Aliuviniai miškai 91E0*

Aliuvinių miškų brošiūra

Natūralios buveinės tipo aprašymas

Upių slėniuose ir šaltiniuotuose plotuose įsikūrę plačialapių, dažniausiai uosių ir juodalksnių arba gluosnių miškai, užliejami kasmetinių pavasario potvynių, tačiau besiformuojantys laidžiuose vandeniui ir geros aeracijos dirvožemiuose (dirvožemio tipologinė grupė Ld, Lf, Uf). Tokie miškai neišsilaiko nuolat vandens apsemtose teritorijose. Medžių ardus sudaro juodalksniai ir uosiai, gluosniai. Pasitaiko baltalksnių, klevų, guobų ir kitų medžių. Užliejamose augavietėse būdinga gausi nitrofilinių žolinių augalų danga, laipiojantys ir vijokliniai augalai – paprastasis apynys, paprastoji gervuogė, patvorinė vynioklė. Šaltiniuotose vietose būdingi žoliniai augalai – karčioji kartenė, gelsvalapė usnis, pelkinė kreisvė. Šlapesnėse augavietėse aplink medžių kamienus kartais susiformuoja nedideli plokšti kauburiai, ištisai apžėlę samanomis ir žoliniais augalais.

Pagrindiniai veiksniai ir jų įtaka aliuviniams miškams

• Buveinės kokybei įtakos neturi pavienių medžių iškirtimas (išskyrus medžių su mikrobuveinėmis iškirtimas);
• Buveinės kokybę blogina pažeistas natūralus hidrologinis režimas, netausojantys vertybių atrankiniai sanitariniai kirtimai, einamieji kirtimai, stambios negyvos medienos šalinimas, dirvos ruošimas želdinimui;
• Buveinė sunaikinama, ją iškertant plynai (įskaitant ir sanitarinius) arba atvejiniais kirtimais, nusausinant, atkuriant medyną nebūdingomis rūšimis.

 Šioje buveinėje galima ūkinė veikla

• Galima vykdyti atrankinius kirtimus bei specialiuosius kirtimus, siekiant formuoti ir palaikyti būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną;
• sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė;
• rekomenduojama kertant išsaugoti gyvybingus uosius, pavienes liepas, guobas, klevus, gluosnius.

Žemaitijos nacionaliniame parke Aliuviniai miškai užima apie 27,6 ha. Mažų aliuvinių miškų yra palei Uošnos, Juodupio, Šilinės ir kitus upelius.