Paslaptingas juodasis girių karalius

Retai kam pasiseka sutikti ar pamatyti nuošalių, šlapių girių gyventoją juodąjį gandrą. Ypač paskutiniais metais, kai šių paukščių skaičius palaipsniui mažėja, ypač trijose Pabaltijo šalyse. Rūšis nuo 1976 metų įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, įtraukta į Berno ir Bonos konvencijų II priedą bei į Europos Bendrijos Paukščių direktyvos I priedą. Perėjimui juodieji gandrai pasirenka užmirkusius medynus, netoli upelių kanalų, pelkių, bebraviečių. Stambiam paukščiui reikia tvirto stambaus medžio, kuriame lizdą dažnai krauna ant šoninės šakos. Įskridimui į lizdą reikia erdvės, todėl perėjimui renkasi stambius, retomis, tvirtomis šakomis medžius: pušis, uosius, ąžuolus, augančius prie kvartalinių, pievučių, pelkių ar kitų miško ertmių. Kartais įsikuria drebulėse, beržuose, juodalksniuose ir net eglėse. Atsargus ir paslaptingas paukštis, vengiantis ne tik žmogaus kaimynystės, bet ir susidūrimo su juo. Jei jo lizdą perėjimo metu keletą kartų aplanko žmogus, trikdo šalia vykstantys darbai, juodieji gandrai nebegrįžta, nemaitinami jaunikliai palaipsniui žūva. Žinoma, kaip ir visur būna išimčių. Ornitologas, profesorius Tadas Ivanauskas 1949 metais išleistoje knygoje „Lietuvos paukščiai“ pateikia įdomų faktą: „Vieną sykį, pasak miškų inspektoriaus J. Vilčinskio, lizdas buvo rastas ant žemės: „1930 m. vasarą Joniškio urėdijoj, Draskų miške, iš eigulio J. Norkaus sužinojau, kad jo eiguvoje viename liekne, ant 60 cm aukščio kupsto, tarp dviejų juodalksnių, antrus metus iš eilės peri juodasis gandras. Pasak eigulio, 1930 metais Draskų miške gandras pavasarį pirmą kartą buvo pastebėtas skraidant balandžio 8 dieną. Gegužės m. 12 d. lizde buvo rasta padėta 4 kiaušiniai, gegužės 28 dieną buvo jau 4 jaunikliai. 1929 metais lizdas buvo žmonių lankomas. Gandras žmonių nenusigando, 1930 metais vėl grįžo į savo lizdą.“ (1930 m., Mūsų Girios, Nr. 6)”.

Šis tylus paukštis į perimvietes sugrįžta kovo gale. Labai prieraišūs prie savo lizdo. Skuodo rajone Špitolės miške eigulys buvo įrengęs dirbtinį lizdą apie 6 metrų aukštyje prie melioracijos kanalo. Jame juodieji gandrai perėjo 15 metų, kol melioratoriai ėmėsi atnaujinti šalia lizdavietės buvusį kanalą. Tais ir kitais metais lizdas buvo tuščias. Labai nudžiugome, kai trečiaisiais metais, šiek tiek užaugus išvalytam melioracijos kanalui, paslaptingasis girių karalius sugrįžo. Pavasarį, stebėdami kitus paukščius galime pamatyti ir gana manevringus juodojo gandro tuoktuvinius skrydžius, kurių metu jie sugeba ištiesę kojas, aukštyn išrietę kaklus sklęsti žemyn į lizdavietę. Tai labai retas ir visam laikui įsimintinas reginys, dėl kurio verta pasėdėti ant aukštos kalvelės su gerais žiūronais ar monokliu. Kalvelę tuoktuviniam plėšriųjų paukščių, juodųjų gandrų stebėjimui reikia pasirinkti apie kilometrą ir daugiau nuo stebimo miško, kad matytųsi virš jo pakilę ir skaldantys, pavasarinius šokius šokantys paukščiui. Neradę senojo lizdo, kuriasi netoliese. Radę neužimtą tinkamą suopio, mažojo erelio rėksnio lizdą jį pasididina ir apsigyvena. Mielai užima įkeltus dirbtinius lizdus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. D1-38 “Juodųjų gandrų (Ciconia nigra) apsaugos plano ir veiksmų planų patvirtinimo“ buvo patvirtinta penkiasdešimt „Juodųjų gandrų apsaugos 2012-2014 metais veiksmų planų“. Norėdama detaliau sužinoti apie minėtą juodojo gandro apsaugos veiksmų planą, kuris palietės ir mums priskirtą Natura 2000 teritoriją „Rietavo miškai“, susisiekiau su Medžiotojų ir žvejų draugija, kuri šį planą įgyvendino. Jie patarė pakalbėti su aukštalipio kvalifikaciją turinčiu ornitologu Dariumi Musteikiu. Paskambinau, paaiškėjo, kad Darius labai kalbus, turi trisdešimties metų patirtį keliant ir tikrinant dirbtinius lizdus. Vien šiais metais patikrino 330 juodųjų gandrų ir plėšriųjų paukščių lizdų. Aukščiausiai jo įrengtas ir šiemet užimtas lizdas ereliams žuvininkams Aukštaitijos nacionaliniame parke yra 34 metrų medžio viršūnėje! Ornitologas papasakojo, kad pagal minėtą juodojo gandro apsaugos veiksmų planą, 2013 – 2014 metų žiemą Lietuvoje, 50-tyje potencialių vietovių į atrinktus medžius įkelti 146 dirbtiniai lizdai. Dirbo dvi brigados po 3 žmones. Mūsų rajone du dirbtiniai lizdai buvo įkelti Stalgėnų ir du Užluknių (Stalgo) miške, kurie patenka į Natura 2000 teritoriją „Rietavo miškai“. Gretimame Kretingos rajone, trijuose miškų masyvuose buvo įkelti 6 dirbtiniai lizdai. 2014 metais visi įkelti lizdai buvo patikrinti. Iš visų Lietuvoje įkeltų lizdaviečių 6 buvo užimti, juose išaugo 15-16 jauniklių. 2015 metais jau buvo užimti 9 dirbtiniai lizdai, dar apie 10-tyje lizdų juodieji gandrai lankėsi. Tai labai geras rodiklis, nes dirbtiniuose lizduose šie reti paukščiai dažniausiai įsikuria 3-5 metais po įkėlimo.

Stalgėnų miške įkeltuose lizduose juodieji gandrai 2014-2015 metais neperėjo. Užluknių (Stalgo) miške 2015 metais juodasis gandras išvedė tris jauniklius. Pagal minėtą apsaugos veiksmų planą birželio 30 d. jie visi buvo sužieduoti. Stalgėnų girininkas Vygantas Mikutavičius šių metų gegužės 25 d. apsilankė Stalgo (Užluknių) miške prie dirbtinių lizdų juodiesiems gandrams. Vienas iš jų buvo tuščias, o antrasis užimtas: lizdas tvarkytas, pakilo vienas juodasis gandras. Po užimtu lizdu rado juodojo gandro jauniklio griaučius, plunksnas bei žiedą su užrašu V393. Viską paliko kaip radęs, apie žiedą pranešė mums. Mes apie žiedą informavome Lietuvos paukščių žiedavimo centro vedėją Ričardą Patapavičių.

Rugpjūčio 27 dieną iš Medžiotojų ir žvejų draugijos gavome ataskaitą apie tai, kad pagal juodųjų gandrų apsaugos veiksmų planą 2015 metais visi dirbtiniai lizdai vėl buvo patikrinti specialistų ornitologų. Stalgėnų ir Stalgo miškuose esantys dirbtiniai lizdai tikrinti liepos 1 dieną. Ataskaitoje rašoma:

„Sukrautas naujas lizdas. Rasta labai daug išmatų ir po lizdu ir ant lizdo. Sužieduoti du jaunikliai, trečias jauniklis lizde rastas negyvas. Visi jaunikliai turi problemų su tuštinimusi, kadangi daug mėšlo kabo po uodega. Po lizdu rasti negyvo 2014 m. žieduoto juodojo gandro jauniklio likučiai, sudraskyti kaulai, plunksnos vienoje vietoje. Jauniklis buvo gana didelis su didelėmis plunksnomis, gal ir beveik skraidantis. Rasti abu žiedai LITHUANIA 6761 ir baltas plastikas V393, žiedai grąžinti Žiedavimo centrui. Negyvas šių metų  jauniklis iš lizdo paliktas po lizdu“.

Kaip man papasakojo ornitologas Darius Musteikis, jaunikliai žūva nuo maisto trūkumo arba nuo to, kad jis užterštas. Šių metų lizde rastų jauniklių būklė liudija, kad jaunikliai yra maitinami netinkamu, tikriausiai chemiškai užterštu maistu, nuo ko viduriuoja.

Tikėkimės, kad likę gandriukai išgyveno ir kartu su tėvais jau ruošiasi  skrydžiui į žiemavietę Afrikoje. Jų laukia labai ilga ir varginanti kelionė. Darius pasakojo, kad praėjusiais metais rugsėjo 15 dieną, vienas iš Lietuvoje dirbtiniuose lizduose žieduotų jauniklių buvo rastas negyvas prie žuvininkystės tvenkinių Vokietijos mieste Dortmunde. Apie tai lietuviams pranešė vokiečiai medžiotojai, radę žieduotą paukštį. Lietuvos ornitologų draugijos puslapyje rašoma: „Iš veisimosi vietų Europoje juodieji gandrai į žiemojimo vietas migruoja dviem keliais: vakariniu ir rytiniu. Vakariniu migracijos keliu paukščiai perskrenda Viduržiemio jūra ties Gibraltaru ir skrenda toliau Afrikos žemyno vakariniu pakraščiu. Rytiniu migracijos keliu paukščiai į Afriką skrenda per Balkanus, Turkiją, Izraelį. Tos pačios populiacijos paukščiai naudoja abu kelius. Migracijos atstumas iš Europos į pagrindines žiemojimo vietas Afrikoje svyruoja nuo 3.011 km iki 8.113 km. Vakarinis migracijos kelias (5.667 km) ženkliai trumpesnis nei rytinis (7.000 km), todėl vidutinė migracijos trukmė irgi ženkliai skiriasi: vidutiniškai 37 dienos vakariniu ir 80 dienų rytiniu keliu. Lėčiausias migracijos greitis 26 km per dieną, didžiausias – 231 km per dieną. Žiemojimo vietos Afrikos žemyne priklauso nuo migracijos kelio. Paukščiai, migruojantys vakariniu keliu, žiemoja tropinėje vakarų Afrikoje (rytiniame Senegale, Gvinėjoje, pietinėje Mauritanijoje, Dramblio Kaulo respublikoje, Siera Leonėje, centriniame ir vakariniame Malyje). Rytiniu keliu skrendantys paukščiai žiemoja šiaurinėje Etiopijoje, centrinėje Centrinės Afrikos Respublikoje, Čade, šiaurrytinėje Nigerijoje“.

Lieka palinkėti paslaptingiems juodiesiems girių karaliams sėkmingo skrydžio. Tinkamai pasiruošus laukti jų sugrįžtant kitą pavasarį. Prie šių retų, nykstančių paukščių apsaugos galime prisidėti išsaugodami sengirių lopinėlius savo miške, palikdami neiškirstų medžių milžinų grupę, įkeldami juose dirbtinį lizdą, neišardydami bebravietės miško įduboje, neleisdami užželti pievutei ir pelkei tarpumiškyje, nes čia juodieji gandrai maitinasi. Nesilankydami prie žinomų lizdaviečių bent jau perėjimo metu. O jei aptikote juodojo gandro lizdą, praneškite apie jį Lietuvos ornitologų draugijai, miškininkams ar mūsų parko direkcijai. Duomenys apie retas augalų, grybų bei gyvūnų rūšis yra įvedami į Aplinkos ministerijos Saugomų rūšių duomenų bazę ir taip įgauna teisėtą apsaugą. Visi prisidėkime prie gyvosios gamtos išsaugojimo.

Dariaus Musteikio nuotraukos.

Marija Jankauskienė,

Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos skyriaus vedėja