Kas pabuvojęs Žemaitijos nacionalinio parko Liepijų kraštovaizdžio draustinyje (278 ha) nepasiklydo, tas gali didžiuotis, kad tikrai gerai orientuojasi gamtoje. Visas Liepijos miškas yra išraižytas upelių, griovų bei raguvų, šlaitų nuožulmose atsiveriančių šaltinių, miško viduryje telkšančių pelkių. Medynai labai įvairiaamžiai, skirtingų rūšių. Apie 75% visų medynų yra savaiminės kilmės, likusi dalis – kultūriniai (daugiausia paprastosios eglės plantacijos). Daugiau nei pusę teritorijos užima privati žemė, į draustinį patenka 79 privatūs žemės sklypai ar jų dalys,. Išanalizavus senus žemėlapius, matosi, kad Liepijų miškas per pastaruosius 100 metų gerokai išsiplėtė, daugiausia sovietmečiui. Draustinio šerdį sudaro valstybiniai miškai (67 ir 68 kvartalai). Tai pati seniausia Liepijų miško dalis. Žinoma, kad valstybiniai miškai čia buvo dar tarpukariu. Šiuo metu minėti du miško kvartalai įtraukti į valstybinės reikšmės miškų plotus, kuriuos administruoja Valstybinės miškų urėdijos Telšių regioninis padalinys. Botanikai nustatė, kad išskirtinis Liepijos kraštovaizdžio draustinio bruožas yra tai, kad čia įsikūrusios didžiausios plačialapių miškų liepinių skroblynų bendrijos, kurios nacionaliniame parke labai retos. Medžių ardo pagrindinis dominantas – paprastasis ąžuolas, vietomis su gana gausia paprastosios eglės priemaiša.
Nustatyta, kad Liepijos miškas yra gausiausia vabalų rūšimis teritorija, esanti Žemaitijos nacionaliniame parke (Šablevičius, 1995). Tyrimų ataskaitoje buvo siūloma sklypams su senais ąžuolais, liepomis, uosiais suteikti reguliuojamą rezervatinį režimą, kur būtų galima kirsti žalius spygliuočius iš po lapuočių medžių lajos, išsaugoti lapuočius bei jų vėjovartas, virtuolius. Storoje negyvoje lapuočių medienoje retosios vabalų rūšys galėtų praeiti savo ilgą 3-6 metų vystymąsi iki suaugėlio. Tai vienintelė vieta kur galima būtų atgaivinti 7-10 vabalų rūšių, rečiausių Lietuvoje, populiacijas. Nuo 2007 metų minėtuose kvartaluose miškų ūkinė veikla nebevykdoma, nes, susitarus su Telšių miškų urėdija čia buvo buvo saugomos Europos Bendrijos svarbos ir Kertinės miško buveinės.
Aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. D1-788 patvirtintas Liepijų kraštovaizdžio draustinio gamtotvarkos planas. Jame yra numatyta visa eilė priemonių, tarp kurių paminėtinas gausialapių lubinų naikinimas, monokultūrinių medynų (eglynų) ugdymas į mišrius, senųjų vertingų ąžuolų išsaugojimas, pažintinės trasos įrengimas, kiti. Įgyvendinant projektą „Darnus kietųjų lapuočių miškų valdymas – darnaus turizmo vystymo praktika“. Liepijų miške, valstybinių miškų kvartaluose 2017 metais buvo atkurtos dvi užleistos pievos, o šiuo metu baigiama įgyvendinti priemonė “Pagerinti senųjų plačialapių medžių ir ant jų gyvenančių specializuotų rūšių apsaugos ir atsikūrimo sąlygas”. Buvo atrinkti ir pažymėti 120 storiausi, vertingiausi ąžuolai. Apie saugotinus ąžuolus buvo iškirstos po šių medžių šakomis bei 5 metrų spinduliu apie lajas augančios eglės. Visi šie darbai buvo atliekami gamtotvarkos plano priemones integravus į galiojantį miškotvarkos projektą, pagal trišalę rangovo, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos ir VMU Telšių teritorinio padalinio sutartį. Tokius kirtimus apie senus saugotinus ąžuolus, vadovaujantis patvirtintu Liepijų kraštovaizdžio draustinio gamtotvarkos planu, gali atlikti ir privačių miškų savininkai.
Su atliktais gamtotvarkos darbais ir kuriama pažintine trasa visi norintys galės susipažinti 2019 m. balandžio 13 dieną, pažintinės ekskursijos į Liepijų mišką metu. Detalensė informacija apie žygį bus skelbiama Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos feisbuko paskyroje.
Marija Jankauskienė
Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus ekologė
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
Biudžetinė įstaiga. Didžioji g.10, Plateliai, LT-90420 Plungės raj.
+370 448 49231
+370 448 49337
znp@zemaitijosnp.lt
Zemaitija National Park Directorate
Didžioji str. 10, Plateliai, LT-90420, Plungės dstr., Lithuania
Įmonės kodas: 191440964
PVM mokėtojo kodas: LT914409610, duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.
Steigėjas - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Puslapio sukūrimas dalinai finansuotas Europos Sąjungos 2014-2020m. Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.
