Padavimų ir istoriografijos pėdsakais. Beržoro senkapiai ar piliakalnis ?

2017-07-21 / Žemaitijos NP

Trikampio formos, apie  2 ha ploto kalva, vadinama Beržoro senkapiais, įsiterpusi tarp Beržoro ežero ir Siberijos pelkės. Turimais duomenimis ši vietovė archeologų netyrinėta, į kultūros paveldo objekto sąrašus neįtraukta. Plateliškės mokytojos, kraštotyrininkės Stanislavos Stripinienės užrašytuose padavimuose, sakmėse ir pasakojimuose apie šią vietą taip kalbama: „…Adolfas Katkus iš senųjų girdėjo, kad ant kalno kapinės senovės buvusios… Bonifacas Budrys ant kapinių ugnį matęs… Daugiausiai apie senkapius pasakojo Jeronimas ir Jonas Užpaliai. Jie daug girdėjo iš bočių… Ten ant senų kapų buvo įsikūrę švedai… Ten yra užkasti švedų pinigai. Ten palaidotas jų pulkininkas. Ten klydinėja žvakelės, o kartais ir pasivaidena. …Gelžinienė ėjo pas karvę. Veizi – kalno gale katilas pinigų! Neėmė: vyras pragers… Paskui ją sapne ragino kasti: yra skrynia, katilas ir kubilas pinigų. Tris kartus ragino, bet moteris nėjo ir niekam nesakė: vis tiek vyras pragers… Tik po kiek metų, kai jau vaikai paaugo, papasakojo. Tai Gelžinis su sūnum nuėję kasė – bet vieni akmenys, o po jų – vėl akmenys…“

Atlikus Beržoro senkapių kalvos rejefo matavimus maps.lt žemėlapio matavimo priemonėmis, matosi, kad  virš aplinkinės teritorijos  apie 6 metrus iškilusi kalva turi piliakalniams būdingus kontūrus. Kalvos viršuje esanti horizontali, viduryje kiek įdubusi aikštelė yra apie 0,88 ha ploto. Aikštelės papakraščiuose visu perimetru esantys paaukštėjimai gali būti arimo metu sunaikintų piliakalnio pylimų likučiai.

1253 m. balandžio 4 d. Kuldygoje Kuršo vyskupo Henriko ir Livonijos ordino atstovų surašytu aktu Pietų Kuršą padalijant į tris dalis, tarp trečiai daliai priskirtų žemių vietovardžių  Nateye (Notėnai), Remtene (Remtis), Bebrungis (Babrungėnai) akte įrašytas ir vietovardis Birsine.   Dalybų akte nurodytų vietovardžių tyrinėtojų nuomonės dėl vietovardžio Birsine lokalizacijos nesutampa. Dauguma tyrinėtojų Birsine sieja su Biržuvėnais, esančiais Telšių rajone, tačiau tai prieštarauja dalybų akte nurodytų žemių dalių geografiniam išsidėstymui  – Biržuvėnai yra  50-40 kilometrų  nutolę nuo Notėnų, Remties ir Babrungėnų. Dalis tyrinėtojų mano, kad kiekviena lokalizuota Pietų Kuršo žemių vietovė gali būti susieta su joje arba netoli jos šiandien esančiu piliakalniu (Tomas Baranauskas, Gintautas Zabiela. Ceklis 1253 metais: istorinė-archeologinė analizė. Žemaičių istorijos virsmas iš 750 metų perspektyvos. Vilnius, 2004.). Jeigu archeologai nustatytų, kad Beržoro senkapiais vadinama kalva yra piliakalnis, dalybų akte įrašytą vietovardį  Birsine neabejotinai būtų galima susieti  su Beržoru.

Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Kraštotvarkos  skyriaus vyr. specialistas

Stanislovas Vyšniauskas

 

Scroll to top