Paroda
Aleksandras Macijauskas
Žemaitijos turguose
Platelių dvaro arklidėje
2021 m. gegužės 11 d. – birželio 12 d.
Aleksandras Macijauskas
,,Kaimo turgūs“
,,Viskas šioje žemėje – visi džiaugsmai, vargi ir rūpesčiai – yra laikina, viskas praeina ir tarsi vandens ratilai ribuliuoja mūsų pasąmonėje, prisiminimuose. Rodos, neįmanoma, tačiau talentingas menininkas šį trapų laikinumą gali pagauti, užfiksuoti – palikti vaizdus, į kuriuos žiūrint iš sąmonės gelmių kyla praėjusio laiko pojūčiai. Žvelgi i fotomenininko Aleksandro Macijausko nuotraukas ir matai lyg pažystamus žmones. Regi tą praėjusį gyvenimą, kurį net dabartiniams keturiasdešimtmečiams sunku suvokti. Kur yra A. Macijausko ciklo ,,Kaimo turgūs“ esmė? Neieškokime šiose nuotraukose glamūro, romantiškų vaizdų, praėjusių laikų idilės. Viso to nerasime – čia gyvenimas su karvašūdžiu, purvynu su dūmijančiais ,,Gazikais“ – kolchoziniu transportu, dažniausiai vienintele priemone pasiekti turgų. Čia tokia gausybė ryškių tipažų, nužengiančių tarsi iš A. Macijausko mėgstamo dailininko Hieronimo Boscho paveikslų. Ryškus antrasis planas, netradicinis kadravimas, plataus kampo objektyvo deformacijos, kompozicija su dažnai išdidintu pirmuoju planu, veiksmu, nugaromis ir veidais. Veidai susimąstę, pavargę, dvasingi, sušalę, linksmi, pikti, girti, godūs, žiaurūs, abejingi...Ir pats autorius rašo: Vieną sekmadienio rytą užsukom į Utenos turgų kažko nusipirkti. Šis vėsokas rytas man buvo lemtingas. Žmonės, kurių ieškojau po visą Lietuvą visi buvo čia, vienoje vietoje – su savo vaikais, daiktais, gyvuliais, su savo ydomis, atlaidžiomis širdimis ir veidais. Neaprašomais, neapsakomais. Čia, turgaus aikštėje, buvo viskas: darbas ir šventė, ritualas pirkti – parduoti, šmaikštumu nustebinti, kad, daiktą naudodamas, jo ilgiau neužmirštum‘‘.
Vytautas Ramanauskas
