Arūno Baltėno fotografijų paroda ,,Žemaitija. Šventės, apeigos ir papročiai“

Paroda Platelių dvaro svirne veiks 2020 m. sausio  11 d. – vasario 16 d.

Maloniai kviečiame aplankyti

Žemaitijos nacionalinio parko direkcija

Plateliai, 2020

Renginio skelbimas

***

Apie parodą

Kas yra Žemaitija, kokie žemaičiai, kas jiems svarbu? Vienaip apie tai pasisakys žemaitis, nors ir svetur gyvenantis gimto krašto patriotas, kitaip - žemaitiško separatizmo baubo įbaugintas lietuvis. Realiai suvokti mūsų kraštą, čia gyvenančius žmones, prašalaičiui ne taip paprasta. Žemaitis kietas, ne daugiažodžiaujantis, ypač su žmogumi iš šalies, tad dažnu atveju į trobą gali būti ir neįsileistas, o ką jau kalbėti apie fotografavimąsi: „vo kam  mon tuo riak“  ir panosėje užtrenktos durys. Tad dažnas fotografas atvažiavęs į Žemaitiją padarys tik gražių peizažų, ar kadrų iš  toliau, nelendant per daug žemaičiui į akis. Iš kitos pusės taip pat ir mums patiems - žemaičiams nelengva susivokti kuo mes turtingi, kuo esame išskirtiniai ir galime būti įdomūs kitiems. Tikras Žemaitijos patriotas - subjektyvus, stengsis save, savo kraštą parodyti gražiau nei iš tikrųjų, o čia jau vėl pavojus nueiti į lankas – turistinių bukletų estetiką. Kad save geriau suvokti kartais reikalingas subjektyvus žvilgsnis ir iš šalies, reikalingas kitas matymo kampas. Toks ekspertas besigilinantis į Lietuvos regioninius skirtumus, bandantis suvokti žmones ir siekiantis užfiksuoti kuo daugiau to, kas nyksta yra fotografas Arūnas Baltėnas (g. 1956).  Kas yra Žemaitija Arūnui Baltėnui? Žvelgiant į čia eksponuojamas nuotraukas esmę galima nusakyti dviem žodžiais -  TIKĖJIMAS IR TRADICIJA. Paskutiniai Europos pagonys, vėliausiai apsikrikštiję žemaičiai, lengvai katalikiškojo tikėjimo neatsisakys. Minios maldininkų Žemaičių Kalvarijoje,  Kalvarijos Kalnų giesmės namuose, o kai dar giedotojams pritaria triūbočiai, atsiskleidžia tokia jėga ir stiprybė, kad ir prašalaičiui aišku iš kur tas stiprybės šaltinis.  Tikėjimas -  ir bažnyčios, koplytėlės, kuriose dar įmanoma rasti ir  garsių dievdirbių darbų, ne viskas dar paimta į muziejus, ne viskas išplėšta. Žvelgdamas į daug mačiusio ir patyrusio žemaičio veidą suvoki, kad jis su dievukais, su kuriais užaugo ir paseno nesiskirs.  Paskui tikėjimą eina ir  tradicija. Velyknaktis Pievėnuose, unikali Europos mastu išlikusi tradicija, vis dar besilaikanti, nors  iš perdėtai jautrių Lietuvos euro etnologų pusės ir bandoma sumenkinti. Gyvuoja Žemaitijoje ir užgavėnės- paskutinė linksmybiu diena prieš Gavėnią- susikaupimo metą, kurį užbaigia Kristaus  nukryžiavimas ir prisikėlimas- Velykos. Tada šeštinės, sekminės, devintinės, į tarpą įpuolančios gegužinės – „majavos“ ir taip iki Kalėdų...

 Fotografas Arūnas Baltėnas - kilme kaunietis, didžiąją gyvenimo dalį gyvenantis Vilniuje,  savo parodomis daug keliaujantis po pasaulį, bet dar daugiau nešinas pilnu foto krepšiu keliaujantis po skirtingus Lietuvos regionus, lietuviškas salas,  fiksuojantis  sparčiai nykstančią  senąją gyvenseną. Štai jau du dešimtmečius jis bando  suvokti Žemaitijos  fenomeną Lietuvos kontekste. Apsilankyta daugybėje Žemaitijos vietų, bendrauta su daugybe žmonių, dvasininkų, bažnyčios tarnų, amatininkų, menininkų, žemdirbių, keistuolių... Pradžioje buvo nelengva, dažnoje kelionėje po Žemaitiją lydėdavo ir vietinis vertėjas, bet su laiku ateina ir patirtis   2012m.  išleista knyga „Žemaičiai, darbai ir šventės“.  Besigilindamas į šį regioną ir pats fotografas persiima žemaitišku būdu. Atvykęs pas įdomų žmogų neskuba traukti fotoaparato iš krepšio. Persimeta žodžiu, patyli, kitą kartą taip ir išvyksta nepadaręs nė kadro- ne laikas, ne ta nuotaika, dar spės... Žiūrėk, apsilankius kitą kartą nekalbus gaspadorius jau sukalbamesnis, atviresnis, jau atlaidžiau  žiūri ir į fotokamerą. Kas pasakys  kiek išmaišyta Žemaitijos kelelių, kiek nuvažiuota kilometrų, kiek aplankyta žmonių. To Arūnas Baltėnas nelinkęs skaičiuoti, nors ir baigtos matematikos studijos Vilniaus universitete, įgytas mokslinis laipsnis. Vargu šis fotomenininkas tiksliai žino ir kiek įvairiose kultūros institucijose saugoma jo padarytų kadrų. Žinoma, kad skaičius siekia dešimtis tūkstančių.

Mažeikių muziejaus muziejininkas Vytautas Ramanauskas

***

Arūno Baltėno kūrybinė biografija

Arūnas Baltėnas gimė 1956 m. Lietuvoje, Kaune. 1979 metais baigė Vilniaus universitetą, 1984–1994 m. dirbo Lietuvos dailės paminklų sąvado grupėje. Nuo 1980 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos  narys.

Arūno Baltėno spalvotos fotografijos publikuotos albumuose: „Lietuvių liaudies menas“, „Lietuvos istorijos paminklai“, „Lietuvos bažnyčių menas“, „Senoji lietuvių skulptūra“, „Vilnius“, „Kaunas“, „Lietuva medaliuose“, „Vadovas po Vilnių“, „Senoji Lietuvos istorija“ ir kt. Jo darbų yra įsigiję Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, Prancūzijos nacionalinė biblioteka Paryžiuje, o taip pat daug privačių asmenų Lietuvoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Švedijoje, JAV ir kitur.

1997 m. įvyko nespalvotų fotografijų paroda „Vilnius. Fin de siècle“ Vilniuje, „Akademijos“ galerijoje, kuri buvo eksponuota Lenkijoje, JAV, Paryžiuje ir Liuksemburge.

1998 m. buvo parengta paroda „Prieglobsčiai“ – daugiau kaip 130 nespalvotų fotografijų – apie dailininkų dirbtuves „Lietuvos aido“ galerijoje. Beveik visų šių interjerų šiandien jau nebėra ir jie buvo užfiksuoti tik fotografijose.

Tais pačiais metais „Akademijos“ galerijoje eksponuota kolekcija „Kaimynai. 1998“. Tai fotografinis pasakojimas apie vieno Vilniaus senamiesčio namo gyventojus.

2000 m. su kitais dailininkais iš Lietuvos dalyvauta parodoje „Berchtold“ galerijoje Zalcburge.

Tais pačiais metais kartu su fotografu Kęstučiu Stoškumi parengta paroda „Senasis Vilnius“ Pekino „Huang Shi Cheng“ galerijoje.

2002 m. su austrų dailininkais Peteriu ir Regina Riederiais surengta paroda „Venecija visada“ Vilniaus „Dugno“ galerijoje. Vėliau dauguma šių fotografijų buvo panaudota knygoje „Vandens ženklai“ su ištraukomis iš Josifo Brodskio esė „Fondamenta degli Incurabili“.

Tais pačiais metais didelė nespalvotų fotografijų kolekcija eksponuota „Anderson“ galerijoje Modesto mieste (Kalifornija, JAV).

2004 m. parengta paroda „Miesto ilgesys“ iš įvairių Europos miestų, eksponuota Vilniaus Fotomenininkų sąjungos galerijoje ir A. Mončio namuose Palangoje. Tais pačiais metais Paryžiuje pristatytos kolekcijos „Senoji medinė lietuvių skulptūra“ ir „Senasis Vilnius“ Lietuvos ambasados surengtose kultūros dienose.

2004–2005 m. kelios išvykos į Sankt Peterburgą, kur fotografuotas miesto architektūros paveldas ir labai specifinė tema – gyvenimas „komunalkose“. Dalis šių fotografijų buvo eksponuota personalinėje parodoje „Sankt Peterburgas. Be pasirinkimo“ 2005 m. Vilniuje, „Prospekto“ galerijoje.

Tais pačiais metais parengta paroda Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje „Čiurlionio keliais“.

Nuo 2000 m. fotografuojami įvairūs Lietuvos žmonės – ir žinomi, ir nepelnytai pamiršti. Apie 80 šių portretų perduota saugoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.

2003 metais pradėta tema „Padaryta rankomis“ – įvairiausių amatų meistrai. Beveik 200 šio ciklo spalvotų fotografijų 2007-ais metais eksponuota Liuksemburge, 2008-ais – Nacionaliniame M.K.Čiurlionio muziejuje.

2008-ais metais S.-Peterburgo Karlo Bulos galerijoje pristatyta paroda „Miesto ilgesys“ apie Nikoziją, Vilnių ir Sankt Peterburgą.

2006-ų metų rudenį Arūnas Baltėnas pradėjo intensyviai fotografuoti archaišką Šilų dzūkų gyvenimą, fotografijos apie tai pristatytos 2009-ais metais Vilniuje, o su etnografe Onute Drobeliene R.Paknio leidykloje išleista knyga „Šilų dzūkai“. Po to – tęsiami darbai kituose Lietuvos etniniuose regionuose, su Vita Ivanauskaite-Šeibutiene publikuota knyga „Žemaičiai. Gyvenimai ir šventės“, 2011-tais metais Lietuvos Nacionaliniame muziejuje pristatyta paroda „Žiemos virsmas“.

Nuo 2010-ųjų su keliais mokslininkais iš VU ir LLTI intensyviai dirbama lietuvių gyvenamame Gervėčių krašte Baltarusijoje, sukaupta apie 8000 kadrų, surengtos penkios parodos šia tema ( Lietuvos kino, teatro ir muzikos muziejuje Vilniuje, Dailininkų sąjungos galerijoje Vilniuje, Lietuvių kultūros namuose Rimdžiūnuose, Baltarusijoje, LR Seime ir Baltarusijoje, Minsko miesto muziejuje). 2013-ais su Saule Matulevičiene ir Vytautu Vaitkevičiumi paruoštas ir R.Paknio leidykloje išleistas albumas „Gervėčių Lietuva“.

2009-ais metais Arūnas Baltėnas pradėjo fiksuoti socialiai remtinų šeimų gyvenimą, šis darbas tęsiamas iki šiol, be to, pradėta dirbti ir Trakų rajone. Nuotraukos eksponuotos 2011-ais metais LR Seime ir 2012-ais VDA galerijoje „Titanikas“.

2013-ais metais Vilniaus „Prospekto“ galerijoje surengta paskutinio dešimtmečio Arūno Baltėno fotografijų paroda „Namų tyloj“.  Dauguma šios ekspozicijos nuotraukų buvo palydėtos trumpais autoriaus tekstais apie fotografuotus žmones arba situacijas.

Dar viena mūsų visuomenės tema (iki šiol nutylima) – žmonių su įgimta psichikos negalia ir jų artimųjų gyvenimas. Fotografuojant „Šviesos“ dienos centre,  aktyviai dalyvaujant rašytojai Vandai Juknaitei, taip pat įstaigos bendradarbiams, šie aktualūs klausimai  buvo pristatyti  knygoje „Kad pamatytų šitą pasaulį“.

2015-ais metais Popiežiaus universitete „Santa Croce“ Romoje surengta paroda „Liaudiškasis tikėjimas Lietuvoje“.

Turbūt pagrindinis Arūno Baltėno kūrybos siekis – stengtis subtiliai užfiksuoti tai, kas yra ant ribos – išnykimo, trapumo ar užmaršties. Šie fotografo darbai buvo įvertinti LR Vyriausybės kultūros ir meno premija (2015m.).

2016-ais metais keliolikos metų rengtų archyvų pagrindu išleistas interjerų ir žmonių savo aplinkoje fotografijų albumas „Namų tyloj“ (R.Paknio leidykla).

2016-2018 m. intensyviai kurtas ciklas „Kitas žvilgsnis į Lietuvą“ apie įvairiausių profesijų Lietuvoje dirbančius žmones (nufotografuota virš 200 profesionalų). Šios medžiagos pagrindu paruošta paroda „Dirbame. Esame“ (2018 metais „Prospekto“ galerijoje, Vilniuje).