LLI-449 Kuržemės ir šiaurės Lietuvos ežerų valdymo bei priežiūros tobulinimas (LIVE LAKE)

Projekto tikslas: Pagrindinis projekto tikslas yra padidinti ežerų išteklių naudojimo efektyvumą bei priežiūrą

Projekto biudžetas: 981 750 EUR

Europos regioninės plėtros fondo bendrasis finansavimas: 834 490 EUR

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2021 m. kovo 1 d. – 2023 m. gegužės 31 d.

Projekto partneriai:

  • Kuržemės planavimo regionas, www.kurzemesregions.lv
  • Durbės savivaldybė, www.durbe.lv
  • Brocėnu savivaldybė, www.broceni.lv
  • Aizputės savivaldybė, www.aizputesnovads.lv
  • Talsų savivaldybė, www.talsi.lv
  • Venspilio savivaldybė, www.ventspilnovads.lv
  • Aplinkos apsaugos tarnyba, www.daba.gov.lv
  • Biržų regioninio parko direkcija, www.birzuparkas.lt
  • Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, www.zemaitijosnp.lt

Bendras iššūkis:

Projektas apima 8 ežerus ir vieną vandens telkinį Kuržemės regione Latvijoje, ir 3 ežerus šiaurės Lietuvoje. Kadangi ežerai yra skirtingi savo rūšimis, kilmėmis ir morfometrinėmis charakteristikomis, todėl ežerų valdymo poreikiai yra skirtingi ir susiduria su skirtingomis problemomis. Projektas atkreipia dėmesį į tokias ežerų valdymo problemas kaip patvinimas ir nestabilus hidrologinis režimas, apaugimas nendrėmis ir krūmais, vandens kokybės problemos bei užterštumas, sauga ir laivyba. Be praktinio valdymo taip pat kyla poreikis iš tikslinių grupių žinių tobulinimui apie ežerų ežerų priežiūrą bei šviesti vietines bendruomenes apie problemas, kurios yra svarbios išsaugant ežero ekosistemą.

Pagrindiniai projekto rezultatai:

  • Buveinių valdymo veiklos bus įgyvendintos Būšniėkų, Tosmare ežeruose, bei Kirkilu karstiniame ežere.
  • Bus įsigyta nendrių pjovimo įranga bei bus užtikrinta nendrių apaugimo valdymas Cierere, Remte, Brocėnu, Platelių ir Usmos ežeruose.
  • Bus išvalytas vandens tvenkinys „Dzirnavu dikis“ Tebra upėje Aizputės mieste, kad sustabdyti tvenkinio apaugimą ir pagerinti ekologines sąlygas.
  • Bus suorganizuoti du vietiniai aplinkos tvarkymo renginiai renkant šiukšles iš Širvėnos ežero.
  • Vandens lygio matuokliai matuoti gruntinių vandenų lygius bus nupirkti ir naudojami Tosmare ir Platelių ežeruose.
  • Ciecere ežere bus sustatyta navigacijos įranga, susidedanti iš informacinių stendų, plūdurų ir navigacinių ženklų.
  • Moricsala rezervate, kuris yra Usmos ežere, bus sustatytos apsaugos kameros, kurios leis atlikti monitoringą Usmos ežero akvatorijoje, Moricsalos rezervate.
  • Užtvankų atstatymo darbai bus atlikti Sasmaka ežere bei Tebros užės tvenkinyje Dzirvanu Aizputės mieste.
  • Edukacinė programa skirta fosforo naudojimo mažinimui bus įgyvendinta projekto regione, sukuriant animacinį filmuką, telefono aplikaciją, „protingąsias“ brošiūras ir edukacinę programą, kuri bus viešinama projektinio regiono mokyklose mokant mokinius.
  • Taip pat edukacinė programa apie varliagyvius bus organizuojama Kuržemės regione, norint atkreipti dėmesį į varliagyvių nykimą.
  • Mobili paroda apie ežerų vystymąsi ir jų gamtinė vertę bus organizuojama ir eksponuojama 8 teritorijose.
  • Latvijos gamtos apsaugos agentūra parengs edukacinę programą apie vandens telkinių ekosistemas (įskaitant vadovus skirtus rūšių identifikavimui ir kompiuterines grafikas paaiškinančias ežerų kūrimąsi ir plėtrą), parengs pamokas mokykloms Gamtos Edukaciniame Centre Sliterėje, Liepojoje ir kitose vietose, taip pat parengs metodologiją mokykloms biologijos pamokose.
  • Biržų regioniniame parke bus įrengtas edukacinis kambarys su įranga, edukaciniais žaidimais bei laboratorine įrangas.
  • Bendradarbiavimas tarp sienų gamtinių išteklių valdymo tema užtikrins informacijos ir praktikos dalijimąsi, taip pat užtikrins mokymosi ir informacijos sklaidos bendras platformas. Rezultate bus užtikrintos aukštesnio lygio galimybės tikslinėms grupėms tvarkyti bei prižiūrėti ežerų teritorijas. Tai padės pagerinti gamtos valdymą projekto regione. Edukacinėse veiklose bus naudojamos modernios technologijos norint įtraukti jaunąją kartą į tvarų gamtos naudojimą ir ekologišką gyvenimo būdą.

 

Projekto naujienos:

  • Su Klaipėdos universitetu pasirašyta sutartis, pagal kurią universiteto mokslininkai parengs Platelių ežero vandens kokybės gerinimo veiksmų planą. Šiam planui parengti per 2022 metus bus atliekami Platelių ežero baseino ir intakų vandens tyrimai, žemėnaudos analizė bei palydovinių nuotraukų analizė.
  • Siberijos pelkėje, kuri ribojasi su Platelių ežeru, pastatyti automatiniai vandens lygio matuokliai.
  • Pradėta rengti edukacinė kampanija „fosforo žala vandens telkiniams“. Edukacinės kampanijos metu projekto teritorijoje bus lankomos mokyklos ir pasakojama kaip fosforo junginiai žaloja ežerus ir jų ekosistemą ir kaip mes galime tai pakeisti. Edukacijos metu bus naudojama vaizdinė medžiaga, mobilioji programėlė, žaidimai ir kt.
  • Įsigyta nendriapvjove, kurios pagalba Platelių ežere jau nušienauta apie 6 ha. teritorijos. Per 2022 m. iš viso planuojama nušienauti 7 ha. Platelių ežero teritorijos.
  • Sukurta mobilioji aplikacija, kurios pagalba galima lengvai nustatyti ar vandens telkinys yra paveiktas eutrofikacijos ar ne. Mobiliąją aplikaciją galima parsisiųsti android operacinei sistemai adresu: https://play.google.com/store/apps/details?id=lt.lakeresearcher.app arba apple operacinei sistemai adresu: https://apps.apple.com/lt/app/lake-researcher/id1635968196
  • Parengtas animacinis filmukas apie fosforo žalą, kuris startuos kartu su edukacine programa „Fosforo žala vandens telkiniams“ https://www.youtube.com/watch?v=EnqWAAN9l7I&t=19s
  • Pravesta edukacinė kampanija, kurios metu vaikai iš Telšių, Platelių, Sedos, Plungės, Skuodo miestu buvo mokomi apie fosforo ir azoto žalą ežerams.
  • Parengtas Platelių ežero vandens kokybės gerinimo planas, kuris susideda iš trijų dalių:
  • Tyrimų metu nustatyta, kad vandens kokybė ežere yra labai geros būklės, bet iš šiaurės rytų pusės fosforo ir azoto įtekėjimas į ežerą sudaro apie 80% viso ežero fosforo ir azoto įtekėjimo.
  • Nupirktas dronas, kuris padės fiksuoti ežere vandens augalų pokyčius bei prisidės prie inspekcinės veiklos.
  • Įsigyta papildoma įranga – krūmapjovės ir bridkelnės, kurios padės nendrėms ir krūmams šienauti ežero pakrantėse.
  • Latvijos aplinkos apsaugos tarnyba parengė rekomendacijas kaip lengviau atpažinti amfibijas ir vandens augalus:
  • Latvijos aplinkos apsaugos tarnyba taip pat parengė animacinius filmukus apie ežero senėjimo procesus ir ledynininių ir lagūninių ežerų susidarymą: https://www.youtube.com/watch?v=6Wk8qol_qw0&list=PLnuFzum4bgUIoApe9ruNaGIuYHdjWLd5v&index=3, https://www.youtube.com/watch?v=2BoFId-kTKI&list=PLnuFzum4bgUIoApe9ruNaGIuYHdjWLd5v&index=4

Projektas iš dalies finansuojamas 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis. Už projekto aprašymo turinį atsako Žemaitijos nacionalinio parko direkcija ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad ji atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

 

Scroll to top