Hidrografiniai gamtos paveldo objektai

Auksalės pusiasalis – gamtos paminklas – Platelių ežero pietvakarinėje pakrantėje, Laumalenkų kraštovaizdžio draustinyje (koordinatės: x – 365359, y – 6211664 (LKS-94)). Pusiasalio dalys turi savo pavadinimus: Auksalė, Didžioji, Mažoji salos, jos apaugusios mišku. Pusiasalyje esančio užpelkėjusio ežerėlio, vadinamo Pikežeriu, plotas – 2,7 ha, didžiausias gylis – 3,1 m. Šį ežerėlį supa apie 13 ha ploto tarpinio tipo pelkė. Gamtos paminklo plotas – 41,10 ha, saugomu paskelbtas 1997 metais.

Auksalės pavadinimas, manoma, kilo nuo to, kad Platelių grafas kadaise iškirto čia augusį brandų mišką ir gavo už jį nemažai aukso. Auksalė dar vadinama Aukų salos vardu arba Aukštsale.

Kreiviškių pusiasalis – gamtos paminklas – Platelių ežero pietvakarinėje pakrantėje, Laumalenkų kraštovaizdžio draustinyje, koordinatės: x – 365685, y – 6212510 (LKS-94). Pusiasalis apaugęs mišku, įspūdingas čia augantis brandus apie 9,7 ha ploto ąžuolynas. Kreiviškių pavadinimas kilęs nuo žodžio „kreivas“, kuriuo vietiniai gyventojai apibūdino šio pusiasalio formą. Gamtos paminklo plotas – 19,78 ha, 1997 m. paskelbtas saugomu.

Platelių ežero salos: Briedsalė, Veršių, Pilies – gamtos paminklas, kurį sudaro trys atskiros salos Platelių ežere, Platelių kraštovaizdžio draustinyje. Gamtos paminklu šios salos paskelbtos 1997 m.

Briedsalė – didžiausia Platelių ežero sala, užimanti 5,54 ha plotą šiaurinėje ežero dalyje (koordinatės: x – 366176, y – 6215848 (LKS-94)). Salos pavadinimas kilęs nuo to, kad čia mėgdavę užklysti briedžiai. Sala lėkštais krantais, didžiąją jos dalį užima pelkė, vyrauja liepos ir ąžuolai. Saloje peri didieji dančiasnapiai, klykuolės.

Veršių salos – centrinėje ežero dalyje esanti sala, šalia Pilies salos (koordinatės: x – 365387, y – 6214646 (LKS-94)), jos plotas – 2,19 ha. Salos pavadinimas siejamas su anksčiau buvusia tradicija, kai vietos ūkininkai atplukdydavo visai vasarai veršius ganytis. Ji apaugusi savaiminės kilmės mišriu mišku: ąžuolai, liepos, eglės ir kiti medžiai. Jų amžiaus vidurkis apie 100 metų. Pavasarį saloje pražysta į raudonąją knygą įrašyti augalai – tuščiaviduriai rūteniai.

Pilies sala – garsiausia Platelių ežero sala, apipinta legendomis ir padavimais, esanti centrinėje ežero dalyje (koordinatės: x – 365817, y – 6214268 (LKS-94)). Joje jau XV a. stovėjo Lietuvos didikams priklausiusi pilis, tačiau iki šių dienų pilis neišliko. Salą su Šventorkalnio pusiasaliu ir jame buvusia gyvenviete jungė tiltas, išlikę šio tilto XVI a. pr.-XVII a. pab. poliai yra saugomi kaip kultūros paveldo vertybė. Salos plotas – 5,29 ha. Čia augantis miškas yra savaiminės kilmės, vyrauja liepos ir ąžuolai, dalis jų – daugiau kaip 100 metų. Saloje auga vešlus paupinio jonpaparčio sąžalynas, o pavasarį gausiai pražysta Lietuvos raudonosios knygos augalai – tuščiaviduriai rūteniai. Šioje saloje žinoma vienintelė Lietuvoje tikrojo žvynbaravykio augavietė. Sala saugoma ir kaip kultūros paminklas.

Pliksalė – gamtos paveldo objektas pietinėje ežero dalyje, Platelių kraštovaizdžio draustinyje (koordinatės: x – 365886, y – 6212999 (LKS-94)). Salos pavadinimas aiškinamas dvejopai: sala buvusi plika, čia neaugę medžiai; kitas pasakojimas – saloje būdavo plakami pliki baudžiauninkai, pririšti prie medžių. Šiuo metu sala apaugusi senais ąžuolais, eglėmis, liepomis, prieglobstį randa įvairūs gyvūnai, daugiausia – paukščiai. Gamtos paminklo plotas – 1,96 ha, saugomu paskelbtas 2007 metais.

Ubagsalė – gamtos paveldo objektas šiaurinėje Platelių ežero dalyje, Platelių kraštovaizdžio draustinyje, netoli nuo kranto (koordinatės: x – 365352, y – 6216905 (LKS-94)). Pasakojama, kad senais laikais ubagai, grįždami iš Žemaičių Kalvarijos atlaidų, nubrisdavę į salą ir ten netrukdomi puotaudavę. Nuo to ir kilęs salos pavadinimas. Sala apaugusi krūmais ir medžiais. Gamtos paveldo objekto plotas – 0,54 ha, saugomu paskelbtas 2007 metais.

Gaidsalė – gamtos paveldo objektas pietinėje Platelių ežero dalyje, Laumalenkų kraštovaizdžio draustinyje (koordinatės: x – 365003, y – 6211356 (LKS-94)). Salos pavadinimas siejamas su pasakojimais, kad saloje buvo laikomi gaidžiai. Sala apaugusi krūmais ir medžiais. Gamtos paveldo objekto plotas – 0,30 ha, saugomu paskelbtas 2007 metais.

Šončelio sala – gamtos paveldo objektas – mažiausia Platelių ežero sala šiaurinėje Platelių ežero dalyje, Platelių kraštovaizdžio draustinyje (koordinatės: x – 365654, y – 6216431 (LKS-94)). Salos pavadinimas kilęs nuo žemaitiško žodžio ,,šončius”, reiškiančio pylimą, ežią. Ilga ir siaura sala apaugusi pavieniais medžiais. Gamtos paveldo objekto plotas – 0,05 ha, saugomu paskelbtas 2007 metais.

Beržoro ežero sala – gamtos paveldo objektas vakarinėje Beržoro ežero dalyje, Beržoro kraštovaizdžio draustinyje (koordinatės: x – 364018, y – 6211745 (LKS-94)). Sala sudaryta lyg iš dviejų dalių: rytinė salos dalis iškili, sausa, o vakarinė – šlapia. Plačiausia salos vieta siekia vos 25 m. Sala apaugusi liepomis, ąžuolais, juodalksniais. Čia taip pat auga į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos labai retos svogūninės kartenės. Gamtos paveldo objekto plotas – 0,34 ha, saugomu paskelbtas 2007 metais.

Ilgio ežero salos (2) – gamtos paveldo objektas, kurį sudaro dvi nedidelės pelkėtos salos Ilgio ežere. Didesnioji sala yra pailgos formos, besidriekianti vakarų – rytų kryptimi (koordinatės: x – 3363985, y – 6210418 (LKS-94)). Antroji sala yra rytinėje ežero dalyje (koordinatės: x – 3364756, y – 6210098 (LKS-94)). Salos tinkamos perėti vandens paukščiams. Gamtos paveldo objekto plotas – 0,11 ha, saugomu paskelbtas 2007 metais.

 

Scroll to top