Upės

Žemaitijos nacionalinis parkas patenka į Ventos, Bartuvos ir Minijos upių baseinus. Pastarajam priklauso didesnė nacionalinio parko vandentėkmių (upelių, griovių, protakų, kt.) dalis. Hidrografinio tinklo tankis – 1,63 km/km². Bendras vandentėkmių ilgis nacionaliniame parke sudaro 356 km. Iš jų 98,8 km tenka  keturiasdešimčiai nacionalinio parko kadastrinių (turinčių kodus, pavadinimus) upių ir upelių. Didžiausia ir ilgiausia nacionalinio parko upė Babrungas išteka iš Platelių ežero. Pravingiavusi nacionalinio parko teritorija  apie 12,3 km, apytikriai dar už 47 km upė savo vandenis įlieja į Miniją. Tik keliais šimtais metrų už Babrungą trumpiau per nacionalinio parko miškus ir laukus teka Uošna (11,7 km). Dalis šios upės yra sureguliuota. Praeitame šimtmetyje nuvilnijęs melioracijos vajus, negrįžtamai pakeitė ne tik Uošnos, bet ir Varduvos, Šarnelės, Pagardenio, Šatos, Gintelio, Margupio, Notės ir daugelio kitų mažų upelių tėkmes. Įrėmintos tiesiuose grioviuose, prarado savo pirmykštę gyvastį, sraunumą. Dauguma išlikusių natūralių upelių teka miškais. Uošnos, Bartuvos, Juodupio, Pietvės, Šilinės, Blendžiavos upelių vagos tai vingiuoja tarp medžių, tai ieško naujų kelių aplenkdamos bebrų užtvankas arba pasislepia  užpelkėjusių žemumų augmenijoje.

Scroll to top