Paukščiai

Nuo praeito amžiaus aštunto dešimtmečio iki šių dienų Žemaitijos nacionaliniame parke yra stebėta 201 paukščių rūšis. Iš jų 58 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, 48 – Europos Bendrijos svarbos saugomos rūšys.

Nacionalinio parko paukščių rūšinė sudėtis kinta. Pavyzdžiui, žalvarnis paskutinį sykį stebėtas 1985 m., dirvinis sėjikas – 1990 m. O štai nacionaliniame parke buvusi didelė retenybė pilkoji gervė per pastaruosius keletą metų labai pagausėjo ir jos trimitavimas girdimas vos ne iš kiekvienos didesnės pelkės. Iš nacionaliniame parke sutinkamų apie 50 procentų šalies paukščių rūšių, vienas galima pamatyti tik veisimosi ar migracijos metu, kitas – ištisus metus, nes gyvena sėsliai.

Gausybėje vandens telkinių – ežeruose, tvenkiniuose, kūdrose, upeliuose įsikuria vandens paukščiai. Dažnos didžiosios antys, rudagalvės kryklės, laukiai, gulbės nebylės, klykuolės. Miškų supamose bebravietėse peri baikščios gulbės giesmininkės. Platelių ežero skaidrius vandenis pamėgę didieji dančiasnapiai. Šio ežero žuveles gaudo ir didieji kormoranai. Keli šimtai jų kasmet apsistoja (neperi) pietvakarinėje  Platelių ežero dalyje, Auksalės pusiasalio medžiuose. Prasidėjus perėjimo sezonui, iš paežerių nendrynų sklinda didžiojo baublio baubimas.

Paprastasis suopis, paukštvanagis, nendrinė lingė yra vieni iš dažniausiai stebimų plėšriųjų paukščių rūšių.  Išvysti  saugomas rūšis – vištvanagį, vapsvaėdį, jūrinį erelį ar mažąjį erelį rėksnį taip pat įmanoma, nes jie peri nacionalinio parko miškuose. Brandžiuose spygliuočių medynuose galima išgirsti žvirblinių pelėdų švilpčiojimą. O naminių pelėdų ūbavimas dažniau atsklinda iš senais drevėtais medžiais supamų vienkiemių ar brandžių lapuotynų.  Uoksiniuose medžiuose taip pat peri didieji, vidutiniai, mažieji margieji geniai, juodosios, pilkosios meletos, gražiagalvės, įvairių rūšių zylės, musinukės, bukučiai ir kiti.

Pelkėtose buveinėse įprasta išgirsti ar pamatyti tilvikinių šeimos paukščius –  perkūno oželį, brastinį tilviką, slanką. Naktimis iš papelkių atsklinda švygždos švilpčiojimas, o atvirų laukų toliais nuvilnija griežlės griežimas ar melodinga lakštingalos giesmė. Dažną sodybvietę puošia gandralizdis, iškeltas ant pastato kraigo, elektros stulpo ar medyje. Kasmet, daugiau nei šimtas baltųjų gandrų porų šiuose lizduose augina naują kartą.

Įvairiagarsis ir margas paukščių pasaulis pasitiks kiekvieną, kas juo domisi.

Paukščių rūšių sąrašas

Scroll to top