Ablingos geomorfologinis draustinis
Valstybinis Ablingos geomorfologinis draustinis (Klaipėdos r. sav.) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nutarimu 1992 m. Draustinyje saugomas Endriejavo moreninio kalvagūbrio fragmentas. Draustinio plotas – 452,5 ha (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras).
Draustinio teritorijoje yra trys nekilnojamieji kultūros paveldo objektai: Žvaginių piliakalnis, dar vadinamas Žadeikių piliakalniu, Žvaginkalniu, kapinės Ablingos kaime ir Pažvelsio, Laigių kaimų senosios kapinės.
Žvaginių piliakalnis yra aukščiausia Klaipėdos rajono vieta, iškilusi 148 m virš jūros lygio. Piliakalnio aikštelėje stovi medinė koplytėlė, kryžius Žvaginių kaimo suskirstymo į viensėdžius datai pažymėti, yra išlikęs Žvaginių trianguliacijos punkto ženklas. Pietiniame piliakalnio šlaite palaidoti 1941 m. vokiečių sušaudyti Ablingos kaimo gyventojai (dalis kapų – piliakalnio aikštelėje). 1972 m. piliakalnio papėdėje buvo įrengtas memorialas Ablingos kaimo tragedijai įamžinti.
Aukštojo tyro telmologinis draustinis
Valstybinis Aukštojo tyro telmologinis draustinis (Rietavo sav.) įsteigtas LTSR Ministrų Tarybos nutarimu 1986 m. Draustinyje saugomas Žemaičių aukštumos takoskyrinis kompleksas, saugomos rūšys ir augalų bendrijos, Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės: švylinis kūlingynas (Eriophoro-Trichophoretum cespitosi) ir kimininis saidrynas (Sphagno tenelli-Rhynchosporetum albae); raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata), aukštoji gegūnė (Dactylorhiza fuchsii), dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata) ir baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia), raistinė viksva (Carex magellanica), kupstinė kūlingė (Trichophorum cespitosum), statusis atgiris (Huperzia selago), retažiedė miglė (Poa remota); juodasis gandras (Ciconia nigra), mažasis erelis rėksnys (Aquila pomarina), vapsvaėdis (Pernis apivorus), vištvanagis (Accipiter gentilis), sketsakalis (Falco subbuteo), tetervinas (Tetrao tetrix), jerubė (Bonasa bonasia), gervė (Grus grus), dirvinis sėjikas (Pluvialis apricaria), didžioji kuolinga (Numenius arquata), tikutis (Tringa glareola), lėlys (Caprimulgus europaeus), paprastoji medšarkė (Lanius collurio), plėšrioji medšarkė (Lanius excubitor); ūdra (Lutra lutra), lūšis (Lynx lynx), baltasis kiškis (Lepus timidus); pleištinė skėtė (Ophiogomphus cecilia); juodasis piengrybis (Lactarius lignyotus), geltonasis piengrybis (Lactarius scrobiculatus), tikroji raudonpintė (Pycnoporus cinnabarinus), skaisčioji raudonpintė (Pycnoporellus fulgens); 3160 natūralūs distrofiniai ežerai, 6430 eutrofiniai aukštieji žolynai, 6450 aliuvinės pievos, 6510 šienaujamos mezofitų pievos, 7110 *aktyvios aukštapelkės, 7140 tarpinės pelkės ir liūnai, 7150 plikų durpių saidrynai, 7160 nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, 9010 *vakarų taiga, 9050 žolių turtingi eglynai, 9080 *pelkėti lapuočių miškai, 91D0 *pelkiniai miškai, 91E0 *aliuviniai miškai.
Aukštojo tyro telmologinio draustinio ribos sutampa su Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ PAST teritorija – Aukštojo tyro pelkė (kodas Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ duomenų bazėje LTPLUB003).
Visas telmologinis draustinis patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ BAST teritoriją – Rietavo miškai (kodas LTPLU0010).
Draustinio plotas – 1294,5 ha (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras).
Buožėnų geomorfologinis draustinis
Valstybinis Buožėnų geomorfologinis draustinis (Telšių r. sav., Plungės r. sav.) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nutarimu 1992 m. Draustinyje saugomas raiškus Žemaičių aukštumos ruožas.
Buožėnų geomorfologinio draustinio ribos sutampa su Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ BAST teritorija – Kęstaičių kaimo apylinkės (kodas LTTEL0015).
Draustinio plotas – 732,7 ha (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras).
Gandingos kraštovaizdžio draustinis
Valstybinis Gandingos kraštovaizdžio draustinis (Plungės r. sav.) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nutarimu 1992 m. Draustinyje saugomas raiškus Babrungo upės slėnio kraštovaizdis su Gandingos piliakalniu, kitais archeologijos objektais.
Draustinis išsiskiria turtingu kultūros paveldu. Čia saugomas Gandingos piliakalnis su papiliu ir gyvenviete, Gandingos kapinynas, Gandingos piliakalnis II, vad. Ožkupriu, Gandingos senovės gyvenvietė, Nausodžio (Varkalių) piliakalnis su gyvenviete, Nausodžio (Varkalių) piliakalnis II, vad. Pilale, Varkalių piliakalnis su gyvenviete.
Gandingos kraštovaizdžio draustinio ribos sutampa su Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ BAST teritorija – Gandingos apylinkės (kodas LTPLU0013).
Draustinio plotas – 255,3 ha (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras).
Germanto kraštovaizdžio draustinis
Valstybinis Germanto kraštovaizdžio draustinis (Telšių r. sav.) įsteigtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 1997 m. buvusiame Germanto landšaftiniame draustinyje, įsteigtame 1960 m. Draustinyje saugomas vidurio Žemaičių aukštumoms būdingas kraštovaizdis su ežerų kompleksu.
Draustinyje esantis Germanto ežeras patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ BAST teritoriją (kodas LTTEL0001).
Draustinio plotas – 923,9 ha (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras).
Laumių botaninis–zoologinis draustinis
Valstybinis Laumių botaninis–zoologinis draustinis (Skuodo r. sav.) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nutarimu 1992 m. Draustinyje saugomas Laumių miškas su retų rūšių augalais ir gyvūnais.
Laumių botaninio–zoologinio draustinio ribos sutampa su Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ BAST teritorija – Laumių miškas (kodas LTSKU0007).
Draustinio plotas – 253,8 ha (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras).
Plinkšių kraštovaizdžio draustinis
Valstybinis Plinkšių kraštovaizdžio draustinis (Mažeikių r. sav., Telšių r. sav.) įsteigtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 1997 m. buvusiame Plinkšių landšaftiniame draustinyje, įsteigtame 1974 m. Draustinyje saugomas raiškus Rytų Žemaičių moreninės plynaukštės kraštovaizdis su Plinkšių ežeru.
Draustinio plotas – 1260,9 ha (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras).
Reiskių tyro kraštovaizdžio draustinis
2019 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 571 „Dėl Reiskių tyro valstybinio telmologinio draustinio rūšies pakeitimo ir Kamšos botaninio-zoologinio, Plinkšių, Raigardo, Reiskių tyro, Varduvos kraštovaizdžio valstybinių draustinių ribų planų patvirtinimo“ Reiskių tyro valstybinis telmologinis draustinis buvo pakeistas į Reiskių tyro valstybinį kraštovaizdžio draustinį. Truputį pakeistos ir draustinio ribos, šiek tiek sumažėjo plotas (4034,9 ha). Draustinio tikslas – išsaugoti drumlinuotą moreninį reljefą ir pelkinį kompleksą Žemaičių aukštumos vakariniame šlaite. Pirmą kartą šiose vietose saugoma teritorija – Kulių landšaftinis draustinis – buvo įkurta 1960 m. 1997 m. landšaftinis draustinis pakeistas į telmologinį draustinį. Reiskių tyro valstybinis kraštovaizdžio draustinis patenka į Klaipėdos ir Plungės rajonų savivaldybių teritorijas. Draustinyje yra identifikuota Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis – paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST) – Reiskių tyro pelkė (kodas LTPLUB002). Visa draustinio teritorija patenka į vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai – Rietavo miškai (kodas LTPLU0010).
Vainaičių tyro telmologinis draustinis
Vainaičių tyro telmologinis draustinis (Plungės r. sav.) įsteigtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2015 m. Steigimo tikslai: išsaugoti vertingą Vainaičių tyro ekosistemą, ypač siekiant išlaikyti teritorijoje randamas saugomas gyvūnų, grybų ir augalų rūšis, saugomą augalų bendriją, Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines, ir užtikrinti palankią jų apsaugos būklę – smailiasnukę varlę (Rana arvalis), teterviną (Tetrao tetrix), pilkąją gervę (Grus grus), vapsvaėdį (Pernis apivorus), jerubę (Bonasa bonasia), juodąją meletą (Drycopus martius), ligutę (Lulula arborea), šermuonėlį (Mustela erminea), baltąjį kiškį (Lepus timidus), kupstinę kūlingę (Trichophorum cespitosum), tikrąją raudonpintę (Picnoporus cinnabarinus), švylinį kūlingyną (Eriophoro-Trichophoretum cespitosi), 7110 *aktyvių aukštapelkių, 91D0 *pelkinių miškų, 9010 *vakarų taigos buveines, sudaryti sąlygas vykdyti natūralių buveinių ir saugomų rūšių stebėseną, kaupti informaciją apie rūšių įvairovę, sudaryti sąlygas analizuoti žmogaus veiklos poveikį ekosistemoms.
Telmologinio draustinio ribos iš esmės sutampa su Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ BAST teritorija – Vainaičių tyras (Stalgo pelkė, kodas LTPLU0014).
Draustinio plotas – 150,1 ha (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras).
Varduvos kraštovaizdžio draustinis
Valstybinis Varduvos kraštovaizdžio draustinis (Mažeikių r. sav.) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nutarimu 1992 m. Draustinyje saugomas raiškus Varduvos upės slėnio kraštovaizdis.
Draustinio ribos sutampa su Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ BAST teritorija – Varduvos upė (kodas LTMAZ0009).
Draustinio plotas – 469,4 ha (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras).
Vilkaičių geomorfologinis draustinis
Valstybinis Vilkaičių geomorfologinis draustinis (Plungės r. sav.) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nutarimu 1992 m. Draustinyje saugomas moreninis kalvynas Žemaičių aukštumoje.
Draustinio plotas – 845,7 ha (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras).
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
Biudžetinė įstaiga. Didžioji g.10, Plateliai, LT-90420 Plungės raj.
+370 448 49231
+370 448 49337
znp@zemaitijosnp.lt
Zemaitija National Park Directorate
Didžioji str. 10, Plateliai, LT-90420, Plungės dstr., Lithuania
Įmonės kodas: 191440964
PVM mokėtojo kodas: LT914409610, duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.
Steigėjas - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Puslapio sukūrimas dalinai finansuotas Europos Sąjungos 2014-2020m. Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.
