Biologinei įvairovei grėsmingai mažėjant, neigiamai veikiama gamta ir žmogaus gerovė. Nėra vienos pagrindinės priežasties, lemiančios jos nykimą. Todėl, norint tinkamai įvertinti gamtoje vykstančius pokyčius, būtina atlikti nuolatinius gyvosios gamtos stebėjimus. Jau daugelį metų Lietuvoje yra vykdomas Europos bendrijai (EB) svarbių gyvūnų ir augalų rūšių monitoringas, o nuo 2019 metų pradėtas naujas didelės apimties ir labai kompleksiškas buveinių monitoringas. Norint suprasti, kaip tai vyksta, pirmiausia reikalinga panagrinėti plačiau, kas gi iš tiesų yra tos Europinės svarbos buveinės?
Kiekvieną buveinę sudaro visas kompleksas specifinių augalų ir samanų rūšių, kurių buvimas leidžia nustatyti buveinės tipą, o jų gausa – buveinės būklę. Senuose Lietuvos miškuose, gausiai žydinčiose natūraliose pievose, nenusausintose pelkėse, netgi upeliuose ir ežeruose aptinkami net 54 EB svarbos buveinių tipai. Tačiau ne kiekvienas miškas ar pieva gali pretenduoti į ypatingos svarbos teritorijas Lietuvos gamtai ir visai Europai. Pieva vertinga tik natūrali, daug metų nearta, kurioje tarpsta daugybė rūšių. Tokia pieva tiesiog mirga nuo skirtingų spalvų žiedų, priešingai nei kultūrinėmis žolėmis užsėta ganykla. Miškai vertingi brandūs, nesodinti, su gausia ir įvairia žolių ir samanų danga, dideliu negyvos medienos kiekiu. Didžiausi tokių miškų plotai išlikę upių slėniuose ir šlaituose, saugomose teritorijose, tokiose vietose, kur sunku vykdyti ūkinę veiklą.
Buveinės yra vertinamos kompleksiškai. Registruojamos augalų rūšys, hidrologinis (vandens) režimas, grėsmės, jei tai miškų buveinė – negyvos medienos kiekis. Visuomenėje gajus požiūris, jog miške gulintis negyvas medis yra potencialus kenkėjų židinys arba miško savininko neūkiškumas. Tačiau stambi negyva mediena – vienintelė kai kurių retų vabalų ir samanų rūšių išgyvenimo sąlyga. Vertinant pievas atsižvelgiama, ar vykdoma kokia nors ūkinė veikla ir koks jos intensyvumas, nes natūralioms pievoms išlikti būtina ekstensyvi žmogaus veikla. Nustojus šienauti ar ganyti, pievos greitai degraduoja, keičiasi rūšinė sudėtis, ima augti krūmai. Sunykusios ir sunaikintos buveinės taip greit nebeatsikuria, o natūralios pievos nyksta kone sparčiausiai iš visų buveinių kartu su kaimo vietovėse nykstančiais smulkiais ūkiais.
Buveines inventorizuojantys saugomų teritorijų specialistai joms atpažinti naudoja vieningą metodiką. Kiekvienas atliekamas monitoringas turi būti atsispindintis situaciją visos šalies mastu. Todėl buveinių monitoringas vykdomas visoje Lietuvoje 64-iuose monitoringo kvadratuose. Monitoringo kvadratai – tai virtualiai apribota teritorija (vidutinis vieno kvadrato plotas yra apie 10 000 hektarų), kurie parinkti pagal buveinių įvairovę ir išdėstyti šalies teritorijoje, atsižvelgiant į geografinius, ūkinio naudojimo ir apsaugos požymius. Kiekvienoje iš teritorijų kas ketveri metai bus vykdoma buveinių inventorizacija, specialistams patikrinant jau žinomas buveines. Tokiu būdu bus galima įvertinti buveinių ploto pokytį. Atrinktuose plotuose bus vykdoma ilgalaikė stebėsena, pildant detalius augalijos aprašymus, taip bus vertinama buveinės būklė. Svarbu paminėti, kad monitoringui pasirinktos vietos niekaip neįpareigos ar nesudarys papildomų reikalavimų tų plotų savininkams.
Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos
Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus ekologė botanikė Dovilė Staponkienė
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
Biudžetinė įstaiga. Didžioji g.10, Plateliai, LT-90420 Plungės raj.
+370 448 49231
+370 448 49337
znp@zemaitijosnp.lt
Zemaitija National Park Directorate
Didžioji str. 10, Plateliai, LT-90420, Plungės dstr., Lithuania
Įmonės kodas: 191440964
PVM mokėtojo kodas: LT914409610, duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.
Steigėjas - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Puslapio sukūrimas dalinai finansuotas Europos Sąjungos 2014-2020m. Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.
