Daugumos ES saugomų buveinių ir rūšių būklė, kaip rodo šią savaitę paskelbta Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaita „ES gamtos būklė“, yra prasta, ir reikia daug nuveikti, kad padėtis pasikeistų. Ši ataskaita apima 2013-2018 m. laikotarpį.
Didžiausią neigiamą poveikį Europos gamtai daro intensyvus žemės ūkis ir miškininkystė, miestų plėtra ir tarša, invazinės rūšys ir klimato kaita. Dėl jų drastiškai nyksta biologinė įvairovė, kyla grėsmė tūkstančių gyvūnų ir augalų rūšių ir buveinių išlikimui. EAA ataskaita taip pat rodo, kad ES šalys vis dar nepakankamai veiksmingai įgyvendina gamtosaugai skirtas direktyvas.
Geros būklės, ataskaitos duomenimis, Europoje yra tik 15 proc. buveinių, o 81 proc. – prastos. Labiausiai gerėjo miškų buveinių, o blogėjo pievų, kopų ir šlapynių buveinių būklė. Buveinių, kurių išsaugojimo būklė bloga, padaugėjo 6 proc., palyginti su 2008-2012 m.
Tik maždaug pusės (47 proc.) iš 463 paukščių rūšių apsauga yra geros būklės. Tai 5 proc. mažiau nei ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu. Per pastaruosius šešerius metus paukščių rūšių, kurių būklė yra prasta arba bloga, padaugėjo 7 proc. ir iš viso pasiekė 39 proc. Maždaug ketvirtadalio kitų gyvūnų (ne paukščių) rūšių apsaugos būklė yra gera – tai 4 proc. daugiau, palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu. Pagal Lietuvoje surinktus duomenis, iš 54 vertintų buveinių 22 proc. buvo geros būklės (4 proc. daugiau nei 2013 m. vertinimo metu), 39 proc. – blogos (15 proc. daugiau nei 2013 m.).
Iš EAA ataskaitoje aprašytų teigiamų gamtosaugos pokyčių pažymėtina „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklo sėkmės istorija. Per pastaruosius šešerius metus padidėjo tiek šiame tinkle saugomų teritorijų skaičius, tiek bendras plotas, o ES pasiekė pasaulinius tikslus ir saugo apie 18 proc. savo sausumos ploto ir beveik 10 proc. jūros teritorijos. „Natura 2000“ tinklo socio-ekonominė nauda šiemet pirmą kartą buvo įvertinta ir Lietuvoje.
Teigiama yra ir tai, kad daugėja iniciatyvų ekosistemoms, kaupiančioms didelius organinės anglies kiekius, atkurti. Jos turėtų dar labiau sustiprėti per ateinantį dešimtmetį ir taip prisidėti sprendžiant klimato kaitos problemas.
Vis dėlto šios pažangos nepakanka, kad iki š.m. pabaigos būtų pasiekti ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. tikslai. Remiantis EAA vertinimu, yra didelis atotrūkis tarp 2010 m. nustatytų tikslų ir šiandieninės situacijos, todėl, norint pasiekti dar ambicingesnius 2030 m. tikslus, būtina priimti ryžtingus sprendimus ir skubiai imtis veiksmų biologinei įvairovei išsaugoti, atkurti ir integruoti į kitas politikos sritis ir ūkio sektorius.
Viltingai nuteikia nauja 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija ir strategija „Nuo lauko iki stalo“ – vieni iš pagrindinių Europos žaliojo kurso elementų.
https://am.lrv.lt/lt/naujienos/naujausias-vertinimas-rodo-kad-europos-gamta-nyksta
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
Biudžetinė įstaiga. Didžioji g.10, Plateliai, LT-90420 Plungės raj.
+370 448 49231
+370 448 49337
znp@zemaitijosnp.lt
Zemaitija National Park Directorate
Didžioji str. 10, Plateliai, LT-90420, Plungės dstr., Lithuania
Įmonės kodas: 191440964
PVM mokėtojo kodas: LT914409610, duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.
Steigėjas - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Puslapio sukūrimas dalinai finansuotas Europos Sąjungos 2014-2020m. Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.
