Pažintiniai takai ir trasos Žemaitijos nacionaliniame parke

Žemaitijos nacionaliniame parke yra 11 įvairaus ilgio (nuo 1 iki 24 km) pažintinių takų, trasų. Daugiausiai jų įrengta aplink Platelių ežerą: dviračių takas aplink Platelių ežerą (24 km), Šeirės takas (4,1 km) – vakarinėje Platelių ežero pakrantėje, Paplatelės (2,3 km) ir Plokštinės (3 km) pėsčiųjų takai – rytinėje ežero pusėje. Mažiesiems lankytojams skirtas „Giliuko ir Kaštoniuko takas“ (1 km) – Platelių dvaro parke. Šiaurinėje parko dalyje, 11 km nuo Platelių miestelio centro nutolęs – Mikytų alkakalnio takas (1 km). Už 4,4 km nuo Žemaičių Kalvarijos miestelio ir už 25,6 km nuo lankytojų centro Plateliuose – Gardų ozo takas (1 km), už 6 km nuo Žemaičių Kalvarijos ir už 14 km nuo lankytojų centro Plateliuose – Gegrėnų piliakalnių takas (1,6 km) (primename, kad šio tako tvarkymo darbai bus baigti birželio mėn.). 6,5 km nuo Žemaičių Kalvarijos, Šarnelėje, įrengtas poeto V. Mačernio gimtinės takas (545 metrų). Vakarinėje parko dalyje lankymui paruošta Liepijų pėsčiųjų trasa (4 km), pietvakarinėje dalyje – pėsčiųjų-dviračių trasa aplink Ilgio ežerą (16,6 km).

Takai ir trasos atskleidžia Žemaitijos nacionalinio parko gamtos ir kultūros vertybių išskirtinumą. Bene visas gyvenimas čia sukasi aplink Platelių ežerą – giliausią, didžiausią ežerą Žemaitijoje su salomis, pusiasaliais, įlankomis, apjuostą kalvų virtinėmis, miškais pasidabinusį. Parko teritorijoje auga tankūs, ūksmingi eglynai, natūralūs seni spygliuočių ir mišrūs miškai. Piliakalnių, alkakalnių, šventviečių gausa mena senąją kultūrą. O pakelėse, laukuose pabirę koplytėlės, koplytstulpiai atskleidžia vietos gyventojų gyvenseną, tradicijas.

Kuo išskirtinis kiekvienas takas ar trasa, apie tai plačiau.

ŠEIRĖS TAKAS (http://zemaitijosnp.lt/veikla/pesciujudviraciu-takai/seires-takas/). Keliaujant pėsčiųjų taku (4,1 km; iš jų 1,4 km pritaikyta judėjimo negalią turintiems žmonėms), įrengtu Platelių kraštovaizdžio draustinyje, galima pamatyti būdingą šiam kraštui reljefą, Šeirės mišką, Gaudupio pelkę, Piktežerį, Platelių ežerą, įprastas ir retas augalų, grybų bei gyvūnų rūšis, o įrengta infrastruktūra padės pažinti aplinką per regėjimą, uoslę, klausą, lietimą, judėjimą ir mąstymą.

Dalis tako (1,8 km) sutampa su dviračių taku aplink Platelių ežerą. Tako pradžios koordinatės: 364652, 6214840 (LKS) arba 56.048411, 21.827357 (WGS).

Tako išskirtinumas:

Aktyvus gamtos pažinimas. 4 aikštelėse įrengta speciali įranga padės vaikams geriau pažinti gamtą per pojūčius ir žaidimus. Įranga tinkama vaikams nuo 3 metų amžiaus.

Gaudupio pelkė. Viena didesnių pelkių nacionaliniame parke. Čia rastos 8 Lietuvos Raudonosios knygos rūšys: dvilapis purvuolis, pelkinė laksva, tuklė ir kt., gyvena bebrai, dažni pieviniai kalviukai ir kitos rūšys.

Piktežeris. Tai ežero virtimo aukštapelke pavyzdys. Dar gyva ežero akis, jos gylis siekia 16 m, pakrantėse – iki 7 m gylio. Vanduo rūgštus, jame nedaug deguonies. Iš žuvų gyvena tik ešeriai. Prie ežero įrengta apžvalgos aikštelė.

Platelių ežero pakrantė. Čia Platelių ežero pakrantė išsiskiria vaizdingomis ežero panoramomis, senų žmonių pasakojimuose minimu Skarbo (Lobių) kalnu, Kumelkaktės iškyšuliu, kuriame, manoma, galėjo būti senovės šventvietė.

Pritaikymas įvairiems lankytojų poreikiams. Taku gali keliauti skirtingų pomėgių ir poreikių lankytojai: dalis tako yra pritaikyta judėjimo negalią turintiems lankytojams, dalis – dviratininkams ir visas takas – pėstiesiems, tarp jų ir šeimoms su mažamečiais vaikais.

PAPLATELĖS TAKAS (http://zemaitijosnp.lt/veikla/pesciujudviraciu-takai/paplateles-takas/). 2,3 km pėsčiųjų takas vingiuoja miškais apaugusiomis kalvomis, Sultekio tvenkinio pakrantėmis. Takui žaismingumo suteikia medinės skulptūros, o iš apžvalgos bokšto atsiveria vaizdas į tvenkinį ir jį juosiančius spygliuočių miškus.

Takas yra rytinėje Platelių ežero pakrantėje, Paplatelės kaime. Tako pradžios koordinatės: 368287, 6214552 (LKS) arba 56.046841, 21.885817 (WGS).

Tako išskirtinumas:

Kraštovaizdis. Galimybė ne tik pamatyti, bet ir pajusti Žemaitijos nacionalinio parko kalvotą reljefą, kuris šiame take labai raiškus. Paplatelės apylinkių reljefą prieš 13–13,5 tūkstančių metų suformavo paskutinis ledynas. Kalvų aukštis siekia iki 189 m virš jūros lygio.

Skulptūros. Tai vienintelis takas nacionaliniame parke, kuriame yra išlikusių XX a. devintajame dešimtmetyje lietuvių pasakų motyvais sukurtų medinių skulptūrų. Dalis skulptūrų yra pritaikytos vaikų žaidimams, aktyviam poilsiui.

Kertinė miško buveinė. Takas pirmuosius 300 m driekiasi per kertinę miško buveinę (KMB). Tai žmogaus ūkinės veiklos nepažeistas arba mažai pažeistas miško plotas, kuriame aptinkamos nykstančios, pažeidžiamos, retos saugotinų augalų, grybų, gyvūnų rūšys. Čia esanti buveinė priskirta pušynų ir mišrių miškų su pušimis tipui, jos plotas – 10,5 ha, auga šimtametės pušys, eglės.

Sultekio tvenkinys (6 ha). XX a. aštuntajame dešimtmetyje buvo suformuotas tvenkinys, kuris pamažu pelkėja. Čia galima pamatyti ar išgirsti vapsvaėdį, nendrinę lingę, paprastąjį suopį ir kitus paukščius. Tvenkinio pakraščiuose auga saugomos gegūnės. Miške praminti stambiųjų kanopinių (briedžių, stirnų, šernų) takai, gausu geninių šeimos paukščių iškaltų uoksų, skruzdėlynų.

PLOKŠTINĖS TAKAS (http://zemaitijosnp.lt/veikla/pesciujudviraciu-takai/plokstines-takas/). 3 km ilgio pėsčiųjų takas vingiuoja Plokštinės miško kalvomis, buvusios sovietinės karinės bazės teritorijoje, pro Pilelio šaltinį.

Tako pradžios koordinatės: 369459, 6212641 (LKS) arba 56.030005, 21.905545 (WGS).

Tako išskirtinumas:

Pilelio šaltinis. Hidrogeologinis gamtos paminklas, užimantis 2,4 ha. Šaltinis neišsenka per didžiausias sausras, neužšąla žiemą. Tikima, kad vanduo turi gydomųjų savybių, nes teka į rytus.

Buvusios karinės bazės teritorija. Takas kerta buvusią sovietinės karinės bazės teritoriją, kurioje 1963–1978 m. buvo dislokuotos 4 vidutinio nuotolio balistinės raketos, apginkluotos termobranduolinėmis galvutėmis. Požeminių raketų paleidimo aikštelę juosė 6 skirtingos apsaugos užtvarai, jų liekanų galima pamatyti šiame take.

Miško biologinė įvairovė. Eidami taku, pamatysite šiai vietovei būdingus miškus: eglynus, pušynus, beržynus. Šiuose miškuose gyvena briedžiai, elniai, šernai, stirnos, šermuonėliai, baltieji kiškiai, voverės, šikšnosparniai ir kiti gyvūnai.

Kalvotas reljefas. Vietovė priskiriama Plokštinės plokščiakalvei. Nuo žodžio „plokščias“ kilęs ir Plokštinės miško ir čia esančio Plokščių kaimo pavadinimas. Plokščiakalvę supa iš įvairaus smėlio susidariusios 25–45 m aukščio stambios kalvos ir užsilikusių ledo luistų išgremžtos daubos.

MIKYTŲ ALKAKALNIO TAKAS (http://zemaitijosnp.lt/veikla/pesciujudviraciu-takai/mikytu-alkakalnio-takas/). Keliaujant pėsčiųjų taku (1 km) galima pamatyti Mikytų kraštovaizdžio draustinį, valstybės saugomų archeologijos vertybių.

Takas yra šiaurinėje Žemaitijos nacionalinio parko dalyje. Tako pradžios koordinatės: 364875, 6223471 (LKS) arba 56.125956, 21.826587 (WGS).

Tako išskirtinumas:

Mikytų alkakalnis. I tūkst. vid.–II tūkst. pr. Mikytų alkakalnio aukštis 30 m. Padavimai apie Mikytų alkakalnį mena, jog jis esąs supiltas švedų; senovėje čia buvo aukojamos aukos dievams ir pan.

Akmuo su velnio pėda. Mitologinis 4,5 x 2,5 x 4 m dydžio akmuo su įdubimais: „pėda su kulniuku“. Pasakojama, jog juo velnias sugriovė Alkos kalne stovėjusią bažnyčią. Vėliau bėgdamas įmynė savo pėdsaką. Manoma, kad akmens amžius ne mažiau kaip 1,5 milijardo metų, o gali būti ir gerokai senesnis.

Maldų (aukų) šulinys. Maždaug 2 m skersmens, iki 50 cm gylio piltuvėlio formos duobė, grįsta akmenėliais. Pasakojama, kad čia buvo aukojamos aukos. Vėliau, kad niekas aukų nepaimtų, šulinį užvertę akmenimis.

Mikytų kraštovaizdžio draustinis. Draustinis įkurtas siekiant išsaugoti ir eksponuoti būdingą Žemaitijai kalvotą mozaikišką kraštovaizdį su miškų, laukų, pievų, tarpukalvių pelkučių ir vienkieminių sodybų kompleksu, archeologinėmis vertybėmis, retųjų augalų, grybų ir gyvūnų buveinėmis, natūraliais hidrografijos elementais. Viena iš kalvų – Pūkštės kalnas – yra paskelbta gamtos paminklu.

GARDŲ OZO TAKAS (http://zemaitijosnp.lt/veikla/pesciujudviraciu-takai/gardu-ozo-takas/). Keliaujant pėsčiųjų taku (1 km) galima pamatyti Gardų ozą, sužinoti, kas tai yra ir kaip jis susiformavo, iš apžvalgos aikštelės stebėti šių vietovių kraštovaizdį su širdelės formos sala dirbtiniuose tvenkiniuose.

Takas yra už 4,4 km nuo Žemaičių Kalvarijos miestelio. Koordinatės: 375418, 6223524 (LKS) arba 56.129301, 21.996009 (WGS).

Tako išskirtinumas:

Gardų ozas. Takas įrengtas didžiausiame ir įspūdingiausiame Žemaitijoje Gardų oze. Tai geomorfologiškai ypatinga, viena raiškiausių Lietuvoje reljefo formų. Ozas – ilga siaura kalva, sudaryta daugiausia iš smėlio ir žvyro. Šis kalvagūbris susidarė iš nuogulų, kurios klostėsi ledyno viduje, vandens tirpsmo tėkmių vagose prieš 12–13 tūkstančių metų. Puslankio formos sudėtingas pylimas – kalvagūbris nuo Varduvos upės Žemaičių Kalvarijos miestelyje tęsiasi į šiaurės vakarus net 3,5 km. Gardų ozo aukštis nuo papėdžių iki aukščiausių gūbrio keterų vietomis siekia 10–15 metrų. Sovietiniais laikais šioje vietoje buvo žvyro karjeras, vėliau – nelegalus šiukšlynas.

Keiminis kraštovaizdis. Vyrauja atvirų erdvių kraštovaizdis su keiminėmis, panašiomis į duonos kepaliukus, kalvomis. Tai kalvotosios Žemaitijos šiaurės vakarinė dalis. Ledyno ir poledynmečio sudėtingi procesai suformavo banguotą, vaizdingą, mozaikišką reljefą.

GEGRĖNŲ PILIAKALNIŲ TAKAS (http://zemaitijosnp.lt/veikla/pesciujudviraciu-takai/gegrenu-piliakalniu-takas/). Keliaujant pėsčiųjų taku (1,6 km) galima pamatyti valstybės saugomas Gegrėnų archeologinio komplekso vertybes: piliakalnius, senovės gyvenvietės vietą, kapinynus ir įspūdingą šios vietovės kraštovaizdį.

takas yra Gegrėnų archeologiniame komplekse, už 6 km nuo Žemaičių Kalvarijos. Tako pradžios koordinatės: 371403, 6219393 (LKS) arba 56.091149, 21.933472 (WGS).

Tako išskirtinumas:

Piliakalniai. Čia yra du I tūkst.–XIII a. piliakalniai, kuriuose stovėjo 1253 m. istorijos šaltiniuose minima kuršių Ceklio žemės pilis Gegrė (Zegere) – viena iš svarbiausių Ceklio žemės pilių. Piliakalniai yra abipus bevardžio upelio: kairiajame krante – mažesnis ir senesnis pirmasis piliakalnis (I), dešiniajame krante – antrasis piliakalnis (II), įrengtas, manoma, jau II tūkst. pradžioje, kai išsiplėtusi bendruomenė nebetilpo į nedidelį ir nelabai apsaugotą pirmąjį piliakalnį.

Kapinynai. Du X–XIII a. kapinynai yra rasti šalia antrojo piliakalnio.

Senovės gyvenvietė. Pietvakarinėje pirmojo piliakalnio papėdėje, kairiajame upelio krante, 1 ha plote yra senovės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos keramikos, apdegusių akmenų.

Kraštovaizdis. Statūs, iki 15 m aukščio piliakalnių šlaitai, nemažas aukščio skirtumas tarp kalvų viršūnių ir slėnių, sukuria labai raiškų reljefą, panoramines erdves.

POETO VYTAUTO MAČERNIO GIMTINĖS TAKAS (http://zemaitijosnp.lt/veikla/pesciujudviraciu-takai/poeto-v-macernio-gimtines-takas/). Poetas V. Mačernis gimė 1921 m. birželio 5 d. Šarnelės kaime. Nuo atsitiktinės skeveldros žuvo 1944 m. spalio 7 d. Žemaičių Kalvarijoje.

Pakeliui į tėviškę, kurioje ir  palaidotas poetas, įrengti automobilių aikštelė ir 545 m takas iki jo kapo. Einant taku, atsiveria Šarnelės kaimo vaizdai, galima pamatyti šaltinį, kelias „Akmenines vizijas“, pastatytas mėgstamiausiose poeto vietose.

Žemaičių Kalvarijoje yra nedidelė ekspozicija, skirta poetui, o  netoli žūties vietos,  pastatytas koplytstulpis (autorius: A. Vaškys).

Tako pradžios koordinatės: 56.123723, 21.936446 (WGS).

DVIRAČIŲ TAKAS APLINK PLATELIŲ EŽERĄ (http://zemaitijosnp.lt/veikla/pesciujudviraciu-takai/dviraciu-takas-aplink-plateliu-ezera/). Važiuodami šiuo 24 km ilgio žiediniu maršrutu galėsite aplankyti ir pamatyti Platelius ir čia esančius lankomiausius objektus bei vietas, Šaltojo karo ekspoziciją, pravažiuosite pro Beržoro kaimą, Babrungo upės ištakas, Plokštinės gamtinį rezervatą, Paplatelės ir Paežerės Rūdaičių rekreacines zonas.

Dviračių tako aplink Platelių ežerą žemėlapis čia.

GILIUKO IR KAŠTONIUKO TAKAS (http://zemaitijosnp.lt/veikla/pesciujudviraciu-takai/giliuko-ir-kastoniuko-takas/).

1 km ilgio takas skirtas mažiesiems turistams. „Giliuko ir Kaštoniuko take“ Platelių dvaro parke – 19 sustojimų. Juose sužinosite apie dvaro parko istoriją, natūralią pievą, tvenkinį, išvirtusio medžio reikšmę, akmenis, kerpes, čia augančius medžius, tame tarpe ir gamtos paminklus: storiausią Lietuvoje uosį, vadinamą Raganos, bei Platelių liepą. Kelionėje jus lydės išdykėlis Kaštoniukas, kuriam vis knieti nulaužti šakelę, nuskinti gėlę ar net spardyti skruzdėlyną! Tik gerasis Giliukas laiku sudrausmina savo draugą ir pamoko elgesio gamtoje.

LIEPIJŲ PĖSČIŲJŲ TRASA (http://zemaitijosnp.lt/veikla/pesciujudviraciu-takai/liepiju-trasa/).

Keliaujant žiedine Liepijų pėsčiųjų trasa (4 km) (4 km), įrengta Liepijų kraštovaizdžio draustinyje, galima aplankyti išskirtinėmis gamtinėmis savybėmis ir įvairove pasižymintį Liepijų mišką, kuris saugo ne tik šimtamečius ąžuolus, bet ir įvairias Europos Bendrijos saugomas miško buveines, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas paukšąių, augalų, kerpių bei grybų rūšis.

Maršrutas automobiliu (raudona spalva): 4 km ilgio žiedinė pėsčiųjų trasa yra pietvakarinėje ŽNP dalyje, už 5 km nuo Platelių lankytojų centro. Tako pradžios koordinatės: 361756, 6213258 (LKS) arba 56.035123, 21.795087 (WGS).

Maršrutas pėsčiomis (žalia spalva): nuo Platelių lankytojų centro keliauti Liepijų gatve vadovaujantis nuorodomis iki Ubagų kalno akmens koordinatės: 362594, 6213423 (LKS) arba 56.033225, 21.781736 (WGS).

Trasos išskirtinumas:

Liepijų kraštovaizdžio draustinis (plotas 278 ha) – pasižymi išskirtiniu miškingu, raižytu, šaltiniuotu ir pelkėtu reljefu. Medynai įvairiaamžiai, skirting rūšių. 75% jų savaiminės kilmės. Išskirtinis Liepijų kraštovaizdžio draustinio bruožas – skroblynų bendrijos, kurios ŽNP labai retos. Liepijų miškas taip pat yra gausiausia vabalų rūšims teritorija ŽNP.

Griovos ir raguvos. Visas Liepijų kraštovaizdžio draustinis yra išraižytas paslaptingais takais – griovomis ir raguvomis. Griova – reljefo forma, laikinų vandens srautų išgraužtas gilus griovys su stačiais neapaugusiais šlaitais. Griovas formuoja erozija. Jos susidaro aukštesnėse vietose, kur yra purių, lengvai išplaunamų uolienų. Raguva – nedidelis sausas slėnis ar slėnis su laikinais vandens srautais, kurio šlaitai padengti velėna, gali būti apaugę krūmais ar medžiais.

Ubagų kalno akmuo. Gamtos paveldo objektas – didžiausias Platelių apylinkių akmuo. Jo aukštis virš žemės – 5 m, plotis – 3,40 m, didžiausia horizontali apimtis – 12,90 m. Pasakojama, kad akmenyje buvusi velnio pėda, o akmuo tarnavęs pagoniškoms apeigoms. Grafas Šuazelis mėgino suskaldyti akmenį ir panaudoti svirno statybai, bet atskėlė tik tą dalį su pėda, o likusi riedulio dalis taip ir liko gulėti Ubagų kalno papėdėje.

PĖSČIŲJŲ – DVIRAČIŲ TRASA APLINK ILGIO EŽERĄ (http://zemaitijosnp.lt/veikla/pesciujudviraciu-takai/pesciuju-dviraciu-trasa-aplink-ilgio-ezera/).

Maršrutas sukurtas siekiant pasiūlyti lankytojams keliones pėsčiomis ir dviračiais esamais keliais su minimaliais žymėjimais natūroje. 16,6 km ilgio maršrutas veda vaizdingomis apylinkėmis atskleisdamas Žemaitijos nacionaliniam parkui būdingą miškingą, ežeringą, pelkėtą ir kalvotą kraštovaizdį. Keliaudami aplankysite 3 didžiausius parko ežerus – Ilgio, Beržoro ir Platelių, kitus lankytinus gamtinius ir kultūrinius objektus.

Dalis trasos sutampa su dviračių takų aplink Platelių ežerą (~7 km), likusi dalis veda esamais žvyrkeliais ir miško keliukais. Trasa yra pietvakarinėje parko dalyje.

Tako pradžios koordinatės: 56.042326, 21.815116 (WGS). Pėsčiųjų – dviračių trasos aplink Ilgio ežerą maršrutą rasite čia.

 Lankytojų aptarnavimo sk. gidė Aušra Brazdeikytė