Lobynai iš Konstantino Bružo knygos ,, Apie tai, kas neturi išnykti”

2020-05-14 / Žemaitijos NP

Kaip linksminę svečius
Papasakojo B. Kirkilaitė, gim. 1893 m. Žem. Kalvarijos apyl., Šašaičių kaime.
Buvusi viena juokdarė. Jeigu jai pasitaikydavo būti svečiuose, tai ji nei iš šio nei iš to prieina prie bet kurio svečio ir klausia:
– Ar tamsta sergi? Jeigu šis, kad ir juokaudamas, atsakys – ,,sergu”, tai senutė vėl:
– Išsižiok.
Po to išsižiojusiam ilgai žiūri į gerklę ir labai ,,rimtai” sako:
-Ont tava šerdejs gol kermens kap pavaža. Tau rek šmotų – muntų piperykščių, žirnių virkštium propernykščių… Į vaną sėst. Perst! Borbolą sugrobstydams gert. Kad šitaip padarysi, devynias lėgas išvarysi, dešimtą dūšę.
Pastaba. Visi besiklausantieji juokiasi. ,,Ligonis” supyksta ir ,,daktarą” veja lauk, kam čydijasi. Tokius juokus krėsdavo senovėje.
Užrašė K. Bružas
Šarnelė, 1969

Visuomenės informavimo specialistė
D. Jakštienė

Scroll to top