Liepijų pėsčiųjų trasa

Saulėtą pavasario dieną išsiruošiu aplankyti Liepijų pėsčiųjų trasą ir dviračių taku važiuoju nuo Platelių miestelio centro Beržoro bažnytkaimio link. Maždaug už 1,5 km, dešinėje kelio pusėje, kurioje stovi medinis kryžius, pastatyta rodyklė „Liepijų pėsčiųjų trasa 3 km“. Pasukus rodyklės kryptimi į Kalnų gatvę, prasideda vingiuotas žvyro dangos kelias pro Beržorą, Pamedinčius. Keliu iki trasos galima keliauti ne tik dviračiu, bet automobiliu, pėsčiomis. 3 km žvyrkelio, vingiuojančio kalvomis, pro miškus, pelkes, Pamedinčių kaimo vienkiemius, neprailgsta. Vienoje vietoje, netoli žvyrkelio esančioje pelkėje, pasimato gulbių giesmininkių pora. Iš tolo mėginu nufotografuoti.

Pasiekus Liepijų mišką, kelionę galima tęsti tik pėsčiomis.

Keliaujant žiedine Liepijų pėsčiųjų trasa (4 km), įrengta Žemaitijos nacionalinio parko (ŽNP) Liepijų kraštovaizdžio draustinyje, galima aplankyti išskirtinėmis gamtinėmis savybėmis ir įvairove pasižymintį Liepijų mišką, kuris saugo ne tik šimtamečius ąžuolus, bet ir įvairias Europos Bendrijos saugomas miško buveines, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas paukščių, augalų, kerpių bei grybų rūšis.

Liepijų kraštovaizdžio draustinis (plotas – 278,3 ha) yra vakariniame Platelių plokščiakalvių masyvo pakraštyje. Draustinis apima Liepijų mišką, kurio vakariniu pakraščiu vingiuoja Ringupis, supa Medsėdžių, Kentų, Kadžių, Pamedinčių kaimai, t. y. jis pasižymi išskirtiniu miškingu, raižytu, šaltiniuotu ir pelkėtu reljefu. Didžiausią kraštovaizdžio draustinio dalį (apie 87 proc.) užima Liepijos miškas, pievos, pelkės, vandens telkiniai sudaro apie 13 proc. Medynai įvairiaamžiai, skirtingų rūšių, apie 75 proc.jų yra savaiminės kilmės, likusi dalis – kultūriniai. Išskirtinis Liepijų kraštovaizdžio draustinio bruožas – skroblynų bendrijos, kurios ŽNP labai retos. Medžių ardo pagrindinis dominantas – paprastasis ąžuolas, vietomis su gana gausia paprastosios eglės priemaiša.

Liepijų miškas taip pat yra gausiausia vabalų rūšimis teritorija, esanti ŽNP.

Visas Liepijų kraštovaizdžio draustinis yra išraižytas griovomis ir raguvomis. Griova – reljefo forma, laikinų vandens srautų išgraužtas gilus griovys su stačiais neapaugusiais šlaitais. Griovas formuoja erozija. Jos susidaro aukštesnėse vietose, kur yra purių, lengvai išplaunamų uolienų. Raguva – nedidelis sausas slėnis ar slėnis su laikinais vandens srautais, kurio šlaitai padengti velėna, gali būti apaugę krūmais ar medžiais.

Ubagų kalno akmuo (gamtos paveldo objektas) – didžiausias Platelių apylinkių akmuo. Jo aukštis virš žemės – 1,20 m, ilgis – 5 m, plotis – 3,40 m, didžiausia horizontali apimtis – 12,90 m. Pasakojama, kad akmenyje buvusi velnio pėda, o akmuo tarnavęs pagoniškoms apeigoms. Kiek šiauriau teka Žvirgždės upelis, o greta stūkso Liepijų miškas. Tokiais vardais pagonybės laikais buvo vadinamos šventos vietos. Grafas Šuazelis mėgino suskaldyti akmenį ir panaudoti svirno statybai, bet atskėlė tik tą dalį su pėda, o likusi riedulio dalis taip ir liko gulėti Ubagų kalno papėdėje.

Norintiems keliauti Liepijų pėsčiųjų trasa norime priminti, kad ji driekiasi natūraliu mišku, be specialiai įrengtos dangos. Įdomiausiose trasos vietose įrengti informaciniai stendai, pasakojantys intriguojančius faktus apie vietos ypatybes. Kur keliauti, take parodys ženklinimas ant medžių – raudoni „giliukai“.

Trasai sukurta mobili programėlė, kurioje rasite maršrutą ir audiogido įrašus. Programėlę (pavadinimas „Audio Guide of Zemaitija National Park“) galima parsisiųsti nemokamai!

Daugiau informacijos: http://zemaitijosnp.lt/veikla/pesciujudviraciu-takai/liepiju-trasa/.

ŽNPD Lankytojų aptarnavimo sk. gidė Aušra Brazdeikytė