RIEDULIAI IR RIEDULYNAI ŽEMAITIJOS NACIONALINIAME PARKE

2019-12-16 / Žemaitijos NP

Įdėmiau pasižvalgę po Žemaitijos nacionalinį parką, o ypač jo geomorfologinius draustinius, kurie skirti tipiškiems ir unikaliems reljefo formų kompleksams saugoti, rasime ne vieną mažai žmonių veiklos pakeistą, tolimą praeitį menančią, paslaptingą ir išraiškingą kalvą. Kai kurios jų yra išskirtinės. Ant jų ir papėdėje po medžiais ar supančiose griovose aptiksime gulintį ne vieną samanotą, įvairiais gamtos, o gal ir protėvių iškaltais ženklais pažymėtą riedulį. 2016-aisiais nekilnojamojo kultūros paveldo objekto statusas suteiktas Medsėdžių geomorfologiniame draustinyje atrastam piliakalniui, o 2019 metais vietos archeologijos vertybės apsaugos statusas suteiktas Pikelio senkapiams. Šiuos objektus, apaugusius mišku supa griovos, pelkės, o jų aplinkoje rasime pavienių ir grupėmis įvairiai pasklidusių pasikartojančių formų, galimai gludintų didesnių ir mažesnių akmenų. Darytina prielaida, kad ir kitose vietovėse yra išlikusios ypač vertingos pavienių ar riedulių sankaupos, kurios kartu su reljefo ir hidrologine aplinka rodo galimai buvusias žmonių buveines, šventvietes ar gynybinių piliakalnių įtvirtinimų vietoves. Preliminarius spėjimus reikėtų patikrinti ir įvertinti išsamesniais archeologų ar ekspertų tyrimais.
Visus Lietuvos riedulius nuo 0,5 kubinių metrų tūrio saugo įstatymai. Primename, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymą, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama ne tik rinkti, perkelti į kitą vietą už sklypo ribų, bet ir sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius kaip 0,5 kubinio metro natūraliai juose esančius akmenis. Svarbu žinoti, kad tokios pat taisyklės galioja ir riedulynuose (akmenynuose). Paveldo objektuose, draustiniuose saugomi visi akmenys. Juose draudžiama rinkti didesnius kaip 1 kubinis decimetras natūralius akmenis, juos pašalinti ar perkelti į kitą vietą, išskyrus atvejus, kai akmenų perkėlimas būtinas vykdant veiklą, kuri yra leidžiama draustinyje arba kurios vykdymui taikomos išimtys. Akmenys aptinkami ne tik žemės paviršiuje, bet ir po žeme. Jie turi savybę po truputį kilti į viršų. Kai aiškina geologai, žemei įšalus, šaltis per akmenis sklinda greičiau. Įšalas pasiekia akmens dalį, esančią po žeme, ir šaldo, traukia drėgmę. Po akmeniu formuojasi ledo sluoksnis, kuris plečiasi ir akmenį kelia į paviršių.
            Riedulynas – natūrali riedulių santalka žemės plote, kuriame rieduliai užima ne mažiau kaip 40 procentų paviršiaus. Riedulys – natūraliai apzulinta kietosios uolienos nuolauža, kurios nors vienas matmuo (ilgis, plotis ar aukštis) yra ne mažesnis kaip 20 cm.

Kraštotvarkos sk. vyresn. specialistas
SAULIUS SIDABRAS

Scroll to top