Kai išeini į gamtą visada ką nors naują atrandi, pamatai. Važiuodami nustatinėti ŽNP apsaugos tikslų kartu apžiūrime žinomus plėšrių paukščių lizdus, fiksuojame saugomas gamtos vertybes. 2020 metų liepos 24 dieną, eidama patikrinti vieną iš šiemet naujai atrastų plėšraus paukščių lizdų, Babrugėnų kaimo privačiame lapuočių miške pamačiau labai tamsiomis kauburiuotomis – žvynuotomis galvutėmis grybus. Pirma mintis buvo – kokios tamsios žvynabudės! Bet tuoj supratau, kad tai ne jos, o tikrieji žvynbaravykai. Nuo žvynabudžių bei žvynabudėlių skiriasi tuo, kad žvynbaravykių kepurėlės padengtos kauburiuotais kietais iškilimais ir apatinė kepurėlių pusė – himenoforas turi vamzdelius, o ne lakštelius. Kotai dažnai būna su žiedais – sijonėliais, bet atrastieji turėjo tik nežymias jų liekanas. Keturių kvadratinių metrų plote augo 5 tikrieji žvynbaravykiai, du jau buvo pilnai išsivystę, trys dar jauni. Retieji grybai atrasti medyne kur vyrauja seni ąžuoliai, yra nemažai skroblų, auga pavienės liepos, klevai, uosiai, vietomis – drebulės, eglės. Iš žolinės augmenijos vyravo geltožiedžiai šalmučiai, krūmokšninės žliūgės, paprastosios garšvos.
1997 metais Botanikos instituto užsakymu išleistoje mokslininko habil. dr. Vincento Urbono knygoje Lietuvos grybai (VIII tomas) 82 psl. rašoma „Kol kas tikrasis žvynbaravykis Lietuvoje nerastas. Auga Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje. Mėgsta šiltą drėgną orą. Auga lapuočių miškuose, humusingoje dirvoje, vasarą bei rudenį. Ieškotinas Lietuvoje.“
Pirmą kartą Lietuvoje, Žemaitijos nacionalinio parke, buvusios Stirbaičių girininkijos jos 4 kvartalo.15 sklype bei Platelių ežero Pilies saloje šio straipsnelio autorė rado ir ir herbarizavo 2000 m rugpjūčio 15 bei 30 dienomis. Stirbaičiuose rastą žvynbaravykį buvau neteisingai apibūdinusi kaip juodažvynę žvynabudėlę (Lepiota hystrix). Po mūsų direkcijos 2000 ir 2001 metais organizuotų grybų parodų įdomesnius grybus ir mano virš 100 surinktų ir herbarizuotų grybų pavyzdžių išsivežė Vilniaus Universiteto mokslininkai. Kad tai pirmą kartą Lietuvoje rasti tikrieji žvynbaravykiai, padedant Botanikos instituto habil. dr. Vincentui Urbonui, apibūdino bakalaurinį darbą „Žemaitijos nacionalinio parko makromicetai“ rengusi dr. Marija Kataržytė (mokslinis vadovas doc. Ernestas Kutorga). Po 2000 metų šie įdomūs reti grybai buvo aptinkami tik Pilies saloje, nes ten lengviausia juos rasti. Nuo 2019 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į mūsų darbuotojos Gitanos Sidabrienės pasiūlymą, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Tikrasis žvynbaravykis priklauso baravykinių šeimai, žvynbaravykinių genčiai. Grybas paplitęs temperatinėj (apyvėsėje) Europos dalyje, bet visur sutinkamas retai. Paprastai siejamas su kalnų buveinėmis ir miškais kur auga bukai. Šilumamėgis.
Marija Jankauskienė
Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus ekologė
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
Biudžetinė įstaiga. Didžioji g.10, Plateliai, LT-90420 Plungės raj.
+370 448 49231
+370 448 49337
znp@zemaitijosnp.lt
Zemaitija National Park Directorate
Didžioji str. 10, Plateliai, LT-90420, Plungės dstr., Lithuania
Įmonės kodas: 191440964
PVM mokėtojo kodas: LT914409610, duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.
Steigėjas - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Puslapio sukūrimas dalinai finansuotas Europos Sąjungos 2014-2020m. Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.
