Nauja baltamargės šaškytės radavietė vakarų Lietuvoje

Ūkanotomis rudens dienomis smagu peržvelgti nuotraukose sugulusias vasaros dienas. Jose gali aptikti įamžintų pačių įvairiausių gyvių, nuo žinduolių iki mažyčių vabzdukų. Taip tarp daugybės įvairiaspalvių pievose įamžintų drugelių – perlinukų, meškučių, melsvių, auksinukų, satyrų, satyriukų – padedant entomologui Giedriui Švitrai, buvo pastebėta pasislėpusi ir šaškytė. Ir ne bet kokia, o į Lietuvos raudonąją knygą ir Europos Bendrijos svarbos gyvūnų rūšių sąrašą įrašyta baltamargė šaškytė. Šis dieninis drugelis mėgavosi žiedų nektaru Mižuikų miškų apsuptyje dar išlikusioje atviroje pievutėje, patenkančioje į prieš dešimtmetį įsteigtą buveinių apsaugai svarbią Natura 2000 teritoriją ,,Rietavo miškai“. Per trisdešimt tūkstančių hektarų Natura 2000 teritorijoje – tai pirma šio drugelio radavietė ir tik antroji žinoma Plungės rajono savivaldybėje. Pirmoji radavietė rajone buvo nustatyta 2016 m., aptikus baltamargę šaškytę Žemaitijos nacionaliniame parke. Plačiau apie tai galite sužinoti čia:   http://zemaitijosnp.lt/atkurtose-pievose-uzregistruota-nauja-sa/

Baltamargė šaškytė gyvena drėgnuose lapuočių, mišriuose miškuose, kuriuose auga jauni paprastieji uosiai, drebulės. Aptinkama pamiškėse, prie miškų kelių, proskynų, miškų supamose pievelėse. Drugeliai skraido birželio viduryje-liepos pradžioje. Kiaušinėlius grupėmis deda ant uosių, drebulių lapų, 4-10 m aukštyje. Išsiritę vikšrai ir maitinasi, ir žiemoja bendrame lizde, kurį pasigamina iš lapų, apraizgydami juos šilko siūlais. Vėliau lizdas dažniausiai nukrenta ant miško paklotės. Pavasarį vikšrai lizdą palieka išsiskirstydami kas sau – maisto paieškai. Maitinasi kūpoliais, veronikomis, gluosniais, sausmedžiais ir kitais augalais. Po lėliukės stadijos, vasaros pirmoje pusėje, gamtoje ir vėl sušmėžuoja rudomis, gelsvomis dėmelėmis išmarginti baltamargės šaškytės sparnai.

Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos

Gamtos ir kultūros paveldo skyraius vyriausioji specialistė

G. Sidabrienė.