Miškai

Miškai plyti daugiau kaip pusėje (54 %) Žemaitijos nacionalinio parko teritorijos. Vyrauja spygliuočių miškai. Eglynai sudaro 42 % visų medynų ploto, pušynai – 21 %. Lapuočių medynai – beržynai užima 16 %, ąžuolynai – 5 %,  baltalksnynai ir juodalksnynai – po 4 %. Drebulynams ir uosynams tenka tik po 1 %. Paprastojo klevo, mažalapės liepos, paprastojo skroblo, europinio maumedžio ir kitų medžių rūšių formuojamų medynų dar mažiau. Du trečdaliai nacionalinio parko miškų – savaiminės kilmės. Dominuoja brandūs (38  %) ir pusamžiai miškai (36  %).  Apie 52 %  miškų – valstybinės reikšmės, likusi dalis – privatūs.

Pagal ūkininkavimo tikslus ir ūkininkavimo režimą miškai nacionaliniame parke priskirti keturioms miškų grupėms. Pirmos grupės – rezervatiniai miškai, sudaro 10 % nuo bendro miškų ploto, antros grupės – ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai miškai – 31 %, trečios grupės – apsauginiai miškai – 51 % ir ketvirtos grupės – ūkiniai miškai – 8 %.

Miškų ūkinė veikla nevykdoma Rukundžių ir Plokštinės gamtiniuose rezervatuose, europinės svarbos miškų buveinėse bei kertinėse miško buveinėse.

Didžiausias miškų masyvas plyti nacionalinio parko centrinėje dalyje. Jį sudaro Plokštinės, Paplatelės, Miežlaukio, Liepkalnio, Paburgės miškai. Lapuočiai daugiausiai paplitę Liepijų miške. Čia, be paprastojo ąžuolo, gan gausiai auga ir paprastasis skroblas.

 

Scroll to top