Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Atlaidai“
2019 vasario 8

Fotografijos paroda veiks vasario 8 d.- kovo 30 d. Platelių dvaro svirne (Didžioji g. 22, Plateliai).

Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, Plateliai 2019

Renginio skelbimas

Paroda  skirta Žemaitijos metams paminėti.

 

Romualdas Požerskis gimė 1951 m. Vilniuje. 1975 m., baigęs tuometinį Kauno Politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, pradėjo dirbti Lietuvos fotografijos meno draugijos Kauno skyriuje. 1990 m. suteiktas Lietuvos Nacionalinės premijos laureato vardas. 1993 m. pradėjo eiti Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto lektorius pareigas. Nuo 2011-ųjų – Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros profesorius.

1973 metais, keliaudami motociklu, Žemaitijoje užklydome į mažą bažnytkaimį, kur vyko atlaidai. Kaimiečiai man atrodė lyg iš kito pasaulio: skamba varpai ir sklinda giesmės, plazda vėliavos, nušmėžuoja baltai apsirengusių mergaičių procesija... O mes - ilgaplaukiai, kutuoti, džinsuoti. Aš net nesuvokiau, kad egzistuoja tokios ramybės, gėlėtų suknelių, saldaininių laikrodžių šventės. Dvejus metus bandžiau fotografuoti, bet ...

Ir tik aiškiai suvokęs, ko noriu ir ko sieksiu, 1976-1977 metais užfiksavau geriausias savo gyvenimo fotografijas.

Romualdas Požerskis

Atlaidus R. Požerskis fotografavo daugiau nei du dešimtmečius (1974–2001) ir apkeliavo įvairias Žemaitijos bei Dzūkijos vietoves, tačiau nuostabos jausmas, kitoniško pasaulio įspūdis išliko visame fotografijų cikle. Jame įamžintos religinės apeigos, išraiškinguose žmonių veiduose atsispindinčios emocijos ir jų nekasdieniška išvaizda. Ne vienoje fotografijoje autorius užfiksavo ir įspūdingas atlaidų dalyvių minias civilizacijos dar mažai paliestos, tartum amžinos gamtos fone. Žmonės ir jų atliekami ritualai Požerskio fotografijose betarpiškai susiję su natūraliu gamtos pasauliu, kuris, regis, turi ne tik matomą, bet ir transcendentinį matmenį. Apeigų dalyvių dvasinius išgyvenimus padeda perteikti jų drabužius plaikstantis vėjas, vėliavos atgyja nušviestos saulės, o netikėtai užklupusi audra neleidžia pamiršti žmogaus ir jo apeigų trapumo amžinybės akivaizdoje.

Tomas Pabedinskas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas

Požerskio nufotografuoti dabartinėje Lietuvoje švenčiami atlaidai kelia ne vien nostalgiškų prisiminimų bangą tiems, kurie turėjo progos į tokius atlaidus važinėti dar prieškariniais laikais, bet ir pagarbą Lietuvos žmogui, kuris iki šiol išlaikė tikėjimą ir stiprų prisirišimą prie šių senųjų kaimo tradicijų. Jo fotografijose, kaip ir mūsų atmintyje, stojasi prieš akis didžiųjų atlaidų epizodai: arklių traukiamos „pavados“, su jauniausiu sūnumi ant priekinio sosto tarp tėvo ir motinos, likusi šeimyna ant minkšto šieno toliau vežime; miestelyje ar bažnytkaimy kaimynų ir draugų susitikimai šventiškai pasidabinus, rimti pokalbiai vyrų būrelyje, šnibždėjimaisi tarp moterų; užkandžiai pievose ant patiestų „dekių“, ištuštinti gėrimų buteliai pašonėje; pamaldos bažnyčiose ir šventoriuose, procesijos; baltais drabužiais apsitaisiusios mergaitės, baltom pirštinėm pasipuošę kryžių, vėliavų ir baldakimų nešėjai; maldininkų minios – vieni stati, kiti kniūbsti ant kelių, treti iškėlę rankas į dangų ar sugulę kryžiumi ant žemės prieš Kryžiaus Kelių stacijas. Algimantas Kezys

Čikaga, fotomenininkas

    Scroll to top