No ėr apstabė. Ivedė ton daktara. Ons apveiziejė, saka:

– Jau anā daktara nier, – saka. – Jau anuos vėsė smagėnis, – saka, – īr ondėnio apėbiegė.

No – dvė nedielė varga pu ton luova, poulė i ton sėina. Ė numėrė.

Lioub tieva nabaštėks biegs ont tuo kapa: kad ons kalts, kam ons ėšlēda šlūžītė. Parēs apsėkriuokės. Lioub sakīs:

– Bovau pas Petrelė nuejės.

No ė… tėik varga vėsa omžiu. Vėsa omžiu.

… Vėsė mažė, vėsė jaunė mėrė. Tik aš vėina ožsėkuoriau. Ka patekau i tarību valdė. Ta jau ilėpau – i šimta metu. Tebgīveno… Vuo katrėi bova Smetuona laikās, cara laikās, tėi vėsė žemelie sopeliejė.

 

POTERIAI

No prisakīmus muokė Razgalė Petruonelė. Tam tėkra bova špėtuolie – vākams muokītė.

Aš ė dabar tebatmėno tus prisakīmus. No – vėso pėrmo – dešimts Dieva prisakīmu.

Dešimts Dieva prisakīmu. Aš esmi Viešpats Dievas tava. Korsai tavi ėšvediau ėš žemės Aiptė ėš nomūm nevalės.

Pėrms. Netoriek svetėmūm Dievūm priš moni.

Ontros. Neimk varda Dieva dermā i borna sava.

Trets. Atmink švėnta dėina švėntintė.

Ketvėrts. Šienavuok tieva ė muotina sava.

Pėnkts. Neožmošk.

Šešts. Nesvetimuotrauk.

Sekmos. Nevuok.

Ašmos. Nekalbiek neteisē priš artėma sava.

Devints. Negeisk muoters artėma sava.

Dešimts. Nenuoriek ni jautė, ni asėla, ni tarna, ni tarnaitės, ni juokė dākta. Mīliesi Viešpati Dieva sava ėš vėsuos šėrdėis sava, ėš vėsuos dūšės sava, vuo… ėš mėsliu, darba, koriuos īr aplēstas.

 

MOKĖSI SKAITYTI

Vuo jergau jergau! – ka muokiečiuo rašītė! Prirašīčiuo lapus – nu sava augėma, nu sava bovėma, nu vėsūm vargūm!.. Vuo ka nemuoko rašītė. Vat – vėskas galvelie: kas sotelp galvelie, ton atmėno, žėnau. Vuo rašītė nemuoko.

No  ka nebova laika – negal pīktė ni ont tievūm. Anoudo abodo apsėžanėjė – abodo i parobkius istuojė. No vākā gėmiem, bėški paauguom – tujau žōsūm ganintė…

Vėsė – medelē – kor īr – ont Beržuora – dėigtė – tėi ī – mona – mamas – nabaštėkės – kastas – doubės – ė vėsė medelē – lig pat Beržuora – sodėigtė – mona – mamalės!

… Muokė muotina tuos Pėlėmanas. Ana Mėkalė bova. Kuotrīna. Parēs ana žėima vėišietė – ana verps atsėsiedosi – vuo aš atsėtūposi – kninga pasėjiemosi – ana moni muokīs. Tuokė toriejė skrīnelė, tuokė kap koparieli. Ana ont tuo koparelė siedosīs verps, vuo aš lioub siedosīs pri anuos – a kelēs klauposīs, a tūposīs – no ė… muokīsous tas… tas raidės.

Ė bovau jau ėšmuokosīs… – paskiau jau… nuejė nuejė – ė…

Vuo ė dabar aš tebmuoko dar: dėdiuosės raidės šēp tēp sožleberioujo. Vuo rašītė nemuoko nieka parašītė.

No vat. Ė palėkuom vėsė – aklė.

… No ėr ana maldakningės jog temuokiejė! Nojė: jog ne tēp. Nē rašītė, nē skaitītė. Maldakningės muokiejė, ė gana.

 

DARBAI

ŽĄSIAGANĖS ŽIEMOS

No. Ka bovau maža, septīniū metu ėšejau pri Broža žōsieliu ganintė. No par vasara ganiau, liuobo mīlieso tas žōselės. Prisėrinkso plotieliu kėšenė, ėšsėvarīso, – monėi nerēkiejė ētė anūm atsoktė, anūm nieka:

– Gogolītē! Gogolītē! Gogolītē!!

Tuos liekdamas… – aš tas plotelės, tropotelius tuoms žōseliems atėdouso.

No vuo parejosi, žėima… Ežeralis pas momis netuolėi… Tuokius blu… klocelius pasėdėrbsem, so peilio – ni kuokė abliaus, ni nieka. Ė bova kapeikėnės vėnis tuokės dėdelės, ėlgas. Nusėpėrksem kamė nuors kapeika gavė ton vėnelė. No pilīčė bikėinuo – a tieva, a kėts vaikielis radės būs tieva… Nusėpiliavuosem. Ėšrausem par ton korpolieli, ravieli tuoki pasėdėrbsem, – no ėr ikalsem ton vėnelė nupiliavuojė so pilīčė. No – i ožkolni isėversma bikuokė aparelė. Ka ton ožkolni prirėštė galietom. Pri pėrštu viel tēpat skīlelės pasėdėrbsem – ėr isėversem aparelė. No ė prisėrėšam pri kuojės – ė ton vėnelė ikalėi – no ėr aidā ont leda so vaikiokās.

Jog ne tuos žekės bova kap žekės, ne… Ė nušalau kuojės – ožkolni – kolnis. Kap atsėlēda paskiau, – ė nulopėniejė mama kap abrėnatius tas kolnis.

No vuo kor to būsi truobuo: jau vaikiokā atsėrada ont Ežeralė, – no grētā ton lėža pri kuojės – ė dui!.. Ėr ont vėino kuojė muokiejau važioutė, ė tēpat… Bet nepasėlėkau nu vaikieliu ni bėški!

No, mergieliu bova dar – dabar ontā īr Abartē tėn gīven, – Juonkā tuokėi gīvena. Bova Juonkalės trīs mergātės viel. Bet anuos dėdlesnės ož moni bova… No. Važiuosės. Bet anuos so rageliems. Anuos tū lėžu nedėrba kap aš.

 

PIEMENAVIMĄ PRISIMINUS

Vākalē, kuoki jūs torėt dabar gera gīvenėma, gera augėma… Vuo kāp mes auguom.

… No jau dėdiesnis, jau ėšēsi… Jau septīniū metu ėšēsi – a žōsūm ganintė, a karviu, bikon dėrbtė…

Ėšejau pri Broža ganintė karviu septīniū metieliu. Vuo kas dous apsėautė kuojeliems? Nieks nedavė, ēsi basos. Rīta meta pažadins. Saulelė netekiejosi ī; ėšsėvarīsi – rasa šaltiausė… Basuoms kuojeliems. Atšala kuojelės tēp dėdelē. Pasėšlapėnau pelkelė, somerkiaus kuojelės tēp. Sau pasėsiedau – ėr ožsnūdosi bėški. Ajei – ajei, a-jei-jei! Mona karvelė ibiegosi i vėina gaspaduoriaus avėžas, i pašalieli tėn sau. Atpoulė tas gaspaduorios. Jezosmarėjė! – Vuo staibelē ī nuspruogėniejė, – krovėnė. – Jopelė lomstītėnė, – ėlga pasiūta. – Če sošlaps, – če nuplaks staibelius. – Vuo ka kapuo tus mona staibelius krovėnus, – Jezosmarėjė! – No, cīpiau cīpiau – pabiegosīs i ton pašali. Biegau tas karvelės sava sosėtvarkiau, so…

Atnešė posrīti. Pabiegau avieliu tūm atsoktė. Kol atbiegau, kėta avelė mona ton kuošė sojiedė. No, mergė negera tebova. Ka kėta geresnė, ana paganė, atsokėniejė, pajiedės pėimou. Vuo ka kuoki bova – nepaganīs, ana sau padiejė torielkalės ė paejė nomėi. Vuo to ė nešiuokis tas torielkalės ikabėnėis. Ė tori vakara parneštė anas.

No atejė pėitā, ė viel atnešė bikuokiuo posbotelkie pėina saldė pavakarē. No, bikuoki bolbīnė, būs mēsa. No ta mēsa – jog rasi tuos gīvatės būs ėšvākščiuojosės i ton bolbīnė, nebibūs tuo puorcėjuo. Vuo kėta būs ė tuo puorcėjuo. Pajiesi, pajiesi – ė viel…

Vakara parsėvarīsi nomėi karvės. Rēk mergiems vėrbūm prineštė, rēk rītou bolbės nuskostė – pėimou tor. Ijēsi i ton prīšininkė. No kas – a davė tėn patalus, a bikon apsėkluotė?

Vuo jūs, vākalē, golėt kap, – klebuons tēp negol dar kap jūs dabar golėt luovelie; apsėdarė so kou esat?…

Prineši tūm vėrbūm mergiems, kiauliems lapu prilaužīsi. Je nulėjosi būs, nušlapsi vėsos. Vuo goltė iēsi – i luova ton bimt… Kas nusėriedīs – kāp to baatsėkelsi, baapsėriedīsi rīta meta?..

Rīta meta, saulelē nepatekiejos, ė viel mausi so karviems…

Vuo kėik tuos šlūžmas gausi? Gaus tievā vėina posektaini mėižiu, vėina posektaini rogiūm ė vėina posektaini avėžūm. Ė tris roblius pėningūm. Kėtakart rusu pėningā bova jog ne tuokėi kap dabar…

Vuo je kon ėškada padėrbā, ilēdā gīvuoli bikor – anėi sau atskaitė ož ton, ė nieka… ė bagausi jau… mažiau jau tuo…

No, paskiau jau paaugau dėdesnė. Tievā dvarė dėrba. Vakūm  būrīs – septīnė, aštounė. Vuo ėš aštouniūm devīniūm vėins bapaaugės. Vėsė ėšmėršt. Vuo kāp neėšmėrs? Daktara nier. Vuo kou pagelbies? Je bikuokė žiorkžuolelė sovėrėna; je bikuoki kormi sogava, papjuovė, kormė kraujēs gīdītė…

Ai vākalē!…

 

PUSMERGĖ

Vėso pėrmo tarnavau pri Broža. No ė…

A tebie Brožos? Nebier. Nebier jau…

No va. Tėn  – a mergelė, a posmergelė, – bet ka aš vėskon padiejau dėrbtė jau. No tuoki līgo pri ronku, līgo tēp… Kėik muokiejė? Nežėnau, kėik mama gava.

… Tuoki prišininkė bova – longėnė vadėnama: tėn pėina lioub laikīs anėi, tėn… šalta. Ė toriejau – tuokėi – a patalā anėi bova, a kaldra bova. Ė tuoks rosėnis šinielios. So to kaldro tatā pu apatė pakluos, vuo ton šinielio ont vėršaus ontsėkluosi. No va – tuo longėnie goliejau…

Ontra meta ėšejau pri Rošinskienės. Ana bova ėš Rūdatiu kėlėma, Razmalė. Bova tėn ana Ougotiūs tūs, ūkie tamė gīvena. No paskiau – dvars kažėn kāp kėba pri tuo ūkė, anon ėšvarė ėš tuo… ėš tuos… Bet aš jau nebibovau…

Tėn pėimėnelė ė posmergelė to… Nojė. Bova mergė, vaikis bova. No jau – ka aš koltė ejau, – matā, vėskon tėn pradiejau.

Tuoks Norbots Prončėškos bova ož vaiki. Dėdelē gers. Jog aš nebovau ni tuo spragėla ronkuo toriejosi, ne nieka…

Jau priejė koltė. Pažadėna, – pėrma adīna, ė sokielė, prižadėna. Bova rogē idžiautė. No ė … prisėkluojiem ton kluojėma, jau jemam tus spragėlus, sakau:

– Jezosmarėjė, vuo ka aš nemuoko, kāp aš…

Tas vaikis saka – apkabėnėis paruodė – saka:

– Stasė, nebėjuok! Daužk kėik to siluos tiktā tori, mes pri tavės pritarsem – to pri mūsa netark!

No valei tēp ė dėrbuom! No ė lopuom! No ka dvėjau kartās tebūsiav, ė sakīs, ka:

– Vedo do, vedo do, vedo do, vedo do…

Ruoduos, ka ė tas spragėls tēp dauža.

Bova gerā tuo kūlie… – tiktā ka rēkiejė ėlgėnius kriestė! Vat jergau, bova prastā… Ka rēkiejė ton kūli sorėštė, nuražoutė, nukoltė… Bliuskas davė sompliešėnės, – ė ronkuovės toriejē atsėraitītė. Vuo ton ėlgėni kūli toriejē so nagās nuražoutė. Tēp lioub nusėbraižīs vėsė staibē, skaudies…

No jau paruodė kāp ėškriestė ton… sotaisītė kāp ons ī jau… no – panašos i ton kūli. Ė padiejė sorėštė, i žemė sodortė ons… paruodė kāp nuražoutė apžergėis… Vuo ton – vuo ton, – kor tėi ražā, – ton gala so nagās nušokousi.

… Tas Norbots bova gers dėdelē! Ons lioub monėi ė sorėš ton kūli.

Kolsem nakti. Vuo kas dėina lēs? Jog dėina jau ēt varsta pjautė jau… Varsts? No – mėižē, avėžas. No tēp vadėna: ēsem varsta pjautė. No.

Nojė, kol varsta nupjaus, rogius rēk ėškoltė. Koltėnā… Jog ton tatā – rēk ėškoltė – tujau prasėded varsts. Varsta rēk džiautė i pėrti. Džiuovintė. Varsta lioubam nekolsem so spragėlās…

No, varsta – so arklēs. Vuols tuoks bova padėrbts ōžoulėnis. Kontiets tuoks. No, so tou arklio varīs. No vuo aš ta posmergelė – šiūpelė idous monėi jau – ka ētomi veiziedams vėin, kumet arklīs praded kakuotė a kon, – tori šiūpelė ton pakėštė: ka neprikakuotom tus tatā šiaudus…

Lioub gauso šešiuolėka robliu. Draboži anūm.

Maists pri anuos gers bova. Kanapiu lioub prisies daug, pridėrbsem spėrgėnės. Katilielis tuoks bova ont trėmis kuojiems. Pridėrbsem lioubam spėrgėnės. No ton vadėnamōjė kiaulažvėigė valonda vakara – apībriekšmi ton, – no ė soēsem vėsė i truoba, dous pu rėikelė dounas, pamėrkīsemuos ondėnie, apsėsūdīsem so to spėrgėnė, no ėr ožvalgīsem ton tatā… no ton pavakari vadėnamōji. Gerā bova tėn pri anuos, gerā.

… No posrītē – vėsumet kuošė. Nojė…

No pėitams bikon – jog jau – katra mergė būs nomėi – tēp pu šmuotieli mēsuos tuos dous. So mēsa vėrs a bolvīnė kuokė, a batvėnelius, a … no vėrala tēp bikuoki, ė gana. No… Paskiau pavakarē… Večerē vėn konkuolīnelė. Nojė. Mėltā tėn bova nepetlevuotė, tēp suomalėnē. Ė vakara vėn konkuolīnelė. Kolont nakti – nieks nedavė nieka… Pradies saulelė tekietė jau, – jau mūsa gruobā vėsė soksės i rinki. Nuorem posrītės – vuo nieks nedous ba laika. Tori ėškoltė ė tori pėrti apėnt pridžiautė. Ontram rītou. No toukart jau ēs pri posrītės. Vuo pu posrītės jau i laukus.

Ėš Rošinskienės ėšejau pri Kanevas i Duovainius… Aš nežėnau, kāp tėn bovau. A to paronkėnė bovau?.. Ka vėskon dėrbau… Gavau – a pėnkiuolėka robliu, a šešiuolėka robliu tik tėn…

Vėsor tas pats pīrags! Nojė! Darbā tėi patis, paėlsis tas pats. Ė geriau negausi nikam…

Ėšbovau pri Kanevas metus. Pri Rošinskienės dvejus.

… Ėš Kanevas jau niekor nebėšejau. Tievs paprašė i dvara.

 

PRIE STALO

… Dvīlėkas trīlėkas metieliu – ėšejau ož mergelė pri Rošinskienės.

No ė rīta meta pri posrītės soejėn, pradiesem kuošė valgītė. Sodiejė mergės. No – aš ė kabėno, kāp aš nuoro. Ne i rinki…

Aš ėš vaikė posės tuos pakabėnau… Kaukš! – monėi par šaukšta ka davė! Aš ėr ėšsėgondau ė pati. Pasakė:

– Sava pašali tori – ė kabink! Neskverbkės i kėta pašali!

No – nu tuo karta tēp ė valgau, ė žėnau aš. Aš ė prasėdedo: ar aš skīstėma srebo, ar aš kuošė valgau, – aš nu pašalelė. Tėik aš vėina, tėik aš dvėjou, tėik…

 

KUMEČIAI

Pėnkė parobkē so arklēs dėrba… Kėts Žalgėris, kėts Vėnciūna, kėts… vėsuokiū… daug parejė parobkiū… Je netink grapou, – graps atlēd. Je anims patims netink, – anėi patis ėšsėdongėn. No va.

Parobkīns bova – Kardūns vadėnams – če šėtā, kor dabar daktarė ī pasėstatiosi, tamė šmuotė. Bova tas tatā Kardūns. Tėn bova viel gīvs kėrmėnuosa… Kāp ons bova pramints Kardūno, – aš nežėnau… Tėi parobkē ta nolatėnē bova. Anėi so arklēs toriejė dėrbtė.

No daugiau tėi kėtė dėinėninkā, a matā… Mėka pas momis gīvena. Ons toriejė ētė i laža – dėina nedieliuo. Kėts viel kamė lažėninkā… No tuokėi dėinėninkā kėtė.

Mona tievielis bova panaktėnio. Ons toriejė tiktā tėn i paluociu ondėni privežtė, medius privežtė. Tuoms gaspadėniems. No ė nakti toriejė būtė. Toriejė švėlpi. Vuo ka lioub ons sosėrgs, – srienas anuo baisē bova nedėktas: bėškieli kamė ons kript – jau sošoks varda Puonadėiva, – vuo ė ni ėš vėitas nebipakošies. No ėr aš mauso i ton panaktėni. Ēsi aplē… no, vėsus bodinkus apēsi. Če šėtā abarės bova… No… bova dvara apėcinas. Šonėninks… Stalnės bova… Paluocio rēkiejė apētė… Nojė, – jaus dar bova… Aplē perenė nerēkiejė, – nieka nebova tėn!

Ė toriejē švėlptė bikumet ēdams i rinki. Vuo ka ne – nešauki, nešvėlpi, – grapalė ė bašauk pru longa:

– Šuoblinskai! Šuoblinskai!

No. Je aš atsėlėipo…

– Ai! Šuoblinskaitė!..

Tėkrėna – ar ī kas, a nier. Nu devīniūm vakara. Lig ketoriūm.

 

UŽDARBIS

Ordinarėjės gava tetielis kuožna mienesi do roblio pėningās.

No ė ton tatā… no ė grūdūm lioub gaus pu kėik, nežėnau tuo. Ė kuožna pėrma lioub i svėrna soēs vėsė parobkē; vuo pu kėik dous – ka…

Babrungs tebie šėtā dabar tas malūns. No ė dous dvars arklius. No ėr i ton malūna vėsūm parobkiū ė nuveš, somals.

Mama ejė i dvara. Šėtā ont Beržuora tas kels kor ī, kor ēt, – medelē īr ėšdėigtė, – mamas omžėnatėlsi vėsas doubės īr ėškastas. Lioubo nuēso, – ana ėšēs ba posrītelė. No. Aš bikon ėšvėrso, je torieso: a bolviu kuokiūm, a bolvīnės kuokiuos nuorintās, – nunešo mamā valgītė lioubo tėn i… pri tūm doubiūm. No ė dabar kad aš… – dabar nebipaēto, nebnuēto i ton Beržuora. Ka lioub ēso, mama vėn atsėminso: mamas doubės če ėškastas, mamas če dėrbta ī… Kėik muokiejė – kad aš nežėnau… Toukart jog ka vėsė – kas dėrba, tas… Vuo pu kėik…

Monėi pu maž ė teėšejė. Kad aš toriejau ētė ož truoba. Kap tievs mėrė, nuejau.

… Jau atēt anėi – momis nuor mestė laukuon. Ė nuejau prašītė, ka nemesto. Ė pasakė monėi… Lioub vīrā ēs pu vėina dėina laža ton vadėnamojė – ož truoba. No vuo ka vīrā, – vīrėška dėina ejė jau laža ton. Monėi pasakė, ka aš toro ētė i nedielė dvė dėinė, laža. No ė toriejau ētė. Ož tas jau nemuokiejė, – ne ne! No ož kėtas  – jog kāp anėi… Nebova nustatīts, kėik tas zapluots. Jog – kėik dėrbā, kon dėrbā… Je ėš če šėtā – ėš dvara tor bikon pardoutė, – ėš če muokiejė. Vuo je ne, – tumet lioub grapā parsiūs ėš Prancėjuos pėningus. No.

Vėsēp ėšejė. Ė dešimti litu gausi, ė pėnkis litus gausi. Kuoki jau sobata. A dvė sobatas praēs, a vėina sobata. Bet jau vėin sobatuoms muokiejė. No va… No pu kėik bova. Pu kėik… Kėtas dėinas nenuēsi. Kėta dėina būs a lītouta, a kuoki, – nieka nedėrbsi. No va. No ė baėšēs kartās ė pėnkė roblē.

Jog ton tatā… ne litās toukart, roblēs!

Par kara ka vuokītē ontejė, muokiejė markės… No ė lioubam dėrbtė: ejiem nuotrīnas ruoviem – ė smaukiem, stėibus raišiuojiem i buntelius. Vuo kor anėi diejė paskiau, – tuo nežėnau.

… Sunkiau bova: nebūtom tēp dėdelē sunkē bovė, – ka dounas nebova, mėltu nebova. Vuo dielkuo, aš nežėnau. Jog ka – mosiet a tėi vuokītē neontvežė ni ėš kor – ėš kor anėi negaliejė gautė?..

Gava paskiau – avėžėnēs mėltās davė pu posė kėluograma i dėina kuožnam žmuogou: a dėdelis, a mažos ī. No. Ė lioub mama keps ton avėžėnė douna. Tēp neskani bova.

 

KAIP DIRBO

Ėšēsi i darba – pėnkės – jau tori būtė ont plecio. Jau ī cingelis.

No vuo če šėtā – pri prūda. Prūds tas tebier. Tėn bova cingelis tas. Tuoks cingelis bova – plūga nuorags bova ikabints. No ė tas gaspaduorios vadėnamāsis toriejė tuokius gelžokus do. No ėr ons soskombins, – ė žėnuosi.

No kap sosėrinksem jau – toukart paskėrstīs darbus. Je gaspaduorios tas, vuo je ne, – Pėlibavičė nabaštėks. Gers bova omžėnatėlsi žmuogos! No. Ons atēs, paskėrstīs: tas tėn, tas tėn, tas tėn… No ėr ėšsėskaidīsem…

Pėitu bova dvė valondas. Bet jau negausi: ėš laukūm palēda – jau skaita. I tava posė jau… Kol parēsi ėš dvarlaukė i nomus, jau batori posontruos valonduos. No je batori bikon padėrbtė – šėtā, jau ė nebsobrosi. Banubiegsi pačio miero ont cingelė. Vuo je nenubiegā, jau būs ėšejė šėtā savėj anėi, – biegiuosi kamė… i korėn posė ėšejė, nebžėnuosi…

Ė dėrbsem, kol saulė ožsėlēs!

Kėta karta… – tēp atmėno viel ton!..

Če šėtā – ton tatā – padalėjė žemė i aprubus tus. Ėr ėšvarė momis če… Ramanauskis tebier! Tamė – ont kalno. I pakalnė če – soejiem mėižius statītė. No, jau saulelė nebaukštā – ėr ēkem nomėi: jau saulelė lēdas – ēkem! Atētam če ont kalna, pas ton Ramanauski – ajergau! Paveiziejiem: saulelė tebrauduonou dabar – neožsėlēdosi tebie. Jezosmarėjė, – parēt mūsa Pėlibavičė. Ėr apėntās – pargrōžėna: saulė tebier, kāp jūs tatā mėslėjiet paētė!.. No vuo kol mes tėn banuejiem, – ė ni vėina pieda nebsostatiem – ė ni vėina pieda nebipastatiem – jau vėstėik – ta saulė… nebier.

No vuot – a matā kāp bova! Nojė! Saulelė tebkuorol – ė nepaēsi nomėi.

Lioub nu Mīkuola jau ė monėi baskaitīs vėina dėina laža. No ė bova viel tuoki Bodrienė. Viel tēpat lažėninkė kap aš. No ė dar bikuoki būs muotrėška… Ė če šėtā tebie pri kelė ta medėninčė vadėnamuoji, – medius pjaustīsma. Par žėima. Vīrā skaldīs. Mes muotrėškas, tuos lažėninkės, pjaustīsem. No va… No ėr – ar i ton svėrna pavarīs, tėn bikon… Grūdus tus valīsi; bikon… arpa soksi. No bikuokius darbus, ė gan… Ne, verptė nebgavau.

 

PER PŪSNĄ

Vuogiau ėš dvara medius. Vuo kon?.. Rēkiejė…

Ėšejau kėta nakti. Ī vies! Pūguos nebova – nesnėga. Tik sausos vies dėdelē pūtė. Pūsna tuoki.

Aš ont kairioujo petio tepanešiau, ont dešėnioujo aš nepanešiau…

No – ka moni pagava tas vies! Soka ė soka i rinki ton mona medi. Aš krėtau, ė tas mona medis nukrėta. Vuo kor tas mona medis banurėitiejė, – aš ė šėndėina nebžėnau.

… Ons pūtė platē, nesiaurā. Neatruodė ka viesols…

 

KITI DARBAI…

No. Kad oredninks bova, aš bielizna pluoviau anam. Ė gīvena če šėtā, kor Liaučė truoba ī dabar. Bet ta dvarėnė ī nugriauta – nier anuos.

… Gėrėninks bova. Dapkos… I dvara ejau. Ė par pakaiti lioub nubiegso, anims ondėni prinešo… No vuo tėn anā itėkau bikon dėrbosi. Anėi lioub ėšvažious bikor, aš palėkso so vākās nomėi, so gīvuolēs…

 

APIE GRAFUS

IŠ PASAKOJIMO MOKINIAMS

Ai vākalē! No. Jau prasėdiejau ētė i dvara. Kuo ė baklausi tėn!..

… Liodvėks tuokė lazda toriejė… No če bova tēp līgo mėitalis, no vuo če bova šėtā anuo tuoki – tuoki ronkėna če bova pajimtė. No ė prasklēdama. Je ons atejė bikamė šėtā pas darbėninkus, ons sau ton lazdelė idūries, ton ėšsklēdė ėr atsėsieda. Veiz – aba bikon tėn sakīs, aba rokousės bikon…

Aš nežėnau, a grapalė moni mīliejė. Aš tuoki bovau… tuoki jau nesotėžosi: je aš dėrbau bikon – dėrbau. No ėr ana ka stuovies… Kėtkarta… pri pat paluociaus tėn tuokės auga žuolės – līgo sauliegrōžā. Rēkiejė anus ėšrautė tēp, ėšvarpītė. Ana jau stuov pri šuona. Aš varpau… Jezosmarėjė, prakaits ēt i akis, ī vėsas prakaito ožbiegosės. Aš nepakelo ni galvuos, aš rauno tas ė meto, kor anuos ī metamas.

Saka:

– Šoblinskaite, to gerā dėrbi, – saka.

– Nojė, sakau, pana grapaitė, gerā dėrbo, – sakau. – Bet vuo kon aš pavalgīso? – sakau. – Ar ėšneši, – sakau, a dounas abrakieli, a kon, sakau…

– Ā, saka, je nuori, saldaini aš tau, saka, ėšnešo.

– Bet, sakau, a matā, – saldaini…

– Parēsi, saka, zaras pri pėitu.

– Parēso pri pėitu, sakau, vuo kon monėi, – jouda bolvīnė būs; vuo grapalė, sakau, vuo kon pavalgā?

– No, saka, aš rīta meta do piruoško ė kavuos stėklėnė. Vuo pėitams do gaidio…

No vuo kas kėts bier jau: prišmuožā ont tretiuos ar ont ontruos, – tas jau īr atskėrā. No va! Bet dounas ėškada doutė darbėninkou. Saldaini je nuori, ana ėšneš! No va.

… Ka moni lioub agruodninks ėšvarīs braškiu skabītė grapams pėitams, lėips moni toukart dainioutė: dainiouk, bet nespruok! Ė dainiousi. Vuo je mon rēkiejė, aš ė pajiediau.

… Ė nepriēsi nieka pavuogtė!.. Kamė priēs – svėrns oždarīts! Va!.. Kad anoudo ilēs moni i svėrna ton grūdus tėn a poktelioutė, a kon dėrbtė, – ožsoks ont rakta. Ka neėšētomi. Va! Ė ka neėšneštomi… i kėšenė ipīlėis. Pakajūs jog ana pati ejė līgē! Ehe! Jau vėins neiēsi niekor.

… Ai! Ana lioub moni vėn pasėšauks! Bikon tēp… tūs tatā anūm pakajūs, tūs kombariūs, – a tėn dolkintė bikon, a tėn dėrbtė bikon. Aš tonkē bovau!

… No jog nebluogā atruodė. Nebluogā! Daug tūm bova vėsuokiū paveikslu, vėsuokiū bova tūm… No partapijuonā bova vėsuokė… No tėn tuokiūm bikuokiūm tūm dalīku tuokiūm bova… Bet žėnā, ne šiuos  – ne šiuos laiduos jau… Nojė. Jog tėn anūm bova vėin jau tuokėi senė. Vėins kombarīs bova tėn… ėš kredensa iētams – tēp bova tatā tuokėi šiepelē, šiepelē, šiepelē. No ė bova pėlns tėn medžegu, pastuovu bova, tuokiūm medžegu naujūm, – nekėrptūm tėn bova… Nojė. No va. No vuo tēp – jog bova, jog bova tėn! Jergau! Jog vėsuokiūm tūm stuotku bova… Je tas sosėkūlė, – kėta anėi… nevākščiuojė pu kriautovės…

Ka degė – nieka nebibova… Vėinus ėšvežė vuokītē… Vuo vėinus kap ontejė – rusā… Ė jau ka degė, ta jau nieka jau tėn nebibova. Nieka nebibova! Tošti, tošti bova.

… No jog valgis tas jog bova nebluogā. Jog valig žmuoniūm… žėnā, jog pataisītė toriejė. Kokuorios bova, bova ė vėrė, ėr agruodninks bova, prisiejė jog vėsuokiū tūm  prišmuožu… Bova ta tatā… kiaulėnė, bova paukštiu tūm… je rēk, jog papjuovė bikuoki… Jog lioubam sraigės rinksma. Ineši kokuoriou tam. No ons ikratīs i karšta vondėni, anėi sau ėr ėšnarstīs tus kaušus… No. Vuo paskiau anėi ėšgrēbs. Kāp tėn taisīs: a tėn svėisto keps, a tėn bikāp… Jog tēp ne vėinas valgīs. Va!.. Žaliūkės tuokės bova dėdelės varlės tam šėtā dėdiuojie suodželkuo… Tiktā ne galvas, pastorgalelius. Nojė!.. Tuoki kretėla bova ton tuoki padėrbė. No ė gaudīsi… Bet ne kuožna dėina jog. Jog bikumet je anims rēkiejė… jau je pėitams…

(Ar grafai baliavodavo?) Ā! Va va va! Je je je! Mūsa grapā balevuos! E-ne-ne! Je je! Mūsa grapā balevuos! Tėn anėi ni kuokė baliaus nikumet! I nikumet pas anus ni kuokėi svetē neatvažiava, nikumet! Ne ne ne!

(Ar jodinėdavo?) Va va va! Graps mūsa juodėnies! Va va va! Mūsa graps juodėnies ont arklio! Mes nematiem anuo juojėnt! Mes nematiem… Va! So karieta je – važiava! Va! Karieta bova: če tas gals žemā, pormuons bova aukštā, če vuotegou bova idietėis, ikėštėis tas tatā… Arklēs ketorēs lioub kartās važious… Arklē gražė bova. Bova tam tėkros anūm arklašeris tas. Arklē bova gražė.

(Ar plaukiodavo grafai po ežerą?) Je je je! Pu ežera ta jau plaukiuojė. Parsėvežė laiva tuoki… Ajezau! Jog kuoki… – palaiki kažėn ėš kor. Būda tujau padėrba tėn paežerie. No ė ton laiva nuvežė.

Ė dainė jog bova, – ka nebatmėno tiktā, – bova ėšmėslīta…

Žėima ont ežera… Žėima jog gaudė bikuoks tas tatā… tas Kėkėls kor bova Beržuorė. No – Almėns tuoks Paplatelie – žėima lioub ėšrėndavuos…

No – kuo, jog biednė bovuom. Vuo kon! So klumpēs apsėavės, a ta žekė, a kon… – so autās apsėvīniuosi, no ėr ėšēsi pas rėbuokus… No ėštrauks anėi ton tinkla – vuo kon, kamė?.. – jog nelēs, neprilēs rėbuokā tėi – ni žovelės tuos pagruobtė… Pribiegsi, – pastums, pavėrsi, apėnt atsėkielės ēsi… No ė parsėneši večerē kelės žovelės.

Vuo vasara kas tau gaudīs! Vuo kas? Je žmuogos so meškerelė tėn nuejė, – je medlinčā pamatė, ė ton meškerė solaužė ėr atiemė, ė nieka nelēda. Va! Aba tatā dabar ka so luodiems plauk!.. Je plaustieli bikas pasėdėrba, tujau ejė medlinčā jog i rinki tās pašalēs. Sodaužė, sokapuojė… A dvīlėka, a trīlėka, – kėik anūm tėn bova?.. Nepasakīso.

 

SAULĖS LAIKRODIS

Kompasos bova pri ražarnės.

… Jog dabar ī – tebie dabar tėi mūrā ražarnės?.. Ražarnė bova tėn… ont anou galo vinagradā. Vuo če prišakie tamė bova vėsuokės gielės… tėi vuogorklā… Va.

Bova štolps. I ton štolpa bova tuoks geležėis… – kas ons bova, jog aš nesopronto. No ėr… ė ruodė. Nu pat posė šešiūm – lig pat posė pėnkiūm. Biegsem lioubam veizietė, kelinta adīna: a veikē pėitā. No tas jau – tas gelžielis – šašoulietis – kad atēs ont dvīlėkas, – jau žėnuosem, ka dvīlėka ī.

 

PLAKIMO AKMUO

Va! Viel vėn ožmėršto, muokītuojė, paklaustė: a tebier tėn tas ont štolpo apals akmou?.. Ar ont žemė jau ī…

No va – parkė. Pru vartelius če šėtā kad ėšēti nu miesta, ė paēti bėški, paēti, – ė tėn bova ont stėibo tuokio. Tas akmou. Līgo gėrnu. Apals tuoks.

No ė senė grapienė lioub pasakuos mona tievou, ka… Ka ton tatā…

– Nebėlgā, Šuoblinski, tėi medelē… ėšspruogs apėntās tas beržielis dar, kor žmuonis plakiem…

No ė tieva nabaštėks lioub sakīs:

– Ka bėn nesolauktomem jau, kap ka bova… ka nebgauto anėi žmuogaus kraujo baožtaškītėis akis.

… No ė lioub… nusėkals, bikuoks, no ėr ont tuo akmėnėis pagoldīs… Nusmaukė kelnės, no so berža rīkštiems ė diejė par ožpakali. No va.

… No bet ana nebsolaukė, numėrė, – kumet tas baėšspruoga beržielis.

 

APIE SENĄJĮ GRAFĄ

Aš toukart maža bovau. Gėrdiejosi eso… Jog je ons pamatė bikon, je anam patėka bikuoki, no ė pasiuntė sava… a liuokaju. No ė toriejė parvestė! Bet ons veltou nenuoriejė. Ons ar ožmuokies, a bikon dous… No vuo tēp tatā bova.

… Vuo kāp!.. A tatā kėta karta bova tēp baguotė žmuonis. Jezosmarėjė! Če graps kvėit, ėr ana žėna, ka ana gaus truobalė. A bikon kėta… Vīra no kāp negaus! Je aš toro truobalė ar ūki, – kāp negaus!.. No vuo kon pīks? Vuo kon pīks! Ons nenuskriaudė ni vėinuos tēp ka palėktom… Auga vākā. Nieks tėn nieka, nieks anūm nepravardžiou. No – tēp jog lioub bikon pasakīs, ka jau: ė, dielkuo ons nebūs a mitros, a tėn puonėšks – grapa darba!.. No ė šėtā… ė dabar jau anėi – grapūtēs tebvadėn bikas.

 

EGLUTĖ DVARE

No. Jog ė dīvėjies ė vėsė parobkē!

Vėina meta – par Naujus metus – padėrba kredėnsė eglelė.

Lėipė, sakė vėsims parobkems ė vākus sosėvestė. No priraišiuojė tūm tatā – tūm rekietėliu.

Pradiejė – ožsėdegė, – tuos muotrėškas traukas, šuokėnie. Grapalė priejosi anas ramėn:

– Nebėjuokėt!

Kėš pati sava ronka:

– Nekaršta ognelė, nekaršta, nebėjuokėt.

No ė toukart bova dėdelis steboklos. Kėtam davė bikuoki žaislieli, aš nedėdelė tebibovau – gavau kvartūgieli. Kėtam – kors mažiesnis – davė jopėlelė bikuokė.

No ė toukart jau – vėsė – vėsė rokava, ka ana jau mosiet ėlgā nebgīvens, je… Vėsa omžiu tēp nebova padėrbosi, kap tus Naujus metus.

 

JAUNIEJI GRAFAI

… Tievs bova gers. Ė tas Liodvis bova jau i tieva jouba…

Liodvis bova pats tievs. Nu vėsa tuo… vėsuos stuovīlas. Akis rodas. Nuosės pakumpa bėški bova. Oustelē tuokėi nedėdelė bova joudė. Plaukā tomsė bova.

No vuo muotinelė bova dėdelē dėdelē negera, dėdelē pėkta bova omžėnat…

No vuo tas Bagduons, kor so ta bova apsėžanėjės ėš Telšiūm kas ana bova, – kad anėi pīka vėsė – ton Bagduona bova ėšgėnė ėš  če, ėš paluociaus…

Marėjė bova viel i muotina… No – tēp, nepardaug graži bova. Če tēp – tėi žondelē tuokėi pakeltė, če tēp tuokėi sokrėtė bova… Ka mėrė, jog jau benė šešta dešimti ejė…

Liodvis ėšbiega i Prancėjė…

Ai! Kāp!.. Toukart… – no ė Jezosmarėjė – parsėnešiau anuos no vėsa ton… nuotrauka dėdeliausė… – patraka pu tus paluocius vuogtė ētė. Paskiau mėlicėjė kuoki če bova, pradiejė – pradiejė gaudītė. Ėr aš ėšsėgondau kap bapruotė: ė moni atēs rasintās kratītė, – sau trakš trakš solaužiau.

Būčiuo ė dabar batorėnti grapalės ton…

 

LAIDOTUVĖS

Ont švėntuoriaus grapūm auklė palaiduota. Paskiau ī grapūm bruolis Bagduons – vėins (Bagdonu vadino Gabrielių, – knygos sudarytojos pastaba). Paskiau ī tatā grapalė jau. Trīs če ī solaiduotė… Tuo – šėtā sklepė tamė.

… No kāp – jog grapalė ka laiduojė, ton Bagduona ka laiduojė, ė ton auklelė ka laiduojė, – vėsas atmėno tas laiduotovės.

… Jog tā auklelē… – jog kon: laiduojė ė palaiduojė tēp… Ė ton Bagduona. Anėi nekėntė, kam ons rėnduoriaus dokteri apsėžanėjė. Anėi tuo sava bruolė nekėntė. Ė ka lioub ėr atvažious anėi, nē anėi rokousės, nē anuo vaišins, – nieka nedėrbs. Bet jau ka numėrė, vėstėik če parvežė palaiduotė…

No grapalė ka laiduojė – jog jau neklausk! M-m-mh!

Jog jau ka sėrga, kamė tik babova kuoks daktars… vėsus traukė če. Ka jau bėn… bėn jau anon kap nuorintās sotvarkīs dabar… Jog ons privežė daktarus… dėdliausius, kuokius propesuorius, dar a dvė nedielė kėik ana ėšbova gīva… vaistās tās vėinās… Vuo ka nieka…

Jog a jergau mona! Nakti pu dūšiu zvanėjė. Nevalna bova zvanintė, jau šėtā ka puoterams pazvanėjė. Grapalē vėstėik nakti zvanėjė.

… Ėr ana dėdelē mīliejė rūtus. Ėr aš nupīniau tuoki nedėdeli vainėkieli ton – garbies vadėnamoji. Ėš rūtu tūm. No ė nunešiau… Ė graps bastuovis pri… pri galvuos gala tuo… No ė nunešiau. Paruodė pajiemėis, kor anon padietė. No tēp pri galvuos padietė, ė gana.

… No ė jau ta dėina ėšauša, ka jau anon laiduos. No, – jau vėsus parobkius, vėsus – i darba neblēda ētė, ni nieka: toriejė vėsė būtė. Kairīs so tou Rogėnio kasė sklepa… Ton sklepa jog ėšmūravuojė, ėšdėrba. Tas skleps jog ė dabar tebier. No ė…

No va. Jau iēt nešiejē. Graps gruob ož galva: Marisė! Marisė! Marisė!..

No jau tėi nešiejē dara ton graba. Jau oždarė. Bova šešė nešiejē. Ėr apnešė tris kartus aplē ton žėžinčio.

Tas žėžinčios jog ė dabar tebie. Kad ons ėr aplēsts ī, – bet vėstėik mes tebvadėnam – dabar senėijē tėi, – ka žėžinčio. Pru žėžinčio ēkem!..

No tėn bova nušlounamė takā…

 

ATSITIKIMAI, ŽMONĖS

NUSKENDO MERGAITĖS

Aš  nedėdelė tebibovau. Mamalė lioub ēs pri tūm žīdu bieliznu tūm plautė.

Ana so kėto muotrėško skalbies paežerie, – ta Skalbīkla ė dabar tebier! Dabar nebie jau vadėnama – ka tėn nieks nebskalb dabar: pu jaklubo dabar vėsė vėn…

Mama tėn pluovies paežerie. Ė bova… so sosiedė sava. Vuo tuos sosiedės bova… – dvė mergelės sava atsėvedė i ježera ton.

Anėidvė plaunas tus drabožius, vuo tėidvė mergelės paejė, – vuo tėn plaustalis tas bovės netuolėi tūm… bikėinuo palėkės, palėkts. Anėidvė sošuoka sau, – ė viel ontlėp, ė viel nulėp, – braida pu ton ežera!

Ė nepaveiziejė muotina ta: tas ondou – jodėna jodėna ė pajodėna ton plaustali tuoliau nu pašalė. Vuo tuos mergātės pradiejė kriuoktė… vuo ta muotina šauk… Mama saka: šaukav abėdvė, ka:

– Nešuokėtau, nešuokėtau! Jodvė nuneš tėn i ontra pašali, pas ton Pėli! Nešuokėtau.

Anėidvė cīpdamas, kriuokdamas sau… – ė ta muotina mata, ė mama mata, – i ježera ė sošuoka. Dvė mergelės. Dėina! Ba leda, ba nieka. Ė sošuoka i ježera.

 

PAKARTAS PIEMENĖLIS

No ka da tebibovau dar maža.

Pradiejė pasakuotė žmuonis, ka tėn ont Pėkelė kapās ī vāks – pėimėnielis pakarts; no ėr ejuov so mamalė.

Nuejiev; žmuoniūm daug, žėnā, ēt vėsė ciekavītėis, veizietė…

No, tas mėzerėjė pėimėnielis ož ronkelės patėmpts i tus medius tēp… ė vėina ronkelė, ėr ontra – tēp ožnertė šniūrā… Ė bakuorolos ont šako to – beržos kumps, šaka tuoki atsėkėšosi. Ėr ont to šako bakuorolos. Nieks nelēda nulēstė nu tūm kartoviu – nelēda košintė anuo ėš tuos vėitas, kol tas esesuorios neatvažious apveizietė. Esesuorios bova Skoudė.

Atbiega muotina šaukdama, kriuokdama! Šėtā tujau tuo vāka vėrvės papjuovė – ė nulēda ont žemės, – neveiziejė ni kuokė atvažiavėma esesuoriaus – nulēda ton vāka, ton pėimėnieli ont žemės.

No, atvažiava tėi… – ta mėlicėjė… No vuo kon? Tėi tievā biednė – vuo kon anėi? Netor tuo esesuoriaus ni kou pavaišintė… Vuo tėi ūkėninkā – tėn pat paežerie gīvena – tujau parvedė ont pėitu ton… ton esesuorio. No ė kas če?.. Tam ė nieks nebova, nieks ė nebtēravuos… Ė šėndėina nieks nebžėna, kas anon pakuorė.

… No kad aš tuo posiė šlūžėjau… – jau kap atejau i posmergelė, – ta lioub ēso ar i Platelius, ar ėš Plateliu, – vėn veiziejau i ton berža šaka. Ka tas pėimėnielis kuorola tėn ont to šako pakarts.

 

NUSKENDO ŽYDUKAS

Ēsem griebtė pu Kelmėjės. No – paskiau kelsemuos pu Vuobėlelės. Tėn žīds nuskėnda. Žīdalis – pas ton Vuobėlelė.

… Pu pėitu bova. Mes jau bovuom soejosės pri darba. Pu pėitu. Atbieg atbieg tas paštas laiškanešis ė tas tatā – ė tas žīdātis. Ėr anoudo tujau nusėdarė – vuo mes tėn pat – ta Vuobėlelė če žemiau – vuo mes aukštiau griebam. Ėr anoudo nusėdarė, tujau i ton… i ton tatā i ton ežera. Mes veizam, ka ons šauk – vuo tas, vuo tas tatā – tas laiškanešis lauž šakas anam, met – ons lauž – kimbas… Ė… – kėbuos kėbuos ė pagargaliava. Ė nuskėnda. Tėn pat. Ė mes esam, ė tas anuo draugs, ė vėsė sau, – ė sau ė nuskėnda žīdātis. Ė dar sobata bova.

Oi kon tėn žīdā nedėrba! Kon tėn vakara… kol anėi… kol anon i tus ėlgėnius baivīniuojė anon, kol anon baėšvežė – i Plungė…

Plungie žīdu kapā bova.

 

ŠILTINĖ

… Orbuonalės tuos Barbuoras. Ana do toriejė – tāga, tus tris vākus. Ė toriejė dokteri. Bova dėdelē kriaučkelė gera. Ė sosėrga tās karštēs. Vuo jergoteliau to mona ka blaškies, ka draskies! Daktara nebova. Bova Kauneckis tiktā. Ė pats sosėrga karštēs, mėrė.

Kėik toukart žmuoniūm tuokiūm jaunūm… Vaikiu ėšmėrė, mergiu… Ėšmėrė: Orbuonalė Egnieškelė, ta… Plaipalė Milelė… Broža Stasielis… Broža Ontuonielis… Kėik ėšmėrė toukart karštēs!

… Pradiejė Brožūtis. Parejė ons ėš kaima apsėkrietės. No ė pradiejė… praplėta, praplėta, – ė praplėta, kėik ėšmėrė toukart jaunūm tuokiūm.

… Matā! Vuo ka nekimb – ė nekimb! Ni ta lėga. Vedo toukart so Razmo draugavuov. Ka tėi karštē siautė. No. Tieva nabaštėks pasakė – saka: – Ka nutverčiuo – aba žėnuočiuo, – gausi pertė! Nevākščiuok! Saka: parneši – ožkriesi vėsus, saka.

No gerā. Kor aš ėškėntieso: jog če kavalierios serg, no kāp aš galio ėškėntietė?.. Lioub ibiegso ė gan pru šali biegdama. No va!

Vuo ta Egnieškelė tuos tatā Barbuoras… – nuejau – jergoteliau! – vėsa joudā mielėna, karštė, deg, galvelė vėsa šlapi, solėita… Vuo draskuos, vuo blūdėj… Vuo ta muotina krimt, slabnie!..Ana ī biedna. Vuo toukart no kas padies? Gava ton tatā Jorkieli – pakinkė arklieli, sokala tuoki pačvartiu graba, – ėr ėšvežė vėins. Tas žmuogos Jorkos. Kas tiktā tėn, nebžėnau, padiejė ikeltė, ėškeltė, i doubė ilēstė.

No vuo karštēs šmuots ėšmėrė. Ė nieks nebveiziejė…

Vuo aš… – a matā?!.. Nē mūsa ni vėins sėrga, nē aš pati sėrgau. Vuo kor – biegau – nešiau, anėi biednė viel tuokėi bova. Mes toriejiem tuos dounas, ka ont ordėnarėjės bovuom. Atpjauso dounas abrakelius, sodiesous, inešo… – a matā, vuo nekėba!

Ė pri tuos Egnieškelės, a matā – ėr iejau, ė bovau, ė nuejau, – vuo dielkuo i moni nekėba?

 

GAISRAS

No ė če pas moni kaimīnā žanėjuos, – ė bova pintovės. Krasauskienelės.

No. Tėi vākā… ėš kor anėi ėštraukė tas rekietelės? Anėi laidė. Ė pataikė… Vuo tuos Spelčienelės bova tvartieliu stuogs šiaudėnis. Ėr anėi pataikė, ontmetė ont tuo stuoga. Ė nejosčioms sau pradiejė…

Dar vedo so tou Končelio tēp smarkē šuokuov ton žingsnėnė polʼka – aš dėdelē nušėlau, ėšbiegau i kėima. Aš veizo, ka ont Spelčienelės tvarta, Jezosmarėjė, kap bačkas dognis īr ognės. Ipouliau i truoba, šauko, ka deg Spelčienės tvarts.

No ė biega tėi žmuonis – ė vėsė kiaurā ėšbiega! Ė nieks neožgesė tuos bėški ognelės…

Ėšdegė toukart šmuots, vėsa šalis Plateliu.

Šeštėniu dėina…

 

STANČIUKAS

No ka dėrbau dvarė, bova tuoks Stančioks ėš Gegrienu. Toriejė šimta dvėdešimti metu. Vuo dar ons oriedo bova. Ėr ons nikumet nesokeikė žmuogo. Nepasakė – to šiuoks, to tuoks: to gaidė kuojė; no to gaidė kuojė, vuo dielkuo to tēp padėrbā?

No ka būtom tēp geresnies ronkuos… – pri martiuos pakliova, tėi gegrienėškē lioub pasakuos, ka ons ožpečeliou ė tegol, otis pjaun anon, valgītė nekumet tegaun.

Vuo ka būt geresnies ronkuos bovės, ons būtom daugiau ėšbovės kap šimta dvėdešimt. Jog je ons šimta dvėdešimt toriejė ė dar oriedo bova, ta ons būtom ėlgiau patėsės sava omžio, ka būt geriau bovės.

… No ons tēp lioub sakīs: je Perkūns parēt ont leda, ta žėnuokėt, ka tėi metā jau būs prastė – pavasaris būs šalts, metā tėi būs šaltė. No tēp ė būs lioub. Ė rogius rinksem kartās kėta meta so žekietās apsėvėlkosės.

No – toriejė dėdelė barzda balta. Kad ēs lioub pri bėtiūm – dvarė toriejė daug bėtiūm, ar aštouniuolėka auliūm – no vuo kad ēs pri tūm bėtiūm, ons lioub kėta nieka nepasėjims – moni! Moni apraišiuos, tas ronkas, ė ton kapalioši če ožrėš, vuo ons nieka nedėrbs – plėkuoms ronkuoms sau. Vākščiuos pu barzda tuos bėtis anam, nikumet neikonda. Je ikonda, rasiet, nieka nesakė. Ė jims plėkuoms ronkuoms, graibīs pu – tus tatā riemus, pu ton vėskon – va! Ėš če sau… barzda dėdelė bova, balta barzdelė. Pu barzda ton vākščiuos anam!.. Vuo monėi ton kapalioši oždies, če ožtrauks, ronkas apmaustīs!..

 

DZINGELIAI

No dabar saka, ka tuos prīglaudas… Ka tuos prīglauduos vėsė bėjė būtė.

Bova tuokėi Dzingelē. Bova ons vėina akelė, bova kriaučios. No ėr anėi… ėr anus pajiemė – patė pėrma, pats paskiau ėšejė.

No! Ė pati parbiega, ėr ons ėšbiega, ė sakīs pačioudo:

– Tėn gal šonis, ne žmuonis būtė!..

No vuo kor anėi ba… – ejė terbeliems apsėkabėniejė par kėimus. Vuo paskiau ėšejė anėi če ėš Plateliu – nebžėnau kamė… Kamė bapražova.

… Anėi gīvena, kor mūsa bova truoba senuoji ta dvarėnė – tuo truobelie bova.

 

ZUBAVIČIAI

Zubavičės toriejė jelėnė. No ė tėn tonkē lioub tėi… šuokē tėn pri anūm būs. Ta Zubavičienelė bova jauna. Tas bova… No – ėlgā monėi rēk pasakuotė…

Tas Zubavičė kasė šolėni. Ta kalvalė tebier. Joška tėn tam šmuotė gīven. Tėn nuoriejė miestou šolėni ėškastė. Jiemė tas Zubavičė – ė kap ėškasė gėlėi, ėšlėpa ont vėršaus – ėr ons apėntās ikrėta atgal ė sosėlaužė. No ė… Vuo ta Zeniauskalė – ana bova kriaučkelė. Vuo tas bova senvaikis. Ons toriejė noma. Vuo nežanuots tebibova. No ėr ons sosėlaužė… Ė ta Bašelė – tėn – ta Zeniauskalė – anon sargėna. Vuo kap sargėna, – ėr apsargėna… No ė pajiemė ons ož žmuona anon, ton Zeniauskalė. No va. No ė ta…

No ė tėn ė bova ta soēga vėn.

 

KONČIAI

No dabar jau nebier, žėnā, – ka tus senūsius bodinkus pagriaun. Ė ton truobelė Kuončienelės pagriuovė. Nebier tėn.

No! Ana bova tuoki linksma. So vīro negīvena: vīrielis bova so koprelė, kriaučios bova, lioub ēs pu svieta siūdams. Toriejė sūno. Ontuonieli. Ontuonielis bova dėdelē mitros, dėdelē šuoktė muokiejė. Dėdelē… – a keptė, a bikon, – pri vesieliu… – ons vėsor pritėka, ons bova tuoks, – no tuoks mitros, ė gana.

Bėški bova stuors balsos. Bet vėstėik ons šaukė! Ėšēsem… Varguonėninks bova tuoks Pėktorna. Končios. No Šuoblinskalė pasėjims i vėdori. No ėr ėšēsem. Ont perenės.

Dabar ni tuos perenės nebier, – bet vėstėik ta vėita, – aš anon tebvadėno tēpat.

No ė dainiousem! Anuo bova stuors balsos. No ons:

– Stasė, to monėi šauk pu pažastėis, vuo aš šaukso kāp monėi rēk. Ėr ėšēs gerā!

No ėr ėšēs mūsa dainės vėstėik gerā!

Kuončienelė bova dėdelē linksma. Toriejė gelta arklieli, bėški raiša. No, je bikas bikon sakīs:

– Vuonošēlė, vuo kon, vuo kāp to?..

– No vuo kāp aš? Ontā savėi bapalėks: kūlis, ondou Ežeralie – ė Kuončienelė ont tou kūlio, ė geltāsis. Ė pasėbėngs vėskas.

Geruos šėrdėis! Ana obagus prijiemė i nakvīnė. Tėi obagā vėsuokėi. Ė kėts aklos, kėts negėrdos, kėts… Parēs. Kėts prisėgierė. No – ons nemata akėmis, jau pradies ons aplē muotrėškas graibītėis. Kuončienelė ož pečkori:

– Ak! – tuoki bova smarki kalba tuoki: – Ak! Aš jums, ropūžės, paruodīso! Tujau monėi ont pamata vėsė ka ėšēsėt!

No – obagelē ožsėgierė, vuo kon kėta: baožsėgeidė muotrėšku…

No ka jau pečkori ont petė ontded, – jau ėr apsėspakajėj.

… Ana pati lioub pjaus, pati griebs, pati… No ėr ana ė pasakuos – dainious savėi:

Dailės pėivas, ka nepjautas,

Bet dailesnės, ka nupjautas.

Dailės pėivas, ka negriebtas,

Bet dailesnės, ka nugriebtas.

Sena jau bova. Bet ana pati sau dainiava, pati sau dėrba.

 

ŽMONĖS ĮVAIRŪS…

No… ana bova dvėlinkė tuoki. Če ana, veiziek, so kuokė parobkelė a bikou ana rokoujės tēp, – vuo veiziek, grapalē parvers kėtēp. No ėr ejė tuoki līgo pīna… Vėsuokiūm kalbūm… Va.

… Liodvelės tas nomielis. Muotinas seserėis. Ana jau ė tuorelės apsėtvierė, apsėtvarkė. Ton ana bodinkieli apsėtvarkė. No ėr ėšvažiava jau ana i Šateikius parsėvežtė sava tūm… tėn baldieliu, bikuo. Vuo anėi – jiemė sau, ožsklėndė doris ė nebilēda anuos baiētė. Ėr ėšvažiava ana atgal. So sava torto vežėna… Ožgruobosīs ana tor, če anā nie kuo dejoutė. Aš anā ė pasakiau: Stasālė, ė nedejouk; jūs nu ciuocės atiemiet, vuo valdė ka pajiemė, – valdė pajiemė…

… No tuoki bova – tēp – līgo lakūns – līgo pareigis. Je ne vėina kavalieriu, tujau kėta, tujau kėta… Vuo ons nebova pareigis. Ne-e! Ne, ne, ne. Tik ana – ana! Vuoj kuoks ons rimts žmuogos bova… Tik ons vėina ton sava patė mīliejė…

Kon Dievs žad, ton ė pagėnėis atėdoud…

 

MINIOTAS

Nojė. Jog… jog ė daktarā…

Tėn tamė namė ė gīvena Mėniuots. Dvara tas bodinks skaities. No ėr ėškielė anon če – kor Kazuonalė ta bova. Vuo momis ėškielė i pakalnė. Ėr oždiejė žemaitėška muokīkla tėn… Graps pats sosėmėslėjė… jau pėimėnelė bovau… Kad anėi lietovėška, ton žemaitėška muokīkla oždiejė… Ė Jorgielis mona tėn ejė i ton muokīkla. I ton bota…

… Ons ketėna tatā rėzėkavuotė. Neėšētė. No. Sau jau rīta meta ėr atēt parobkē kėrvius ont petė sosėdiejė. Longus jimtė laukuon. No ėr ons sobrozda toukart. Bagava tėn pri tuos tatā Magdelenas Kazuonalės vėita ėr ėšsėdongėna tėn. No va. Vuo če muokīkla.

… Bova Mėniuots daktars. Paskiau – kap Mėniuota ėškielė, parejė Kauneckis… Karštē siautė – ėr anam patem prikėba, ėr ons pats karštēs mėrė! Ont karštiu parejė.

No ka Mėniuots… kad ėr ons bova lėguons. Dėdelē šnapšelė gierė. Pati lioub ėšvažious i Telšius. So vākās. Vākā muoksla ejė Telšiūs. No ėr ons lioub vėins pats… Aš anam ondėni lioubo parnešo. Šolėnės nebova – ne kap dabar kad ī truobuo ondou. No ė… ė paskiau… bornelė gierė. Jau nemažėna.

 

KAUNECKIS

Daktars Kauneckis parvažiava ėš Rosėjės. Vuo kamė ons bova: ar ons karė bova pajimts, ar ons tēpat bova. No ė gīvena če šėtā ī tuoks bodinks, tamė bodinkė gīvena; toriejė gaspadėnė. Vuo ka lioub ons sosėrgs, jau bikas anam pasėdarīs – no ta gaspadėnė lioub ėšēs – če ežės tuokės bova, daržā – ont tūm ežiu rinks ana sriavėnės. Bet ne tas baltas rinka: ons lėipė rūžavas tuokės rinktė anam.

No ė paskiau bova ėškielė anon i miesta. Dabar ī kriautovė medžegėnė. Tamė šmuotė, tamė bodinkė. Alė jau ī pardėrbts ons.

No ė tamė bodinkė ons mėrė. No, bruolis ėš kor atvažiava – tuo nežėnau. No, siūluojė anam konėga, – ons nenuoriejė. No ė palaiduojė Beržuorė. Ėr ī dabar ontdiets ontkapis, akmou dėdelis, kas muok skaitītė, tas paskaita, katras pažėna, ka Kauneckis – vėsė žėna, ka tėn Kauneckis gol. Vuo katras nežėna, tas paskaitė ė nuejė. No ė… dabar ons tėn ėlsas Beržuorė, mūsa kapūs.

… Daktars bova – dėdelē gers. Bet toukart siautė če Plateliūs dėdelė karštē. Dėdelē jaunūmenės ėšmėrė – vaikiu, mergiu. No ė paskiau – tuo gerā dėdelē tēp nebatmėno, mon tēp atruoda – kad ėr ons tās karštēs mėrė. Bet ka žmuonis  dar kalbiejė – saka: a matā, saka, ka ė daktars pats nebėšsėgelbiejė nu karštiu.

… Kor nu paprasta žmuogaus, ons nie jimtė nejiemė. Ons davė vaistus – ar ons sava toriejė, ar ons kamė ėš vaistėnės parašė. Brongē nejiemė. Vuo pri anuo dėdelē miega žmuonis ė sakė, ka ons dėdelē gers daktars ī. No ė tuo nežėnuom – vėsė… līgo pasakuojė, ka ons daktaro bova ė Rosėjuo, i kara pajimts…

… Laiduotovės tuos… Jog ka kėta karta če tuokės ė tebova. Jog graba – ratūs! No, do maišo padies par tus ratus; no ė ton graba padies. No ė tuokės laiduotovės tebova.

 

VOLDEMARAS

Bova do sargā – mėlicėninkā pri anuo. Vuo… vuo ons bova paluociou. No. No vuo ka ons ar i ežera ēs, a bikor, – anuo nieks nedraudė, kor ons nuoriejė, tėn ejė, – bet tėi kareivē toriejė ētė pri šuona anam. Ėš paskuos!

Ar anėi toriejė kamė kuoki ginkla, tuo nežėnau, bet ba šautova ejė.

… Ka žmuonis toukart tebibova tuokėi… ar ožmėgė, a nesoprontontis… – no ė nieks nežėnuojė: dielkuo anon če parvežė, ėštriemė, dielkuo… dielkuo ons če īra?..

Vuo tēp so žmuonėmis geroujo, dailē ruokavuos. No tiktā jau nemuokiejė tēp kap mes, – lietovėškā.

… Šešiuos toriejiem būtė ont cingelė jau. No aš jau ėšēso priš ton šešta aba šešta jau būs… No ėr aš ė palēso sava balsa. No anėi, tėi sargībėnē, lioub sakīs: jau mes žėnuom, ka jau to atēti i darba; jau šešės, jau klausuomuos, kumet to ēsi… to ėšēsi ėš truobuos. Vuo kad tik ėš truobuos – no ė tava balsa mes jau gėrdam.

Jog sargībėnē pamainuoms ejė. Ė pri rūmu, ė pri vartu – tėn anėi tēp ė didžiurava, ė… Ėr i rinki tuo paluociaus apēs. Vuo daugiausē jog kor ons bova – tėn pri tuo kombarė, tėn… tėn jau anėi stuoviejė.

 

ADOMAUSKIS

Liodvėka Aduomauski jog aš kuožna dėina sotėktė lioubo. Ar ont pėitu parēdama, a pu pėitu ēdama… rīta meta, matā, ons vėn tebgoliejė jau mosint – bet rīta meta ka mes pėnkiuoms vėsumet ėšejiem – nesotėkau…

Karklės bova – dabar nebžėnau, a vartā īr, a karklės, vuo toukart karklės bova, ka gīvena bruolis.

No ons moni tēp ė pažėna, ė tujaus ė tēravuos mūsa: no, kon dėrbat dvarė? Kāp, kuoki atlīgėnėma gaunat? No sakīs: benė pasėtaisīs, benė būs geriau…

No ė bova geriau! Ė geriau ėr īra! Vuo ka ons mėzerėjė pats diel mūsa pražova. Diel mūsa laimės nu tūm joduošiu ronkas. Gol žemelie…

Ka lioub parēso aba ēso, ont karkliems – karklės bova tėn oždietas – ont karkliems pasėriemės so ronkeliems vėn būs ė bastuovis. No ė tujau ėr ožkalbins ons moni…

… Ka bova konėgo, tumet aš nepažėnau – dieltuo, ka ons ne če tebova. Tumet pažėnau aiškē, ka parvažiava ėš kaliejėma, ka dėdelē sodžiūvės, ėškonkints. No bet ons nebėjuojė so kuokio žmuogo sosėtėktė, ons pasėrokava.

… No ne tēp aukšta ūgė tebova žmuogos, tēp bėškieli bova līgo pakumpės, petelē pakeltė. Tuokė pajėlga veidelė, patomsos, pėlko sermiegelė lioub nešiuos. So lazdelė. Je aplē nomus tėn aplē truoba – lazdelės netoriejė. Vuo je tuoliau ejė kor – so lazdelė ejė pasėrėmdams.

No, ons ejė daugiau vėn tėn ont parkas tuos, kāp dabar mes anon vadėnam… paskiau ont suodželkas. Vuo kor ejė, kam ons atsėdūrė, – nežėnau.

No toriejė bikuokiūm draugūm tūm, – jog negalio pasakītė jau, kas anėi. Kartās grajėjė anėi. Kon ons ožgrajėjė, – Trakomalē atėdevė, biednīsims  – bikamė, kas biedniesnis bova.

No, anuo gīvenėms tuoks.

 

Laukite knygos tęsinio. Bus daugiau.

Scroll to top