Nėgės triūsas

2015-09-22 / Žemaitijos NP

Nėgės (Petromyzontiformes), priklausančios apskritažiomenių (Cyclostomata) klasei, yra vieni primityviausių iš šiuo metu gyvenančių vandens stuburinių gyvūnų. Nėgės kūnas ilgas,  cilindriškas, be žvynų, labai gleivėtas. Jo šonuose yra 7 poros žiauninių angų. Kūnas neturi tikrų žiomenų, o tik piltuvo formos, apskritą, prisisiurbiamąją burną. Skeletas – kremzlinis. Tai esminiai nėgių kūno bruožai.

Lietuvoje šiuo metu aptinkamos 3 rūšys: upinė nėgė (Lampetra fluviatilis), mažoji nėgė (Lampetra planeri) ir jūrinė nėgė (Petromyzon marinus).

Kaip teigia mokslininkai, mažoji nėgė yra sėsli, randama daugelyje nedidelių Lietuvos upelių, kuriuose yra žvirgždo ir stiprių tėkmių. Jauni individai vadinami vingiliais. Jie visą gyvenimą praleidžia įsirausę upės dugne, minta augalų ir kitomis liekanomis, mikroorganizmais. Subręsta penktais metais, kūno ilgis siekia 10–16 cm.

Prieš nerštą nėgės nesimaitina. Neršia būriais tik 1 kartą, upių sraunumose, po to greit žūva. Savo ikrelius palieka sankaupomis ant jau paruošto žvirgždėto upelio dugno  sekliose duobutėse (iki 30 cm skersmens), vadinamose lizdais.

Kasmet vykstantį mažosios nėgės pasiruošimą nerštui, t.y. lizdo įrengimo procesą pavyko nufotografuoti ir nufilmuoti 2014 m. gegužės mėnesį Žemaitijos nacionalinio parko Babrungo upės aukštupyje.

Filmuotą medžiagą galite peržiūrėti ČIA.

 


Parengė Žemaitijos nacionalinio parko
direkcijos vyr. specialistas
Saulius Sidabras

Scroll to top