Botaniniai gamtos paveldo objektai

1. Platelių liepa* auga Platelių dvaro parke, pietinėje alėjoje. Jos apimtis krūtinės aukštyje – 5,40 m. Manoma, kad liepai yra apie 180 metų, nes parkas sodintas 19 a. pradžioje. Medis įdomus šakotu, storu kamienu. Mažalapė liepa yra atspari mūsų žiemos šalčiams, jos beveik nepuola kenkėjai. Šiam medžiui daugiausia kenkia kietoji ir minkštoji pintys, kurios sukelia šerdies puvinį.

2. Platelių vinkšna* auga buvusiame Platelių dvaro sode. Manoma, kad medžiui – apie 180 metų, nes dvaro sodas ir Platelių parkas sodintas 19 a. pradžioje. Vinkšnos kamieno apimtis krūtinės aukštyje – 4,8 m, aukštis – apie 26 m. Vinkšnos sparčiai auga iki 60 metų, vėliau jų augimas sulėtėja. Išgyvena iki 300 metų. Atspari šalčiams, vėjovartai, nes giliai šaknijasi. Nukenčia nuo guobų maro.

3. Raganos uosis* – storiausias Lietuvos uosis. Jo kamieno apimtis – 7,2 m, aukštis – 32 m. Apie šį unikalų medį yra keletas padavimų. Vieni pasakoja, kad velnias suglaudęs keturis uosius, ir jie suaugę į vieną kamieną. Kiti tvirtina, kad moteris skarele aprišusi tris užburtus medžius, ant kurių nenutūpdavę paukščiai. Tie medžiai suaugo, išliko ir skarelės mazgo žymė. Treti aiškina, kad uosio liemenyje esąs įstrigęs duonos kepalas, kai ragana, jį atėmusi iš mergaitės, įpuolusi į uosį, gaidžiui užgiedojus. Kiti dar tvirtina, esą raganos šį uosį mėgstančios ir čionai gūdžią naktį susirenkančios pasitarti. 2008 m. vasarą stipri audra nulaužė uosio centrinį storiausią kamieną.

4. Stirbaičių ąžuolas* – antras pagal storumą nacionalinio parko ąžuolas. Kamieno apimtis – 4,42 m, lajos projekcijos plotas – 14 x 14 m, medžio aukštis – 21 m. Manoma, kad ąžuolui daugiau kaip 200 metų. Šis medis vadinamas ne tik Stirbaičių, bet ir pagal šalia gyvenusių žmonių pavardę – Jerumbavičiaus ąžuolu. Ąžuolai gali išgyventi iki 1000 ir daugiau metų.

5. Eglė ,,Boba“ – tai paprastoji eglė, auganti Jerumbavičinės miške ir išsiskirianti ypatingos formos gumbais – išaugomis ant kamieno. 1 m skersmens gumbas juosia 2/3 medžio kamieno. Priešingoje kamieno pusėje, 1,2 m aukštyje nuo žemės paviršiaus, yra antras gumbas. Jis dengia 0.6 m² kamieno ploto.

6. Birškaus bukas – tai introdukuotas, mūsų miškuose savaime neaugantis medis. Jo kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 2,68 m, aukštis –16 m. Mūsų kraštuose tokių storų ir subrandinančių vaisius – tribriaunius riešutėlius – medžių yra nedaug. Bukui daugiau nei 100 metų. Jį pasodino sodybos savininko Algirdo Birškaus senelis.

7. Plokščių miško eglė – tai storiausia Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje auganti eglė ir antra pagal storį vienkamienė eglė Lietuvoje. Jos apimtis 1,3 m aukštyje – 3,87 m, aukštis – 38,5 m. Eglei apie 200 metų. Ji auga rytinėje Platelių ežero pusėje esančiame Plokščių miške, Laumalenkų hidrografiniame draustinyje. Sklypas, kuriame auga eglė, turi kertinės miško buveinės bei europinės svarbos miško buveinės statusą. Eglė auga 80 m atstumu nuo Platelių ežero pakrantės, Beržų rage, stataus šlaito papėdėje.

8. Paparčių kaštonas – vienas iš trijų Lietuvoje augančių paprastųjų kaštonų, turinčių botaninio gamtos paveldo objekto statusą. Savo dydžiu jį lenkia tik 4,8 m apimties ir 28 m aukščio Salantų kaštonas. Paparčių km., Žemaitijos nacionalinio parko buferinėje apsaugos zonoje esančio Paparčių kaštono kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 4,50 m, medžio aukštis –19,7 m. Šiam kaštonui, manoma, yra apie 160 m. Medis yra iš dviejų kamienų su nulinkusiomis iki žemės, storomis šakomis. Viename kamiene yra drevė. Pietinėje medžio pusėje, prieš keletą metų nupjautos dvi storos šakos.

Scroll to top