Kitos vertybės

Platelių senovės tiltas

Pilies salą su Šventorkalnio pusiasaliu jungė medinis 280 m ilgio tiltas. XX a. septinto dešimtmečio pradžioje patvenkus Babrungą, visos tilto liekanos atsidūrė po vandeniu. Kai ežero paviršius lygus, kai kurių polių viršūnės matosi iš valties. Ežero gylis dabar šioje vietoje siekia iki 13 m. Tilto liekanos – tai stambios ąžuolinės tilto atramos – poliai. Jų yra apie du šimtus, kai kurių polių ilgis siekia net 11–12 m. Vieni poliai stovi statmeni, kiti – pasvirę, o kai kurie yra visiškai nugriuvę ir guli ant dugno. Beveik visi jie aptašyti, stačiakampiai. Ant dugno guli nemažai įvairių smulkesnių tilto detalių.

Remiantis dendrochronologiniais tyrimais tiltas buvo pastatytas XVI a. pradžioje, o XVI a. pabaigoje – rekonstruotas.

Šiek tiek į šiaurę nuo tilto liekanų, ties Šventorkalnio pakrante, buvo aptikta nedidelė polių sankaupa. Čia galėjo būti sena prieplauka. Panašios nedidelės prieplaukos liekanos aptiktos šiaurinėje Pilies salos pusėje 4–5 m gylyje.

Negausūs radiniai aptikti tarp tilto polių: molinių indų bei koklių šukės, plytos, pypkės galvutė, gyvulių kaulų, keletas patrankų sviedinių, pagamintų iš nugludintų akmenų, irklas, pora peiliukų, žeberklas, galąstuvas, akmeninio kaplio nuolauža, peikena, rogės.

Platelių ežere tarp Šventorkalnio pusiasalio ir Pilies salos, netoli senojo tilto liekanų, 7–13 metrų gylyje rasti trys luotai. Du iš jų, gerai išlikę, ištraukti ir konservuoti. Vienas saugomas Lietuvos jūrų muziejuje, kitas – Platelių dvaro svirne, Žemaitijos nacionalinio parko ekspozicijoje. Trečio luoto išliko tik dalis. Luotai datuojami XV–XVI a.

Platelių piliavietė

Žmonės Pilies saloje yra gyvenę dar neolito – žalvario amžiuje. Aptikti trumpalaikių gyvenviečių pėdsakai. Viduramžiais žema rytinė salos pakrantė buvo sutvirtinta ilgu ištisiniu mediniu rentiniu pastatu. 5,0–5,5 m. pločio statinys paežere tęsėsi apie 70 metrų. Ilgasis pastatas buvo suskirstytas į atskiras patalpas su prieangiais. Statyta buvo ant akmeninių pamatų, nesurištų skiediniu. Šiauriniame krašte gynybinis statinys užsibaigė, greičiausiai, mūriniu bokštu. Pietiniame įtvirtinimų krašte galėjo stovėti medinis bokštas. Pagal negausią keramiką gynybinis statinys datuojamas XV amžiumi.

Kasinėjant aukštame Pilies salos šiaurės vakarų smaigalyje buvo nustatyta, jog XVI – XVII a. čia yra buvęs medinių ir bent vieno mūrinio pastato kompleksas. Šalia, ežero pusėje, aptiktas nedidelis pylimas, kurio viršuje galėjo stovėti medinių stulpų tvora. Tikėtina, jog tai karališkojo XVI a. dvaro pėdsakai. Senuosiuose XVI a. žemėlapiuose Pilies saloje yra pavaizduota pilis. Medinės pilies liekanos aprašytos 1585 m. inventoriuje. Vėliau ji neteko savo reikšmės, pradėjo griūti ir nykti.