„NATURA 2000“: KAIP PATIKRINTI, AR JŪSŲ SKLYPAS YRA SAUGOMOJE TERITORIJOJE?

Kas yra „Natura 2000“?

„Natura 2000“ – vieningas Europos Sąjungos specialių saugomų teritorijų tinklas, vienijantis 27 Europos Sąjungos šalis. Pagrindinis šio tinklo tikslas – išsaugoti vertingiausias Europos natūralias gamtines buveines, augalų bei gyvūnų rūšis ir jų buveines ateities kartoms, neatsižvelgiant į šių dienų valstybių sienas. Šiuo tikslu įvairiuose geografiniuose regionuose atrenkamos ir į bendrą tinklą sujungiamos Europos Bendrijos svarbos teritorijos.

„Natura 2000“ tinklas įkurtas 1992 metais įgyvendinant Buveinių ir Paukščių direktyvas:

• pagal Paukščių direktyvą Europos Sąjungos šalys turi paskirti specialias apsaugos teritorijas retų ir migruojančių rūšių paukščiams.  
• pagal Buveinių direktyvą Europos Sąjungos šalys taip pat turi pasiūlyti apsaugos vietas tam tikrų rūšių florai ir faunai bei buveinėms, kurios yra ypač svarbios dėl savo retumo, pažeidžiamumo arba pavojaus išnykti.

Paukščių direktyva – 1979 m. priimtas Europos Sąjungos teisės aktas, reglamentuojantis ilgalaikę visų laukinių paukščių rūšių apsaugą Europos Sąjungoje. Įgyvendindamos šią direktyvą šalys narės nustato ir saugo vietoves, kurios yra ypač svarbios laukiniams paukščiams.

Buveinių direktyva – 1992 m. priimtas Europos Sąjungos teisinis įrankis, kuriuo Europos Sąjungos šalys įpareigojamos saugoti nykstančių rūšių augalus, gyvūnus ir nykstančias buveines.

Pagal šias dvi direktyvas saugomos vietovės ir sudaro vieningą Europos specialių saugomų teritorijų ekologinį tinklą.

„Natura 2000“ teritorijų apsaugos tikslai

Norint, kad Lietuvoje būtų baigtas steigti „Natura 2000“ tinklas ir siekiant užtikrinti tinkamą tinklo vertybių apsaugą, būtina atlikti šiuos žingsnius:

1. atlikti išsamią inventorizaciją pagal Europos Sąjungos Buveinių ir Paukščių direktyvose nurodytas saugomas rūšis ir jų buveines;
2. identifikuoti teritorijas, kurios yra reikšmingos šių rūšių apsaugai;
3. nustatyti konkrečius apsaugos tikslus šioms teritorijoms, vadovaujantis Bendrijos svarbos buveinėms ir rūšims keliamais palankios apsaugos būklės kriterijais.

Apsaugos tikslai nustatomi siekiant kuo tiksliau apibrėžti tam tikroje teritorijoje siektiną išsaugojimo būklę arba lygį.

Kaip sužinoti, ar sklypas patenka į saugomą teritoriją?

Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, siekdama didinti informacijos apie „Natura 2000“ tinklą sklaidą, kviečia sklypų savininkus naudotis viešai prieinamais šaltiniais ir tokiu būdu pasitikrinti, ar jų sklypas yra saugomos teritorijos dalis.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras (STVK)

Saugomų teritorijų apsaugai ir racionaliam tvarkymui organizuoti yra tvarkomas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras, kurio valdytoja yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme įtvirtinta, kad kadastre registruojami rezervatai, draustiniai, gamtos paveldo objektai, valstybiniai parkai, pajūrio juosta, biosferos stebėsenos teritorijos, atkuriamieji ir genetiniai sklypai, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos teritorijų funkcinio prioriteto zonos, valstybinių rezervatų, valstybinių draustinių, gamtos paveldo objektų, valstybinių parkų, biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonos, „Natura 2000“ tinklo teritorijos, Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotai, taip pat privačios saugomos vietovės.

Šiame kadastre kaupiami ir saugomi, sisteminami, apdorojami duomenys apie nurodytas teritorijas ir jose saugomas gamtos vertybes, privačiose saugomose vietovėse nustatytas gamtos vertybių, kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir (ar) tvarkymo priemones.
Kadastro žemėlapyje nesunkiai galima pamatyti visas „Natura 2000“ tinklui priklausančias teritorijas, t. y. tiek paukščių, tiek buveinių apsaugai svarbias teritorijas.

Melsva spalva žemėlapyje žymimos buveinių apsaugai svarbios teritorijos, rausva – paukščių apsaugai svarbios teritorijos.

Portalai www.geoportal.lt ir https://biomon.lt

„Natura 2000“ Europos Bendrijos svarbos buveinių inventorizacijos duomenys (buveinių žemėlapiai) pateikiami interneto svetainėje https://www.geoportal.lt, o buveinių apsaugai svarbios teritorijos, kurioms yra patvirtinti apsaugos tikslai, skelbiamos svetainėje https://biomon.lt.

Interneto svetainėje https://www.geoportal.lt  pasirinkus skiltį „Viešosios paslaugos“, vienu metu galima matyti kelių registrų duomenis: nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį (sklypus), saugomų teritorijų valstybės kadastrą (STVK), „Natura 2000“ miškų ūkio veiklos apribojimus. Padidinus žemėlapį galima pamatyti konkretaus sklypo numerį.

Saugomų rūšių informacinė sistema (SRIS)

Šioje informacinėje sistemoje teikiami duomenys apie Lietuvos Respublikoje saugomas augalų, gyvūnų ir grybų rūšis, jų radavietes.

Pasinaudodami Saugomų rūšių informacine sistema, jūs galite:

1. Gauti, teikti ar tikrinti duomenis apie saugomas rūšis, jų augavietes bei radavietes. Paslauga gali naudotis visi Lietuvos Respublikos gyventojai, prisijungę per VIISP sistemą.
2. Gauti išrašą apie saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes. Paslauga gali naudotis visi Lietuvos Respublikos gyventojai, prisijungę per VIISP sistemą. Pavyzdžiui, prisijungęs prie šios sistemos sklypo savininkas gali gauti išrašą, ar jo sklype yra kokios nors saugomos rūšies radavietė.

Daugiau informacijos: https://sris.biip.lt/dazniausiai-uzduodami-klausimai/

Nepavykus prisijungti prie aukščiau minėtų duomenų bazių, kviečiame kreiptis į Žemaitijos nacionalinio parko direkciją arba Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą, kuriose jums bus suteikta reikalinga informacija.

Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos kontaktai 

“Natura 2000“ teritorijų apsaugos tikslų klausimais konsultuoja: BĮAS, Gitana Sidabrienė, tel +370 659 07917, el.p. gitana.sidabriene@zemaitijosnp.lt; BĮAS, Dovilė Staponkienė, tel + 370 663 16454, el.p. dovile.staponkiene@zemaitijosnp.lt

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos kontaktai

Straipsnį pagal internetinių svetainių informaciją parengė Lankytojų aptarnavimo skyriaus gidė Aušra Brazdeikytė