Pats didžiausias (2014 ha) Žemaitijos nacionalinio parko draustinis – Jazdauskiškių kraštovaizdžio, įsteigtas siekiant išsaugoti Žemaitijai būdingą kalvoto agrarinio miškingo kraštovaizdžio kompleksą su tradicine žemėnaudos ir užstatymo struktūra, Žernių ir Jazdauskiškių piliakalniais, Jazdauskiškių senkapiais ir kapinynu, Europos Bendrijos svarbos buveinėmis ir joms būdingomis augalų ir gyvūnų rūšių bendrijomis.
Didžioji dalis Jazdauskiškių kraštovaizdžio draustinio patenka į Žemaičių Kalvarijos seniūniją ir tik maža miškinga dalis, kurioje yra Ešerinis, Lydekinis bei bevardis (Mažrimo arba Karšinis) ežerėliai, į Alsėdžių seniūniją. Pasižvalgykime po šią Žemaitijos nacionalinio parko dalį, kuri plyti rytinėje Mažeikiai – Plungė bei šiaurinėje „Vilkų sankryža“ – Alsėdžiai kelio pusėje ir kuri užima apie 280 hektarų. Turistui, pakeleiviui pirmiausia už akis užkliūva tautodailininko Rimanto Laimos ir VĮ “Telšių regiono keliai“ sukurta šešių vilkų ir pabaidytų arklių palikto vežimo skulptūrų kompozicija. Ji primena legenda tapusį pasakojimą apie kunigaikščius Oginskius ir šioje vietoje juos užpuolusią vilkų gaują. Netoliese yra Vilkų kaimas, Vilkų alkakalnis, todėl ir sankryža vadinama „Vilkų“.
Kraštovaizdis šiose apylinkėse labai mozaikiškas, jame daug kalvų, griovų, įlomų, duburių, pelkių ir minėti 3 ežerai: Ešerinio, Lydekinio bei Mažrimo, kuris labai sename rusiškame žemėlapyje buvo vadinamas Karšiniu.
Didžiausias iš minėtų trijų ežerų – Ešerinio ežeras, plotas 3,0 ha. Vandens paviršius yra apie 176,8 virš jūros lygyje, tai yra net 30 metrų aukščiau nei Platelių ežero vandens paviršius (maps.lt). Žemaitijos nacionalinio parko hidrografiniuose tyrimuose (1997, Taminskas) nurodoma, kad šio ežero gylis siekia net 14,3 metrus, tai yra trečias pagal didžiausią gylį ežeras mūsų parke. Šio ežero pakrantės mažiau užpelkėjusios nei kitų dviejų. Didelį ežero gylį liudija ir tai, kad ežere, išskyrus pavienes vandens lelijas ir lūgnes, beveik nėra augalijos. Ežero šiaurinėje pakrantėje inventorizuota Europos Bendrijos svarbos buveinė 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai. Pietinėje šio ežero pakrantėje kažkada yra kastas ar gilintas griovys, kuriuo vandens perteklius iš Ešerinio ežero nubėga į kiek žemesnėje įlomoje telkšantį bevardį (Mažrimo, Karšinį) ežerėlį. Ešerinio ežeras lengvai pasiekiamas miško keliuku, todėl dažniau lankomas, prie jo kartais poilsiaujama, meškeriojama. Apie žmonių lankymąsi liudija paliktos laužavietės bei šiukšlės.
Bevardis ežerėlis (Mažrimo, Karšinis) yra kiek piečiau bei apie 2 metrus žemėliau nei Ešerinis. Šį ežerėlį sudaro apie 1,4 ha ploto liūliuojanti tarpinio tipo pelkė ir apie 0,4 ha atviro vandens akis. Šio ežerėlio didžiausias gylis – 4,6 metro. Gamtiniu požiūriu tai vertingiausias ežerinis-pelkinis kompleksas aprašomoje teritorijoje. Užankantį ežerėlį supanti pelkė yra inventorizuota kaip Europos Bendrijoje saugoma buveinė 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai. Minėtoje liūliuojančioje pelkėje kasmet sužydi keli šimtai į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų dėmėtųjų, smulkiažiedžių bei raudonųjų gegūnių populiacija. Be gegūnių čia dar auga tai pačiai gegužraibinių augalų šeimai priskiriami pelkiniai skiautalūpiai, kiaušininės dviguonės. Gaila, kad visaėdžiams gyvūnams (barsukams, ūsūriniams šunims, šernams), orchidinių augalų šaknys yra tikras skanėstas – apie šešiasdešimt ką tik išrautų gegūnių su nuvalgytais šakniagumbiais aptikau birželio 27 dieną.
Lydekinio ežero vandens paviršius iš visų 3 ežerų telkšo žemiausiai, apie 172,7 m virš jūros lygio. Ežeriukas tik apie 0,8 ha ploto, dar maždaug tokį pat plotą užima jį supanti tarpinio tipo pelkė. Visas šis kompleksas taip pat yra Europos Bendrijos saugoma buveinė: 3160 Natūralūs distrofiniai ežerai bei 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai. Visų trijų ežerėlių vandens perteklius įlomomis, tarpukalvėmis nuteka link Varduvos upės baseinui priklausančių intakų.
Didžiąją dalį aprašomos teritorijos dengia miškai, iš kurių apie pusė yra valstybiniai. Vyrauja jauni arba pribręstantys medynai, senų likę tik nedideli plotai, kurių dauguma priskirta EB svarbos miškų buveinėms. Per visą aprašomą plotą 2017 metais rasti 3 nauji plėšriųjų paukščių lizdai, kuriuos reiks patikrinti paukščių perėjimo sezonu. Natūralių pievų nedaug, jos mažais lopiniais išsimėčiusios tarpumiškėse, pelkių atšlaitėlėse. Dvi iš jų priskirtos EB saugomų pievų buveinių tipui 6510 Šienaujamos mezofitų pievos. Visame aprašomame plote išlikusios tik keturios gyvenamos sodybos, dar viena šiuo metu negyvenama. Dauguma tarpumiškių, kalvų atšlaitėse esančių, gana sunkiai pasiekiamų pievų nušienautos, gausėja ganomų ar raišiojamų naminių gyvulių. Tai džiugina ir teikia vilčių, kad neužaugs buvusios senosios pievos bei ganyklos, išliks kraštovaizdžio įvairovė. Žernių-Krapštikių kaimo sandūroje labai daug įvairaus tipo ir gilumo griovų, atragių, šaltinių, upeliukų. Upeliukuose, kanaluose bei pelkėse įsikūrę bebrai čia tiesiog karaliauja ir kuria savo hidrografinį tinklą. Dar išlikę daug senų, keturis ir daugiau metrų apimtį siekiančių medžių milžinų bei jų grupių. Yra buvusių kelių, akmeninių tiltukų per upelius liekanų, kitų čia vykusio aktyvaus gyvenimo liudininkų. O kiek čia įvairaus dydžio bei formų akmenų! Gal net senoji alkvietė ar piliakalnis slepiasi. Bet tam reikia detalesnių tyrimų, akylos specialistų akies. Tam reikia čia dar ne kartą sugrįžti…
Marija Jankauskienė
Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistė
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
Biudžetinė įstaiga. Didžioji g.10, Plateliai, LT-90420 Plungės raj.
+370 448 49231
+370 448 49337
znp@zemaitijosnp.lt
Zemaitija National Park Directorate
Didžioji str. 10, Plateliai, LT-90420, Plungės dstr., Lithuania
Įmonės kodas: 191440964
PVM mokėtojo kodas: LT914409610, duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.
Steigėjas - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Puslapio sukūrimas dalinai finansuotas Europos Sąjungos 2014-2020m. Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.
