Kviečiame keliauti Žemaitijos nacionalinio parko pažintiniais takais

2016-07-22 / Žemaitijos NP

Vasara vilioja turistus daugiau laiko praleisti gamtoje. Vis daugiau lankytojų, ypač užsieniečių, atvykusių į Žemaitijos nacionalinį parką, nori pasivaikščioti pažintiniais takais.

Žemaitijos nacionaliniame parke įrengti aštuoni pėsčiųjų takai, kurių ilgis nuo 0,5 iki 4 km. Platelių ežerą juosia 24 km ilgio žiedinis dviračių takas, kuris išlieka lankomiausiu ir patraukliausiu.

Visą informaciją apie takus Jūs galite gauti, apsilankę Parko tinklalapyje http://www.zemaitijosnp.lt/lt/turizmas/pesciuju-dviraciu-takai/ arba užsukę į Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Platelių lankytojų centrą, kuriame galėsite įsigyti ir takų lankstinukų. Be to, centre galima apžiūrėti ekspoziciją „Žemaitijos žemės slėpiniai“.

4,1 km ilgio Šeirės takas prasideda Platelių apžvalgos aikštelėje, iš kurios matyti didžiausias ir giliausias Žemaitijoje Platelių ežeras su Pilies, Veršių salomis, Pliksale, Šventorkalnio pusiasaliu bei Plokštinės miškais. Takas toliau vingiuoja per mišką Platelių ežero pakrante, nuveda prie paslaptingojo Piktežerio ir lieptu per Gaudupio  pelkę parveda atgal. Viena šio tako atkarpa pritaikyta dviratininkams. Ji įsilieja į 24 km dviračių taką.

1 km ilgio Giliuko ir Kaštoniuko takas, esantis Platelių dvaro parke, skirtas mažiesiems turistams. Kelionėje juos lydės išdykėlis Kaštoniukas, kuriam vis knieti nulaužti šakelę, nuskinti gėlę ar net spardyti skruzdėlyną! Tik gerasis Giliukas laiku sudrausmina savo draugą ir pamoko elgesio gamtoje.

Šalia Šaltojo karo ekspozicijos esantis 3 km ilgio Plokštinės pažintinis takas vingiuoja Plokštinės miško kalvomis, buvusios sovietinės karinės bazės teritorijoje, pro Pilelio šaltinį – hidrogeologinį gamtos paminklą. Šaltinis neišsenka per didžiausias sausras, neužšąla žiemą. Tikima, kad vanduo turi gydomųjų savybių, nes teka į rytus.

Nuo Šaltojo karo ekspozicijos keliaujant į rytinę ežero pakrantę, nuo Plokštinės tako maždaug 2,5 km nutolęs 2,3 km ilgio Paplatelės pažintinis takas. Šių apylinkių reljefą prieš 13–13,5 tūkstančių metų suformavo paskutinis ledynas. Kalvų aukštis siekia iki 189 m virš jūros lygio. Takas vingiuoja miškais apaugusiomis kalvomis, Sultekio tvenkinio pakrantėmis. Takui žaismingumo suteikia medinės skulptūros, o iš 5 m aukščio apžvalgos bokšto atsiveria vaizdas į tvenkinį ir jį juosiančius spygliuočių miškus.

Iš Platelių  vaizdingu keliu važiuojant į Žemaičių Kalvariją pro Gegrėnus, galima sustoti čia įrengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje ir pasivaikščioti 1,6 km ilgio Gegrėnų piliakalnių taku. Čia yra du I tūkst.–XIII a. piliakalniai, kuriuose stovėjo 1253 m. istorijos šaltiniuose minima kuršių Ceklio žemės pilis Gegrė (Zegere). Piliakalniai yra abipus bevardžio upelio: kairiajame krante – mažesnis ir senesnis pirmasis piliakalnis (I), dešiniajame krante – antrasis piliakalnis (II), įrengtas, manoma, jau II tūkst. pradžioje, kai išsiplėtusi bendruomenė nebetilpo į nedidelį ir nelabai apsaugotą pirmąjį piliakalnį. Du X–XIII a. kapinynai yra rasti šalia antrojo piliakalnio. Statūs, iki 15 m aukščio piliakalnių šlaitai, nemažas aukščio skirtumas tarp kalvų viršūnių ir slėnių, sukuria labai raiškų reljefą, panoramines erdves.

Nuvykus į Žemaičių Kalvariją, verta pasukti Barstyčių link vedančiu keliu, kuriuo pavažiavus apie 4 km galima nusukti į dešinę ir aplankyti Gardų ozo taką. Keliaujant šiuo 1 km ilgio taku galima pamatyti Gardų ozą  – ilgą siaurą kalvą, sudarytą daugiausia iš smėlio ir žvyro. Šis kalvagūbris susidarė iš nuogulų, kurios klostėsi ledyno viduje, vandens tirpsmo tėkmių vagose prieš 12–13 tūkstančių metų. Iš nuo kalvos viršuje esančios apžvalgos aikštelės atsiveria šių vietovių kraštovaizdis su širdelės formos sala dirbtiniuose tvenkiniuose.

Toliau keliaujant Barstyčių keliu, pro Šarnelės kaimą, – medinė rodyklė „Vytauto Mačernio kapas“. Nuo čia pasukus  į kairę ir apie 2 km važiuojant miško keliuku, patenkama į automobilių stovėjimo aikštelę, nuo kurios prasideda V.Mačernio gimtinės takas. Šis 545 m takelis veda prie 1944 m. Žemaičių Kalvarijoje nuo sviedinio skeveldros žuvusio poeto kapo. Artimieji velionį išsivežė atgal į Šarnelę, kur ir palaidojo – vidury laukų, tėviškės laukelyje, kurį jis buvo labai pamėgęs, tarp aukštų pušų, eglių ir ąžuolų, kur dažnai ateidavo… Nepraeikite pro Kerpauskų šaltinį. Šalia šaltinio esančios kalvelės papėdėje įrengtose požeminėse slėptuvėse ir toliau buvusioje sodyboje Antrojo pasaulinio karo metu Juozo ir Adolfinos Kerpauskų šeima trejus su puse metų slėpė nuo sunaikinimo bei globojo kelias žydų šeimas – iš viso 16 asmenų. Sovietiniais laikais Adolfina ir Juozas Kerpauskai bei vaikai Bronė ir Tomas buvo ištremti į Sibirą.

Iš Barstyčių galima pasukti į kairę ir žvyrkeliu važiuoti į Platelius pro Mikytų kaimą. Apie 600 metrų į kairę – Mikytų alkakalnis (I tūkst. vid.–II tūkst. pr.), kuriame įrengtas 1 km ilgio pažintinis takas. Padavimai apie šį alkakalnį mena, jog jis esąs supiltas švedų; senovėje čia buvo aukojamos aukos dievams ir pan. Šiaurinėje alkakalnio pusėje – mitologinis akmuo su velnio pėda. Pasakojama, jog juo velnias sugriovė Alkos kalne stovėjusią bažnyčią. Vėliau bėgdamas įmynė savo pėdsaką. Manoma, kad akmens amžius ne mažiau kaip 1,5 milijardo metų, o gali būti ir gerokai senesnis. Rytinėje alkakalnio pusėje – maldų (aukų) šulinys. Maždaug 2 m skersmens, iki 50 cm gylio piltuvėlio formos duobė, grįsta akmenėliais. Pasakojama, kad čia buvo aukojamos aukos.

Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje, prie Šaltojo karo ekspozicijos, yra įrengta Plokštinės gamtos lobių trasa, kurioje Plokštinės miško paslaptys ir įtraukiančios užduotys, dievukų ir dvasių šnabždesiai, Vyriausiasis medis ir partizanų kovų aidai… Puiki pramoga šeimai ir nedidelei draugų kompanijai!

Visais Žemaitijos nacionalinio parko takais galite keliauti savarankiškai arba su Žemaitijos nacionalinio parko gidu, gido paslaugas užsisakę iš anksto Platelių lankytojų centre.

 

Aušra Brazdeikytė,

Lankytojų aptarnavimo skyriaus specialistė (gidė)

Scroll to top