Medžiotojai prisideda prie lūšių apsaugos

2015-03-18 / Žemaitijos NP

 

Paprastoji lūšis yra reta ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Tai vienintelė kačių šeimos rūšis Lietuvoje, kuri čia gyvena nuo neatmenamų laikų. Įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą ir Europos Sąjungos Buveinių direktyvos II priedą. Apie dabartinę lūšių populiaciją Lietuvoje tikslių duomenų nėra. Visuotinės lūšių apskaitos, už kurią atsakinga Generalinė miškų urėdija, duomenimis 2007 m. Lietuvoje gyveno 30, 2010 m.- 40 lūšių. Dėl nepalankių apskaitoms žiemų oficiali visuotinė vilkų-lūšių apskaita visoje šalyje atlikta 2015 m. vasario 3 ir 6 dienomis, bet oficialių šios apskaitos duomenų dar nėra. Žinoma, kad lūšys, ypač rujos metu, kuri vyksta vasario-balandžio mėnesiais, labai plačiai klajoja. Naudodami siųstuvus mokslininkai yra nustatę, kad individuali lūšies teritorija siekia 10000-15000 ha, priklausomai nuo geografinės vietovės, grobio išteklių ir pačio individo.   Po ilgos pertraukos, kai lūšys Žemaitijos nacionalio parko teritorijoje nebebuvo užregistruojamos, 2015 m apskaitos metu skirtingose vietose rasti trijų lūšių pėdsakai. Viena, pagal Aplinkos ministerijos lūšių veisimo programą išaugintų ir 2013 metais Plokštinės rezervate paleistų lūšių su antkakliu, užklysta į Šaltojo karo muziejaus teritoriją, kur ją užfiksuoja vaizdo stebėjimo kameros.

Aplinkos ministerija kartu su Lietuvos medžiotojų draugija 2012-2014 metais įgyvendino retų rūšių apsaugos veiksmų planą, tame tarpe ir lūšių, įvairiose Natura 2000 teritorijose. Lūšių apsaugos veiksmų plano priemonės buvo įgyvendintos Žemaitijos nacionaliniame parke ir Aukštojo tyro telmologiniame draustinyje. Siekiant sumažinti trikdymą buvo įrengti užtvarai. Plokštinės rezervate ir Aukštojo tyro draustinyje iš nuvirtusių kelmų, išvartų buvo įrengtos vietos lūšių veisimuisi. Iš į ritinius susuktų šiaudų-šieno padaryti vadinami „pelių bokštai“, į kuriuos buvo pilami grūdai, siekiant padidinti pelinių graužikų skaičių. Tai gana gera priemonė ne tik dėl lūšių, bet pritraukia pelėdas, apuokus, yra papildomas maistas elniniams žvėrims. Siekiant pagerinti lūšių mitybinę bazę buvo nukertamos drebulės, blindys ir kiti elninių žvėrių mėgstami sumedėję augalai.  Plokštinės rezervato bei Aukštojo tyro draustinio prieigose buvo įrengta po 3 informacinius stendus apie lūšis ir jų apsaugą, suorganizuotas 1 seminaras visuomenei. Džiugu, kad medžiotojų draugija, kiekvienas iš medžiotojų vis labiau prisideda prie gamtos, kurios dalimi esame, išsaugojimo. Iš visos visuomenės, medžiotojų laukiame naujų pranešimų apie pastebėtas lūšis, didžiuosius apuokus, tetervinus ir kitas retas saugomas rūšis, apie  iškylančias problemas, kurias aptarę, bendromis pastangomis spręsime.

 

Gamtos skyriaus vedėja Marija Jankauskienė

Scroll to top