Miškapievės iki melioracijos buvo viena iš dažniausiai sutinkamų pievų buveinių Žemaitijoje. Trūkstant gerų, didelių pievų buvo šienaujamos pamiškės, tarpumiškės, miškuose įsiterpusios atviros aikštelės. Taip susiformavo sudėtingas sumedėjusios ir žolinės augalijos raizginys, kuriame klestėjo tik tokioms ekosistemoms būdingos rūšys. Šiuo metu miškapievės baigia išnykti, nes nemelioruotuose plotuose skurdesnė augmenija, jas sunku pasiekti technika, dėl nelygaus paviršiaus, išlikusių riedulių, krūmų bei medžių intarpų, sudėtinga šienauti. Džiaugiamės atradę ir skatiname saugoti bet kokią natūralią ar jau po melioracijos atsikuriančią pievą, ganyklą, nes jos labai nyksta, o yra ypatingai svarbios gamtai.
Žemaitijos nacionaliniame parke natūralioms pievoms būdingų buveinių likučių dar yra Plokštinės gamtiniame rezervate, Stirbaičių, Grigaičių, Jazdauskiškių ir Mikytų kraštovaizdžio ir kituose draustiniuose, kalvotose tarpumiškėse. 2017 metais buvo užbaigtas Europos Ekonominės erdvės finansuojamas projektas, kurio metu buvo atkurta 101 ha užleistų pievų ir ganyklų. Į jas norisi sugrįžti bet kuriuo metų laiku, nes čia klesti didelė biologinė įvairovė, vis dar gyvuoja bei maitinasi labai retos Europoje ir Lietuvoje nykstančios rūšys: vyriškoji gegužraibė, dėmėtoji ir aukštoji gegūnės, didysis ausinukas, baltamargė ir tamsioji šaškytės, juodasis apolonas, machaonas, šarvuotoji skėtė, griežlė, gervė, paprastoji medšarkė, vapsvaėdis, mažasis erelis rėksnys ir visa eilė kitų. O kiek čia vaistingų, medingų augalų, nektarą renkančių vabzdžių apdulkintojų! Tokios įvairovės niekur kitur nepamatysi. Nepakartojamas žydinčių augalų aromatas, tyla, kurią sutrikdo tik gyvūnų skleidžiami garsai. Nesvarbu, kad vasarėlė baigėsi, o blyškesnė saulutė skelbia kalendorinio rudens pradžią, čia visada yra kuom gėrėtis, ką stebėti, paveiksluoti…
Kad taip kiekvienas iš mūsų sugebėtume išsaugoti nors po lopinėlį natūralios pievos! Jei neturime pievų, palikime nenupjautos vejos kampelį, pasėkime iš pievų nubrauktų peržydėjusių žolynų sėklų ir gėrėsimės plazdenančiais drugiais, vabzdžių įvairove, žiogų čirpimu, voratinklių rasų karoliais, sėklytes lesančių paukščiukų apdaro margumu…
Rugsėjo pirmoji Mikytų kraštovaizdžio draustinio pievose…
Ekologė Marija Jankauskienė
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
Biudžetinė įstaiga. Didžioji g.10, Plateliai, LT-90420 Plungės raj.
+370 448 49231
+370 448 49337
znp@zemaitijosnp.lt
Zemaitija National Park Directorate
Didžioji str. 10, Plateliai, LT-90420, Plungės dstr., Lithuania
Įmonės kodas: 191440964
PVM mokėtojo kodas: LT914409610, duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.
Steigėjas - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Puslapio sukūrimas dalinai finansuotas Europos Sąjungos 2014-2020m. Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.
