Platelių ežero Pilies saloje buvusi pilis

2019-06-12 / Žemaitijos NP

Pilies saloje laikas užkonservavo istoriją nuo seniausių laikų – geologinės, istorinės žinios, liaudies atmintyje išlikusios legendos, taip pat archeologinių ekspedicijų metu saloje surinkta medžiaga leidžia pajusti, sužinoti, kas čia vyko nuo akmens amžiaus iki pat šių laikų.

Archeologinių ekspedicijų metu saloje ir šalia jos rasti akmens amžiaus radiniai: kaplių nuolaužos, apdirbto titnago skeltė, akmeninis kirvukas, – rodo, kad žmonių čia gyventa jau neolito laikotarpiu (IV-II tūkstantmečiai prieš mūsų erą). Deja, tiksliai nėra žinoma, kas pastatė pirmąją pilį saloje. Tai galėjo būti skandinavai, gal vietiniai gyventojai – kuršiai. Tačiau pačioje saloje kol kas nei skandinaviškų, nei kuršiškų dirbinių nėra aptikta. Beveik nieko nėra žinoma ir apie tai, kas buvo salos „šeimininkas“ kovų su ordinais laikotarpiu (XIII-XV a.). Yra duomenų, kad šiuo laikotarpiu Platelių apylinkės labai ištuštėjo, taigi „šeimininko“ galėjo ir visai nebūti.

Po Žalgirio mūšio pergalės pradėjo atsigauti ir Žemaitija, kuri buvo vienas svarbiausių kryžiuočių ir kalavijuočių taikinių. Nuo XV a. II dešimtmečio Platelių savininkais ir valdytojais tapo Kęsgailų giminė, kuri 1532 m. Platelius testamentu paliko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui. Žinant šiuos faktus, kyla mažai abejonių, kad XVI a. pilis, kurios pėdsakų daugiausiai randama saloje ir šalia jos, buvo pastatyta Kęsgailų iniciatyva. 1534 m. Platelių valsčius buvo perduotas Žygimanto Augusto motinai Bonai Sforcai, kuri pilį valdė dvejus metus. Vėliau pilis tapo valstybės (karaliaus) nuosavybe. Pilis trumpai aprašyta 1585 m. inventoriuje. Sprendžiant pagal šį inventorių, pilis jau sunykusi: rašoma, jog ji medinė, bet jau be stogo, sienos ir bokštai išvirtę ir supuvę, pilis nebetinkama naudojimui.

Šiaurinėje salos dalyje, aukščiausioje salos vietoje, dar ir šiandien žemės paviršiuje riogso keletas stambokų akmenų, išlikę pylimų pėdsakai. Vykdytų archeologinių kasinėjimų metu nustatyta, jog šioje vietoje galėjo stovėti pagrindinis dvaro pastatas, kuris greičiausiai buvo mūrinis – tai rodo atkastos grindinio liekanos, pastatų pamatai. Negausūs radiniai – plytgaliai, kelios geležinės vinys, koklio nuolauža, žiestų puodų šukės, peiliuko fragmentas – rodo, jog pilyje gyventa neilgą laiką.

Salos rytinėje pusėje yra nemaža pelkė, dabar apaugusi krūmais. Seniau čia yra buvęs tvenkinys-vandens saugykla. Šis tvenkinys susisiekdavo su ežeru ir pilies gyventojams nebūtų reikėję sukti sau galvos dėl vandens net tuo atveju, jei priešas būtų apsupęs visą salą ir tokiu būdu atkirtęs priėjimą prie ežero vandens. Apie šį tvenkinį yra sukurta padavimų – esą jis buvęs išmūrytas, labai gilus ir jame buvo laikomos žuvys.

Ne mažiau įdomi ir pietinė salos dalis, kurioje taip pat rasta plytgalių, grindinio fragmentas. Prof. V. Žulkaus nuomone, čia galėjo stovėti pati seniausia salos pilis.

Negausūs šaltiniai rodo pilį saloje neabejotinai stovėjus XVI a. Šiuo laikotarpiu vyko intensyviausias gyvenimas saloje – tą patvirtina ir tilto liekanų datavimas (XVI a.). Vėliau ji neteko savo reikšmės, pradėjo griūti ir nykti. Yra žinoma, kad vietiniai gyventojai plaukdavo į salą parsigabenti savo reikmėms pilies plytų.

Platelių apylinkių ekonominę bei gynybinę reikšmę rodo ir senoji kartografinė medžiaga. Beveik visuose viduramžių žemėlapiuose jau vaizduojamas Platelių ežeras su saloje esančia pilimi. 1526 m. B. Vapovskio Lietuvos-Lenkijos žemėlapyje ežeras 2-3 kartus didesnis negu natūroje, ištįsęs iš vakarų į rytus. Į šiaurę nuo ežero – neproporcingai didelė Šventosios upė. 1595 m. nyderlandų kartografo Merkatoriaus žemėlapy ta pati upė jau vaizduojama ištekanti iš ežero. Pats tiksliausias šių apylinkių vaizdas 1613 m. M. K. Radvilos-Našlaitėlio LDK žemėlapyje – tobuliausiame to laikmečio Europos kartografiniame vaizde. 250 gyvenviečių jame suskirstytos į 9 grupes. Platelių miestelis žymimas bene plačiausiu Žemaitijos teritorijoje panoraminiu vaizdu (kaip ir Varniai, vyskupystės centras, ar Kaunas, Biržai, Kėdainiai). Yra ir netikslumų – iš ežero į šiaurę ištekanti Varduva, ežeras ištįsęs ne meridianine, o paraleline kryptimi.

Įdomus romantinis Platelių paminėjimas pateikiamas Mykolo Lietuvio knygoje „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“, išleistoje 1609 m. Pasakodamas apie lietuvių kilmę, autorius rašo: „Mūsų senoliai, romėnų kariai ir piliečiai, atvyko į šias vietas pasiųsti kadaise į kolonijas ginti Romos valstybės sienų… ir jie, kaip manoma, išlipo į sausumą toje vietoje, kur dabar yra Žemaičių pilis Plateliai“.

Nors ši legenda primena pasaką, nes iki jūros net 45 km, tačiau tai rodo, kad Plateliai viduramžiais buvo gana reikšmingas LDK miestelis.

Lankantis Vilniuje, Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, galima apžiūrėti keturias nuolatines ekspozicijas. Jose 1613 m. M. K. Radvilos-Našlaitėlio LDK žemėlapyje (žemėlapio kopiją galima pamatyti ir Žemaitijos nacionalinio parko ekspozicijoje Platelių dvaro sodyboje) pirmu numeriu pažymėta Platelių pilis. Be to, pateikta informacija apie Boną Sforcą.

 Straipsnis parengtas, naudojant Klaipėdos Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto dėstytojo dr. K. Permino pateiktą informaciją bei knygoje „Plateliai“(Vilnius, 1999, p.34-36)  spausdintą straipsnį.

Aušra Brazdeikytė,

Lankytojų aptarnavimo sk. gidė

Autorės nuotraukose:

1613 m. M. K. Radvilos-Našlaitėlio LDK žemėlapyje pirmu numeriu pažymėta Platelių pilis bei informacija apie Boną Sforcą ir Žygimantą Senąjį ir jų sūnų Žygimantą Augustą.

Scroll to top