Kazys Misius
Kęsgailų giminę ir jų valdas tyrinėjo Kristupas Petkevičius (Krzystof Pietkiewicz). Žinoma, kad Mykolo Kęsgailos žmona Elena dar iš Vytauto gavo mišką Gargžduose, prie Minijos1. Manoma, kad vienas pirmųjų užrašymų XV a. yra dovanojimas M. Kęsgailai 15 žmonių, ne kiaunių medžiotojų, kurie neseniai apsigyveno prie Platelių ežero ir miške prie upės2. Tiesa, dokumente Platelių ežeras labai iškraipytas, rašoma „na ozere, na Motole“. Ežero pavadinimas galėjo būti iškreiptas nemokėjusio lietuviškai raštininko arba neatidžiai perrašant dokumentą.
Broliai Jaunutis, Rumbaudas ir Kęsgaila Valimantaičiai buvo artimi žmonės Vytautui, iš kurio gaudavo žemių. Pavyzdžiui, Jaunutis nuo 1413 m. buvo Trakų vaivada, taip pat ir Melno taikos dalyvis, rūpinosi gauti karaliaus karūną Vytautui.
Po Vytauto mirties Jaunutis su Rumbaudu apkaltinti rėmę Švitrigailą ir 1432 m. Žygimanto Kęstutaičio įsakymu nužudyti. Buvo kalintas ir Mykolas Kęsgaila, pašalintas iš Žemaitijos seniūno pareigų. Tačiau jam pavyko ne tik išlikti gyvam, bet ir vėl tapti įtakingu valstybės veikėju – 1440 m. vėl paskiriamas Žemaitijos seniūnu. Žinoma, M. Kęsgailai ir jo žmonai išliko ir Vytauto žemių dovanojimai.
Vėlesni Kazimiero Jogailaičio, 1440-1492 m. buvusio Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, apdovanojimai Mykolo Kęsgailos žmonai papildo Kęsgailų žemėvaldos formavimąsi Platelių apylinkėse. Paskelbtoje Lietuvos metrikos seniausioje užrašymų knygoje yra 19 dovanojimo įrašų Mykolui Kęsgailai ir jo žmonai. Dauguma jų nesusiję su Platelių apylinkėmis.
Mykolas Kęsgaila turėjo 5 sūnus. Platelių valda atiteko Jonui Kęsgailai, mirusiam 1485 m. Jis 1451 m-1485 m. buvo Žemaitijos seniūnu. Platelių valda tada apėmė teritoriją iki sienos su Latvija, jūros ir Minijos. Jonas Kęsgaila turėjo sūnus Stanislovą (mirė 1512 m.) ir dukterį Eleną. J. Kęsgaila Platelių žemės padalijo. Vyriausiam sūnui Stanislovui atiteko Platelių dvaras, o Mikalojui – Beržoras ir Gintališkė3.
1511 10 02 raštu Lietuvos valdovas Žygimantas Senasis patvirtino Žemaitijos seniūnui Stanislovui Kęsgailai (Kęsgailovičiui) ankstesnių kunigaikščių dovanojimus bei naujai duodamus kaimus su žmonėmis, ežerais ir kt. Šis dokumentas ypač reikšmingas Platelių valdos susidarymo istorijai, todėl norisi jį išsamiau aptarti. Minėtoje privilegijoje teigiama, kad dar Kazimieras „buvo davęs jo pirmtakams kaimų, žemių, ežerų ir kelinių bei duoklinių žmonių Žemaitijoje; jo malonybė buvo davęs Vilniaus ponui, Žemaitijos seniūnui ponui Kęsgailai 15 žmonių prie Platelių ežero ir prie Apusės (gal Apšės – K. M.) upės, taip pat jo malonybė, patvirtindamas didžiojo kunigaikščio Vytauto dovanojimą, buvo davęs poniai Kęsgailienei mišką Gargžduose, prie Minijos upės ties Vokiečių siena; be to, jo malonybė buvo davęs jai girios prie Apusės upės ir Mokio sodybos, taip pat jo malonybė buvo davęs jai, tai yra poniai Kęsgailienei, ten pat tris ežerus, vadinamus Mastu, Taurakalniu ir Adsunkeliu (?), taip pat sakė mums, kad mūsų tėvas Kazimieras jo tėvui, ponui Jonui Kęsgailavičiui, buvo davęs ežerą, vadinamą Bijotiškiu, ir taip pat jo malonybė buvo jam davęs antrą ežerą, taip pat Žemaitijoje prie jo Beržoro dvaro ir prie Gintališkės, vadinamą Platelių ežeru, – ir apie visa tai rodė mums mūsų tėvo, karaliaus Kazimiero, raštus. Ir, be to, sakė mums, kad prie šių anksčiau pažymėtų ežerų ir upių ir tose giriose jo tėvas ir senelis buvo pasodinę žmonių. Taigi nuo to laiko iš jų nemaža priaugo ir įsikūrė tose giriose atskirai įvairiais kaimeliais. Ir tie kaimeliai yra vadinami taip: Karvėnai, Staklėnai, Reketė, Nasrai, Rimšėnai, Remčiai, Babrungėnai, Elgiai, Kepurėnai, prie Tenžės ir Žibės upių Stirnikai, Palangėnai, Liepagirys, prie Šventosios upės tuščios žemės ir karčiamininkai su žeme ir mokesčiu pavadinti: Julgėnai, Bubėnai, Meižtai, Arlėnai, Notėnai, Kazgėnai, Župsėnai, Širėnai, – ir visi tie anksčiau pažymėti kaimeliai yra ribose tarp Minijos ir Šventosios, net ligi tos vietos, kur Šventoji įteka į jūrą.“
Visa tai sudarė Platelių valsčių, kuris patvirtintas Stanislovui Kęsgailai ir jo žmonai bei jų įpėdiniams nuosavybės teise. Ilgoka dokumento citata liudija, kad pasibaigus kovoms su kryžiuočiais, XV a. Platelių valsčius buvo likęs be gyventojų. Net 1511 m. šis kraštas retai tebuvo apgyvendintas.
Aptariamo dokumento vertimas paskelbtas be pastabų. Kadangi 1511 m. minimos vietovės yra reikšmingas istorijos faktas, norisi pamėginti jas tiksliau lokalizuoti. Be to, anksčiau minėti vietovardžiai yra paskelbti originalo rašyba, transkribuota lotyniškomis raidėmis4. Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekos rankraštyne, rankraštinių žemėlapių kolekcijoje saugoma 1560 m. Jokūbo Laškovskio reformos schemos kopija. Ši schema apima pasienio su Kuršu teritoriją nuo Darbėnų iki Varduvos, tačiau joje nėra Gintališkės ir Platelių dvarų gyvenviečių, nes tos valdos valakais matuotos vėliau.
Aptariamos 1511 m. minimos vietovės imamos dokumente užrašyta eile. Pirma yra vertimo forma, o skliaustuose originalo rašyba, transkribuota lotyniškomis raidėmis:
Matyt, XVI a. pirmojoje pusėje Platelių valsčius buvo intensyviai kolonizuojamas. 1566 m. Platelių dvaro inventoriuje, be miestelio, nurodyta 16 kaimų, o tų pačių metų Gintališkės dvaro dalyje – 14 kaimų, Kretingos dvare – 14 kaimų5.
Jau minėta, kad J. Kęsgaila sūnui Stanislovui paskyrė Platelius ir Gargždus, o Mikalojui – Beržoro ir Gintališkės dvarus. Stanislovui Kęsgailai mirus, 1527 m. Platelius su Gargždais paveldėjo jo sūnus, Žemaitijos seniūnas 1527-1532 m., Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila. Jis 1529 m. iš pusbrolio Mikalojaus Kęsgailos sūnaus Mikalojaus Mikalojaičio perėmė Beržoro ir Gintališkės dvarus. Taip Platelių valdos dvarai vėl atsidūrė vienose rankose. Po kelių mėnesių Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila surašė testamentą, kuriuo visą Platelių valsčių užrašė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui. S. S. Kęsgaila mirė 1532 m. Velionio sesers Barboros vyras, Trakų vaivada Jonas Zaberzinskis, vykdydamas testamentą, iki 1534 m. visą Platelių valsčių perdavė Žygimanto Senojo žmonai karalienei Bonai6.
Neaišku, kodėl Stanislovas Kęsgaila turėjo didžiulę Platelių valdą palikti ne savo sūnui Vaitiekui, o didžiajam kunigaikščiui. Matyt, tada žemių paveldėjimo teisė dar nebuvo nusistovėjusi, 1528 m. Kęsgailos turėjo didžiausias žemių valdas. 1534 m. mirė paskutinis vyriškos Kęsgailų giminės atstovas ir ši giminė išnyko.
Apie 1536 m. Platelių vietininku Bona paskyrė Jurgį Bilevičių. Konkrečių duomenų apie Bonos veiklą ir įtaką Plateliams nepasitaikė aptikti. Žinoma, kad 1536 10 13 karalienė Bona Platelių valdoje bajorui Senkui Voikovičiui grąžino mišką, tuščią žemę ir valstietį.
Bona Sforca mirė 1557 11 20. Plateliai atiteko jos sūnui Žygimantui Augustui ir tapo valstybine arba karališkąja valda.
Knyga „Plateliai“, Vilnius, 1999, psl.39-46.
Šaltiniai ir literatūra
1 Литовская Метрика Отд. 1. Ч. 1 книги записей// Русская историческая библиотека. Т. 27. Sk.73.
2 Pietkiewicz K. Kiezgajlowie…P.116.
3 Lietuvos istorijos šaltiniai (toliau – LIŠ). I. V., 1955. P.99-100.
4 Pietkiewicz K. Kiezgajlowie…P.116-117.
5 Ten pat.
6 Ten pat.
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
Biudžetinė įstaiga. Didžioji g.10, Plateliai, LT-90420 Plungės raj.
+370 448 49231
+370 448 49337
znp@zemaitijosnp.lt
Zemaitija National Park Directorate
Didžioji str. 10, Plateliai, LT-90420, Plungės dstr., Lithuania
Įmonės kodas: 191440964
PVM mokėtojo kodas: LT914409610, duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.
Steigėjas - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Puslapio sukūrimas dalinai finansuotas Europos Sąjungos 2014-2020m. Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.
