Senovės gyvenvietės

Seniau gyventas žmonių vietas mena Gegrėnų ir Šarnelės senovės gyvenvietės, Platelių dvarvietė, dar vadinama Dvaro kalva arba Šventorkalniu. Platelių dvarvietę 1986-1988, 1996,1997 m. tyrinėjo prof. Vl.Žulkus. Šarnelės senovės gyvenvietę 1965 m. tyrinėjo V.Valatka, 1973 m. – dr. R.Rimantienė,1981-1982 m. prof. A.Butrimas. Gegrėnų senovės gyvenvietė netyrinėta.

Vėlyvojo neolito Šarnelės senovės gyvenvietė yra ant buvusio Ertenio ežero kranto, kairiajame Varduvos upės krante, 2,4 km į pietvakarius nuo Šarnelės piliakalnio. Pirmieji atsitiktiniai radiniai iš Šarnelės į Žemaičių muziejų ,,Alka” pateko dar 1940 m., mokytojui Brunzai atnešus į muziejų kaulinį durklą iš perskelto kaulo gludintu smaigaliu. 1965 m. į Telšių muziejų kreipėsi kraštotyrininkas šarneliškis K.Bružas ir pranešė apie keletą kaulo ir rago dirbinių, rastų Šarnelės kaime. Archeologas V.Valatka Šarnelėje rado ir daugiau radinių iš kaulo ir rago žemėse, išmestose iš Varduvos upės, gilinant jos vagą. Tyrimų metu kultūrinis sluoksnis aptiktas įvairiuose gyliuose: šiaurinėje dalyje – 50-60 cm, pietinėje – iki 170 cm. Rasta per 400 stulpaviečių, židinių, kurie sudarė antžeminių pastatų kontūrus. Radiniai įvairūs: titnaginiai ir kauliniai strėlių antgaliai, plūdės, žeberklai, tinklų pasvarai, moliniai verpstukai, gyvatgalio kaplio fragmentas, virvelinės keramikos puodų fragmentai.

Šarnelės senovės gyvenvietė yra vienas iš ankstyviausių virvelinės keramikos kultūros paminklų Lietuvoje.

Scroll to top