Nors už lango jau ruduo, kartu su gūsingu lietumi žemėn pasipylė šalta kruša, bet mintimis sugrįžkime į vasarvydį, į natūralias pievas.
Pats žolynų žydėjimas, bitučių dūzgimas, vabzdžių plevenimas. Saldžiakvapiai geltoni, balti lipikai, nektaru prisotinti dobilų, bajorių, pelėžirnių ir kitų žolynų žiedai aplipę bitėmis, kamanėmis, drugiais, žiedmusėmis, vabalais ir kitais vabzdžiais. Visi jie ropoja, pluša, renka nektarą, nuo kurio net jų kūneliai geltoni. O kiek čia vaistingųjų augalų, žiedų, žiedelių! Paprastieji, šiauriniai lipikai, įvairiausi dobilai, dobilėliai, pieviniai barškučiai, kūpoliai, kiškio ašarėlės! Kiek kvapų, svaiginančio aromato! Kiek gyvasties! Nuolat besisukantis gyvybės ratas… Dangaus mėlynėje oro srovių nešami sklando paprastieji suopiai, vapsvaėdžiai, didingi mažieji ereliai rėksniai. Išdidžiai žingsniuoja paukščių karalienės pilkosios gervės, šalia besiganančių žalmargių stypinėja baltieji gandrai, prasklendžia paslaptingas juodasis gandras. Gąsdindamas surinka stirninas, iš šilto žolių guolio pakyla vos kiek ūgtelėjęs kiškiukas, smėlėtoje atkalnėlėje šalia olos žaidžia lapiukai. Taip ir norisi visa tai sugerti, apglėbti, išsaugoti, parodyti visiems!
Gaila, kad tokių rojaus kampelių vis mažiau, natūralios pievos beveik nebenaudojamos, nebešienaujamos, jos užželia krūmais, užpelkėja. Norint, kad gana miškingame kraštovaizdyje išliktų atviros erdvės, vertingos pievų buveinės, jas reikia šienauti, ganyti, bent jau kirsti krūmus ir menkaverčius medžius.
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija kasmet organizuoja vertingiausių pievų ir pelkių tvarkymą. Šiemet perkant paslaugą buvo nušienauta 27 ha vertingiausių pievų ir pelkių, dar 16 ha pievų sutvarkyta direkcijos darbuotojų pajėgumais.
Prie šio darbo prisideda ir miškininkai – Valstybinės miškų urėdijos Telšių regioninis padalinys Žemaitijos nacionaliniame parke kasmet deklaruoja ir tvarko 70 ha natūralių pievų. Dar 93 ha šienauja mūsų direkcijai priskirtuose Reiskių ir Aukštojo tyro valstybiniuose telmologiniuose draustiniuose. Ypač plačios pievų erdvės atkurtos pirmajame paminėtame draustinyje. Nušienautą biomasę išgabena į Žvėrinčių stumbrams ir kitiems gyvūnams maitinti. Miškininkų šienaujamuose plotuose auga, gyvena ar maitinasi daug retų saugomų rūšių: sibiriniai vilkdalgiai, vyriškosios gegužraibės, didieji auksinukai, baltamargės šaškytės, baltajuosčiai melsviai, machaonai, juodieji apolonai, griežlės, vapsvaėdžiai, mažieji ereliai rėksniai, pievinės ir nendrinės lingės ir daugelis kitų.
Žemaitijos nacionalinio parko gyventojai taip pat labai prisideda prie vertingų pievų ir joje esančios biologinės įvairovės išsaugojimo, ačiū jiems! Atrodo nuošalios vietos, kalvos, pelkės, jokių sodybų, o viskas nušienauta, ganosi galvijai, avelės ar retai besutinkami arkliai. Džiaugiamės ir didžiuojamės mūsų krašto žmonėmis, jų darbštumu, supratingumu! Tik dirbdami kartu galime išsaugoti savo krašto unikalų išskirtinumą!
Marija Jankauskienė
Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus ekologė
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
Biudžetinė įstaiga. Didžioji g.10, Plateliai, LT-90420 Plungės raj.
+370 448 49231
+370 448 49337
znp@zemaitijosnp.lt
Zemaitija National Park Directorate
Didžioji str. 10, Plateliai, LT-90420, Plungės dstr., Lithuania
Įmonės kodas: 191440964
PVM mokėtojo kodas: LT914409610, duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.
Steigėjas - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Puslapio sukūrimas dalinai finansuotas Europos Sąjungos 2014-2020m. Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.
