Hidrografiniai gamtos paveldo objektai

1. Kreiviškių pusiasalis* – apie kilometrą į Platelių ežerą išsikišęs sausumos ruožas pietvakarinėje ežero dalyje. Plotas 20,1 ha. Kranto linijos ilgis – apie 3 km. Pusiasalis apaugęs mišku. Įspūdingas čia augantis brandus apie 9,7 ha ploto ąžuolynas. Jis priskiriamas sėkliniams medynams. Kreiviškių pavadinimas kilęs nuo žodžio „kreivas“. Kreiviškių pusiasalis patenka į Laumalenkų hidrografinį draustinį.

2. Auksalės pusiasalis* – 43,6 ha teritorija, išsikišanti į Platelių ežerą piečiau Kreiviškių pusiasalio. Jį sudaro Auksalė, Didžioji, Mažoji salos ir Piktežeris. Jei eitume pusiasalio pakrante, tektų įveikti apie 4 km atstumą. Pusiasalyje esantis Piktežeris yra apie 2,4 ha ploto iš visų pusių užpelkėjęs ežerėlis. Auksalės pavadinimas, manoma, kilo nuo to, kad Platelių grafas kadais iškirto čia augusį brandų mišką ir gavo už jį nemažai aukso. Auksalė dar vadinama Aukų salos vardu arba Aukštsale. Auksalės pusiasalis patenka į Laumalenkų hidrografinį draustinį, kuris apima pietinę Platelių ežero dalį.

3. Platelių ežero salos: Briedsalė, Veršio, Pilies*

Briedsalė* – didžiausia Platelių ežero sala, užimanti 6,1 ha plotą. Sala lėkštais krantais. Didžiąją salos dalį užima pelkė. Joje įsikūrę bebrai plečia savo valdas. Medynų pagrindą sudaro liepos ir ąžuolai. Salos pavadinimas kilęs nuo to, kad čia mėgdavę užklysti briedžiai. Saloje peri didieji dančiasnapiai, klykuolės.

Veršių sala* – trečia pagal dydį Platelių ežero sala. Plotas 2,3 ha. Visa sala apaugusi savaiminės kilmės mišriu mišku. Auga ąžuolai, liepos, eglės ir kiti medžiai. Jų amžiaus vidurkis apie 100 metų. Pavasarį saloje pražysta į raudonąją knygą įrašyti augalai tuščiaviduriai rūteniai.

Pilies sala* – garsiausia Platelių ežero sala, nes XV a. joje stovėjo Lietuvos didikams priklausiusi pilis. Salą su Šventorkalniu, kuriame buvo senoji Platelių gyvenvietė, jungė tiltas, kurio poliai išlikę iki šių dienų. Iš septynių ežero salų ši sala – antra pagal dydį. Jos plotas – 5,5 ha. Čia augantis miškas yra savaiminės kilmės. Iš medžių vyrauja apie 120 metų liepos, yra apie 160 metų ąžuolų. Saloje auga vešlus paupinio jonpaparčio sąžalynas, o pavasarį gausiai pražysta Lietuvos raudonosios knygos augalas tuščiaviduris rūtenis. Šioje saloje žinoma vienintelė Lietuvoje tikrojo žvynbaravykio augavietė.

4. Pliksalė – viena iš Platelių ežero salų, užimanti 2 ha plotą pietinėje ežero dalyje. Sala iškili, apaugusi senais ąžuolais, eglėmis, liepomis. Kadais sala buvo plika, neapaugusi medžiais, nuo to, manoma, ir kilo salos pavadinimas. Pasakojama, kad senovėje Pliksalėje būdavo plakami nusikaltę baudžiauninkai. Dabar čia prieglobstį randa įvairūs gyvūnai, daugiausia – paukščiai.

5. Ubagsalė – šiaurinėje Platelių ežero dalyje, netoli nuo kranto esanti 0,6 ha ploto sala. Ji apaugusi krūmais ir medžiais. Saloje dažnai apsilanko bebrai. Pasakojama, kad senais laikais vargetos, grįždami namo iš Žemaičių Kalvarijos atlaidų, nubrisdavę į salą ir ten netrukdomi puotaudavę. Nuo to ir kilęs salos pavadinimas.

6. Gaidsalė – viena iš mažiausių Platelių ežero salų pietinėje ežero dalyje, užimanti tik 0,3 ha plotą. Gerai matoma nuo kelio Plungė-Plateliai. Apaugusi medžiais ir krūmais. Įdomi salos pavadinimo kilmė. Pasakojama, kad plateliškiai atveždavę ir paleisdavę į salą vištas su gaidžiais, kad šie nesikapstytų Platelių miestelyje. Nuo ankstyvo ryto saloje girdėdavosi gaidžių balsai. Taip pat salos pavadinimas sietinas su senuoju tikėjimu. Manoma, kad šioje saloje buvo pagoniška aukavietė, kurioje aukodavo įvairius gyvūnus, tarp jų ir gaidžius.

7. Šončelio sala – mažiausia ir jauniausia Platelių ežero sala. Jos ilgis 16 m, plotis 2 m, o plotas –0,003 ha. Ji yra šiaurinėje ežero dalyje ant povandeninės seklumos, atskiriančios įlanką, vadinamą Gintališkėnu. Sala apaugusi pavieniais beržais ir juodalksniais. Salos pavadinimas kilęs nuo žemaitiško žodžio ,,Šončius”, reiškiančio skardį, ežią.

8. Beržoro ežero sala – vakarinėje Beržoro ežero dalyje esanti, tik 0,2 ha plotą užimanti sala. Ji gerai matoma nuo kelio Plungė-Plateliai. Sala pergnybtos pasagos formos. Rytinė dalis iškili, sausa, o vakarinė dalis – šlapia. Plačiausia salos vieta siekia vos 25 m. Sala apaugusi liepomis, ąžuolais, juodalksniais. Beržoro ežero sala kartu su ežeru patenka į Beržoro kaimo kraštovaizdžio draustinį.

9. Ilgio ežero salos – dvi nedidelės pelkėtos salos Ilgio ežere. Jų bendras plotas 0,1 ha. Didesnioji sala yra pailgos formos, besidriekianti vakarų – rytų kryptimi. Ilgis – 50 m, o didžiausias plotis – 5 m. Antroji sala yra rytinėje ežero dalyje, siaura, vos 2 m pločio. Salos tinka perėti vandens paukščiams.

Scroll to top