Botaniniai gamtos paveldo objektai

Platelių liepa – gamtos paminklas – auga Platelių dvaro parke, pietinėje alėjoje, Žemaitijos nacionaliniame parke (koordinatės: x – 364177, y – 6213638 (LKS-94)). Jos aukštis – 27 m, kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 5,50 m. Manoma, kad liepai yra apie 200 metų. Medis įdomus šakotu, storu kamienu. Mažalapė liepa yra atspari mūsų žiemos šalčiams, jos beveik nepuola kenkėjai. Šiam medžiui daugiausia kenkia kietoji ir minkštoji pintys, kurios sukelia šerdies puvinį. Gamtos paminklu Platelių liepa paskelbta 1997 m.

Platelių vinkšna – gamtos paminklas – auga buvusiame Platelių dvaro sode, Žemaitijos nacionaliniame parke (koordinatės: x – 363649, y – 6213718 (LKS-94)). Šis medis išsiskiria įspūdinga išvaizda: aukštis – 26,3 m, kamieno apimtis 1,3 aukštyje – 5,05 m, amžius – apie 200 metų. Vinkšnos sparčiai auga iki 60 metų, vėliau jų augimas sulėtėja. Išgyvena iki 300 metų. Atspari šalčiams, vėjovartai, nes giliai šaknijasi. Nukenčia nuo guobų maro. Gamtos paminklu Platelių vinkšna paskelbta 1997 m.

Raganos uosis – gamtos paminklas – storiausias Lietuvos uosis, augantis Platelių dvaro parke, Žemaitijos nacionaliniame parke (koordinatės: x – 363906, y – 6213776 (LKS-94)). Jo kamieno apimtis 1,3 aukštyje – 7,3 m (2016 m. matavimo duomenimis kamieno apimtis – 7,41 m), aukštis – 32 m, amžius – daugiau kaip 200 metų. Gamtos paminklu Raganos uosis paskelbtas 1960 m.

Apie šį unikalų medį yra keletas padavimų. Vieni pasakoja, kad velnias suglaudęs keturis uosius, ir jie suaugę į vieną kamieną. Kiti tvirtina, kad moteris skarele aprišusi tris užburtus medžius, ant kurių nenutūpdavę paukščiai. Tie medžiai suaugo, išliko ir skarelės mazgo žymė. Treti aiškina, kad uosio liemenyje esąs įstrigęs duonos kepalas, kai ragana, jį atėmusi iš mergaitės, įpuolusi į uosį, gaidžiui užgiedojus. Kiti dar tvirtina, esą raganos šį uosį mėgstančios ir čionai gūdžią naktį susirenkančios pasitarti.

2008 m. vasarą stipri audra nulaužė uosio centrinį, storiausią kamieną. Po šio įvykio Raganos uosį apgenėjo, sutvirtino garsus čekų arboristas Martin Nemec.

Stirbaičių ąžuolas – gamtos paminklas – augantis Stirbaičių miške, Žemaitijos nacionaliniame parke (koordinatės: x – 360828, y – 6211868 (LKS-94)). Šis ąžuolas išsiskiria įspūdinga išvaizda: aukštis – 21,5 m, kamieno apimtis 1,3 aukštyje – 4,30 m, amžius – daugiau kaip 200 metų. Ąžuolai gali išgyventi iki 1000 ir daugiau metų. Gamtos paminklu Stirbaičių ąžuolas paskelbtas 1997 m.

Ąžuolai Dvyniai – gamtos paveldo objektas – augantys nedideliame miškelyje, Getaučių kaimo apylinkėse, Žemaitijos nacionaliniame parke (koordinatės: x – 369403, y – 6217321 (LKS-94)). Ąžuolų aukštis – apie 26 m, kamienų apimtys 1,3 m aukštyje – 1,8 m ir 1,56 m. Ąžuolai išsiskiria įspūdinga forma – 1,7 m aukštyje abu kamienai yra suaugę į vieną 0,7 m skersmens gumbu. Pasakojama, kad šie medžiai turi ypatingų galių išsaugant meilę, draugystę, tarpusavio ryšius. Gamtos paveldo objektu paskelbti 2016 m.

Birškaus bukas – gamtos paveldo objektas – augantis Beržoro bažnytkaimyje, Žemaitijos nacionaliniame parke (koordinatės: x – 363503, y – 6212437 (LKS-94)). Tai įspūdingos išvaizdos bukas: aukštis – 20 m, kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 2,90 m, amžius – daugiau kaip 100 metų. Jį pasodino vietos gyventojas, pavarde Birškus. Bukas yra introdukuotas, mūsų miškuose savaime neaugantis medis. Gamtos paveldo objektu Birškaus bukas paskelbtas 2007 m.

Eglė Boba – gamtos paveldo objektas – auganti Jerumbavičinės miške, Žemaitijos nacionaliniame parke (koordinatės: x – 360127, y – 6211631 (LKS-94)). Eglės aukštis – 29 m, kamieno apimtis 1,3 aukštyje – 3,17 m, amžius – daugiau kaip 100 metų. Medis išsiskiria ypatingos formos gumbais – išaugomis ant kamieno. 1 m skersmens gumbas juosia 2/3 medžio kamieno. Priešingoje kamieno pusėje, 1,2 m aukštyje nuo žemės paviršiaus, yra antras gumbas. Jis dengia 0,6 m² kamieno ploto. Gamtos paveldo objektu šis medis paskelbtas 2007 m.

Plokščių miško eglė – gamtos paveldo objektas – storiausia Žemaitijos nacionaliniame parke auganti eglė ir antra pagal kamieno apimtį vienkamienė eglė Lietuvoje. Jos aukštis – 36,7 m, kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 3,87 m, amžius – apie 200 metų. Ji auga rytinėje Platelių ežero pusėje esančiame Plokščių miške (koordinatės: x – 366635, y – 6212530 (LKS-94)). Gamtos paveldo objektu Plokščių miško eglė paskelbta 2015 m.

Paparčių kaštonas – gamtos paveldo objektas – augantis Paparčių kaime, Žemaitijos nacionalinio parko buferinėje apsaugos zonoje (koordinatės: x – 370685, y – 6224778 (LKS-94)). Kaštonas išsiskiria įspūdinga išvaizda: aukštis – 21 m, kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 4,75 m, amžius – apie 170 metų. Medis turi du kamienus su nulinkusiomis iki žemės, storomis šakomis. Viename kamiene yra drevė. Pietinėje kaštono pusėje prieš keletą metų nupjautos dvi storos šakos. Gamtos paveldo objektu Paparčių kaštonas paskelbtas 2010 m.

Paparčių juodalksnis – gamtos paveldo objektas – augantis Paparčių kaime, Žemaitijos nacionalinio parko buferinėje apsaugos zonoje (koordinatės: x – 371086, y – 6225000 (LKS-94)). Juodalksnis išsiskiria įspūdinga išvaizda: aukštis – 21,1 m, kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 4,75 m. Gamtos paveldo objektu paparčių juodalksnis paskelbtas 2016 m.

Scroll to top