Kraštotyrininkui Konstantinui Bružui 110 metų

2022-08-31 / Žemaitijos NP

Rugpjūčio 30 dieną Žemaičių Kalvarijoje, poeto Vytauto Mačernio muziejuje prisimintas šviesuolis, žemaičių krašto senovės sergėtojas Konstantinas Bružas. Rita Šukienė, prof. dr. Rimanantas Balsys, Bronius Kleinauskas, Genovaitė Gricienė, Inga Mylimienė, Danutė Mickūnienė, kiti minėjo kraštotyrininką buvus neabejingą savo krašto senajai kultūrai. Po renginio Konstantino Bružo bičiuliai aplankė ,,Žaliąją trobelę“, jo kapą, padėjo gėlių, uždegė žvakę.

            ***

Konstantinas Bružas gimė 1912 m. rugpjūčio 30 dieną Šarnelės kaime, Žemaičių Kalvarijos parapijoje, tuo metu priklausiusioje Telšių apskrities Alsėdžių valsčiui (dabar Plungės r., Žemaičių Kalvarijos sen.).

Skaityti mokė mama. Vieną žiemą mokėsi Gegrėnų dvaro, vėliau Gegrėnų pradžios mokykloje. Lankė ir Žemaičių Kalvarijos pradžios mokyklą. Teko mokytis Sedos miestelio mokykloje, Telšių gimnazijoje. Toliau lavinosi pats.

Nuo 1935 metų tarnavo Lietuvos kariuomenėje, buvo liktinis puskarininkis, 1940-1941 m. – Raudonosios Armijos 29-ojo teritorinio korpuso leitenantas, 1941 m. birželio mėnesį buvo represuotas ir 15 metų teko praleisti Norilske. Po 8 bausmės metų dar 7 metus užtruko darbai pagal sutartį.

Nuo 1967 metų gyveno Žemaičių Kalvarijoje.

Kostantinas Bružas buvo aktyvus visuomenės veikėjas, kraštotyrininkas, Žemaičių akademijos garbės narys, ,,Žaliosios trobelės“ muziejaus Žemaičių Kalvarijoje įkūrėjas ir šeimininkas, Žemaičių Kalvarijos kultūros ir gamtos paveldo saugotojas ir puoselėtojas.

K.Bružo darbai saugomi MA Istorijos institute etnologijos skyriuje, Lietuvių kalbos institute, Vilniaus universitete, Telšių muziejuje ,,Alka“ (Konstantino Bružo fondas). Be rankraščių Telšių ,,Alkos“ muziejui perdavė knygas, dokumentus, fotografijas, kitą ikonografinę medžiagą.

K.Bružo straipsniai spausdinti ,,Kraštotyroje“ (1975, 1979), rajoninėje ir respublikinėje spaudoje. Kraštotyrininkas rūpinosi Žemaičių Kalvarijos krašto žymių asmenybių atminimo išsaugojimu. Surinko įvairią medžiagą apie poetą V.Mačernį, P.Jurkų, A.Miką ir kitus. Jo iniciatyva poetas V.Mačernis ir jo kūryba įamžinta akmeninėmis vizijomis. K.Bružas rinko medžiagą Europos etnografiniam atlasui.

2017 m. prof. dr. Rimantas Balsys parengė ir išleido K.Bružo knygą ,,Apie tai, kas neturi išnykti: XIX a. pabaigos – XX a. 8 dešimtmečio etnografinė Žemaitijos apylinkių medžiaga”.

2004 sausio 13 d. Lietuvos respublikos prezidentas Valdas Adamkus kraštotyrininką Konstantiną Bružą apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.

Konstantinas Bružas mirė 2005 m. spalio 16 d.

Žemaitijos nacionalinio parko Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyr. specialistė Aldona Kuprelytė

***

Apie tiltą tėviškėje (Samprotavimai)

…Buvo tiltas. Senas, primityvus, net be turėklų, bet mielas, pievų,upės ir žvaigždėtų naktų akcentas. Žinoma, ne per ilgiausias, užtat atlaikė sunkius javų vežimus, o ypač pervaromą galvijų bandą (apie 10 galvų).

                      Jo nebėra!

                      Buvo ir upė (Varduva). Pavasariais ir rudenimis virsdavo galinga srove, išsiliejančia po žemas pievas ežerais ir ežerėliais, kam to nemačiusiam – net neįtikėtina.

                      Nebėra ir jos!

                      O dabar čia bjaurus, didžiulis kanalas.

                      Svetimkūnis!

                      Ir bjaurus todėl, kad primena atsitiktinį (neplanuotą) pjūvį, vaizdingame reljefe ir , kas blogiausia, su juo nori nenori, prieina taikstytis, net sugyventi.

                      Tačiau kaip?!

                      Matyt, pirmiausia reikės prisiversti pamiršti bet kokius ir objektyvius sentimentus, net tą palaimingą, giliai išgyventą romantiškumą.

                      Dar sunkiau įsisavintą naują būseną: visuotinį šiuolaikiškumą; t. y. ,,laukiniškumą”, vardan to kurio jau nebėra, nebėra kur eiti. Bet tegu.

                      Vis vien statome tiltą!

                                                                                                            Konstantinas Bružas

                                                                                                            Žemaičių Kalvarija, 1997

Scroll to top