Virtuali Bernardo Aleknavičiaus fotografijų paroda ,,Užgavėnės Plateliuose“

2001 m. vasario-kovo mėn. Platelių dvaro svirne buvo eksponuota trisdešimt Bernardo Aleknavičiaus fotografijų. Nuotraukose  - 1971 ir 1978 m. Užgavėnių akimirkos Plateliuose. Po parodos, autorius nuotraukas padovanojo Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai. Praėjo dvidešimt metų, nebėra kultūros šviesuolio Bernardo Aleknavičiaus (1930-2020).   Menininko atminimui pristatome virtualią Platelių Užgavėnių fotografijų parodą (nuotraukas rasite paspaudę nuorodą: http://zemaitijosnp.lt/virtuali-bernardo-aleknaviciaus-fotografiju-paroda-uzgavenes-plateliuose/).

***

Apie autorių

Aleknavičius gimė 1930 m. rugpjūčio 21 d. Lekėčiuose, Šakių apskrityje. 1956 m. baigė Kauno pedagoginę mokyklą. 1960-1962 m. dirbo korespondentu Kauno rajono laikraštyje „Tėviškės žinios“. Beveik trisdešimt metų (1963-1992) dirbo ELTOJE, buvo fotoreporteris Klaipėdai ir Žemaitijai. Anksčiau buvo LŽS narys.

Nuo 1961 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Išleido fotoalbumus „Tėviškė:“ (1966), „Klaipėdos diena“ (su S. Krivicku, 1969), „Donelaitis ir mes“ (1989), „Žemaičių žemės Rūpintojėliai“ (2008), „Kelionė. Einu per Lietuvą“ (2009). Išleido knygas „Vakarė žvaigždė“ (1998), „Vydūnas“ (1999), „Kai laisvės rytas aušo“ (2002), „Lekėčių sakmės“ (2006), „Adomas Brokas – Vydūno dvasios pakylėtasis“ (2007), „Lietuvninkai mes esam gimę, Mažosios Lietuvos poringės“ (abi 2008).

Nuo 1999 m. leido iliustruotą Šakių krašto šviesuolių enciklopediją „Novužės krašto vaikai“.

Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ steigimo iniciatorius (1989). Tautodailininkų ir Vydūno draugijų garbės narys.

Yra apdovanotas Vinco Kudirkos premija (1992), Ievos Simonaitytės premija (1997), Ferdinando Kelkio medaliu (2020).

***

B.Aleknavičius apie Užgavėnes Plateliuose.

<<... Taip 1971 m. Plateliuose buvo atgaivintos Užgavėnės.^* Bet ir Plateliuose ne visos Užgavėnės sklandžiai praeidavo. Kažkuriais metais Užgavėnės sutapo su komunistų suvažiavimu ir šventės švęsti neleido. Vėliau buvo sumanyta iš antradienio Užgavėnes perkelti į šeštadienį. Tokie Užgavėnių šventimo trukdymai pykino žmones, ir šventės šiame krašte pradėjo blėsti. Bet pirmosios Užgavėnės, vykusios Plateliuose 1971 m., paliko neišdildomą įspūdį.

Prisimenu kaip šiandien. Į Platelius įvažiavome vidurdienį. Oras kaip užsakytas. Miestelis pilnas persirengėlių. Petingi velniai mūsų automobilį sustabdė prie bažnyčios, visus išlaipino. Ir mes įsijungėme į šventę. Kiemuose ir gatvėse, kurių Plateliuose ne per daugiausiai, jau šmirinėjo velniai, raganos, čigoniukai ir suodžiais išsitepę veidus nedideli negriukai. Kiek atokiau armoniką tampė stambus kumptelėjas velnias. Aplinkui klegėjo juokas, vienas kitas persirengėlis šoko, kiti dainavo. Tai buvo nuostabi, šiek tiek režisuota ir iš anksto aptarta šventė. Čia pat sukinėjosi ir šventės organizatoriai.

- Tai kaip sekasi? – klausiu besišypsantį Kretingos kraštotyros muziejaus direktorių Juozą Mickevičių.

- Puikiai. Net nesitikėjau, kad taip sklandžiai pavyks.

Čia pat ir kitas šios šventės organizatorius ir įkvėpėjas – velnių, raganų, Lašininio ir Kanapinio kaukių autorius, tautodailininkas Anicetas Puškorius. Skvarbus jo žvilgsnis visus aprėpia. Vienus pamoko, kitiems tik pataria, kaip elgtis su vieno ar kito personažo kauke ... >>

Bernardas Aleknavičius. Kai ir Užgavėnes draudė // ,,Klaipėda“, 1998 vasario 23 d.

* Užgavėnės Plateliuose buvo atgaivintos anksčiau, jos ir nebuvo nunykusios, gal priblėsusios. Vytas Jaugėla 1970 m. nufilmavo didelę Užgavėnių šventę Plateliuose.