Kraštovaizdžio draustiniai

Kraštovaizdžio draustiniai steigiami vertingo gamtinio ir (ar) kultūrinio kraštovaizdžio vietovėms saugoti.

Žemaitijos nacionaliniame parke yra 12 kraštovaizdžio draustinių, kurių bendras plotas – 8249 ha (38 % nacionalinio parko teritorijos).

Babrungo kraštovaizdžio draustinis įkurtas siekiant išsaugoti Babrungo ir Uošnos upių slėnių kraštovaizdį su natūraliomis upių ir upelių atkarpomis, būdingomis Babrungėnų kaimo paupio sodybomis, Grigaičių piliakalniu, Babrungėnų vandens malūnais ir senkapiu, Europos Bendrijos svarbos rūšims – didžiajam auksinukui, ovaliajai geldutei, griežlei, ūdrai ir kitoms saugomoms rūšims tinkamomis buveinėmis. Draustinio plotas – 844 ha.

Beržoro kraštovaizdžio draustinis įkurtas siekiant išsaugoti itin raiškų, tradicinius bruožus išlaikiusį Beržoro kaimo, Beržoro ežero ir apyežerių kraštovaizdį su Beržoro kaimo urbanistine struktūra ir architektūros vertybėmis, Beržoro ežero salomis ir atviromis pakrantėmis, Europos Bendrijos svarbos miškų ir pelkių buveinėmis, dvilapiui purvuoliui, griežlei ir kitoms saugomoms rūšims tinkamomis buveinėmis. Draustinio plotas – 224 ha.

Grigaičių kraštovaizdžio draustinis įkurtas siekiant išsaugoti Žemaitijai būdingą raiškaus Grigaičių miškingo agrarinio kraštovaizdžio kompleksą su Surblių kapinynu ir griežlei, gulbei giesmininkei ir kitoms saugomoms rūšims tinkamomis buveinėmis. Draustinio plotas – 401 ha.

Jazdauskiškių kraštovaizdžio draustinis įkurtas siekiant išsaugoti Žemaitijai būdingą kalvoto agrarinio miškingo kraštovaizdžio kompleksą su tradicine žemėnaudos ir užstatymo struktūra, Žernių ir Jazdauskiškių piliakalniais, Jazdauskiškių senkapiais ir kapinynu, Europos Bendrijos svarbos vandenų buveinėmis ir joms būdingomis augalų ir gyvūnų rūšių bendrijomis. Draustinio plotas – 2014 ha.

Laumalenkų kraštovaizdžio draustinis įkurtas siekiant išsaugoti unikalų Laumalenkų pusiasalių, salų, įlankų, protakų, ežerų, miškų ir pelkių gamtinį kompleksą su Europos Bendrijos svarbos vandenų, pelkių ir miškų buveinėmis ir joms būdingomis augalų ir gyvūnų bendrijomis, saugomų paukščių rūšių perimvietėmis. Draustinio plotas – 508 ha.

Liepijų kraštovaizdžio draustinis įkurtas siekiant išsaugoti Vidurio Žemaičių aukštumai būdingo miškingų plokščiakalvių kraštovaizdžio etaloną su stambiomis Liepijų limnoglacialinėmis plokščiakalvėmis ir mišraus Liepijų miško biocenozėmis, Europos Bendrijos svarbos pievų, miškų ir pelkių buveinėmis bei saugomų gyvūnų rūšių bendrijomis. Draustinio plotas – 276 ha.

Mikytų kraštovaizdžio draustinis įkurtas siekiant išsaugoti Žemaitijai būdingą raiškų kalvotą mozaikišką kraštovaizdį su miškų, laukų, pievų, tarpukalvių pelkučių ir vienkieminių sodybų kompleksu, Mikytų piliakalniu, Mikytų ir Gudalių alkakalniais, Mačiūkių kapinynu ir mitologiniu Laumės akmeniu, Europos Bendrijos svarbos pelkių buveinėmis ir joms būdinga augalija ir gyvūnija, saugomų rūšių bendrijomis. Draustinio plotas – 1410 ha.

Paburgės kraštovaizdžio draustinis įkurtas siekiant išsaugoti būdingą miškingų ir ežeruotų pelkinių duburių kraštovaizdį su Europos Bendrijos svarbos vandenų, pievų, pelkių ir miškų buveinėmis, saugomomis augalų ir gyvūnų rūšimis. Draustinio plotas – 344 ha.

Pučkorių kraštovaizdžio draustinis įkurtas siekiant išsaugoti Pučkorių moreninių darinių ruožo kraštovaizdį su ypač raiškia kalvų, giraičių, tarpukalvių ir pelkučių mozaika, Pučkorių II ir III piliakalniais, senkapiu, Visvainių alkakalniu, Europos Bendrijos svarbos pelkių buveinėmis ir saugomų paukščių ir vabzdžių bendrijomis. Draustinio plotas – 246 ha.

Platelių kraštovaizdžio draustinis įkurtas siekiant išsaugoti didžiausio ir giliausio Žemaitijoje Platelių ežero ir jo apyežerių kraštovaizdį su vertingomis pakrantėmis, salomis, Kumelkaktės pusiasaliu, Šventorkalnio archeologiniu kompleksu, Ąžuolų salos senovės gyvenvietėmis, povandeninio paveldo objektais, Europos Bendrijos svarbos pelkių, pievų ir miškų buveinėmis ir žvilgančiajai riestūnei, dvilapiui purvuoliui, jerubei ir ūdrai tinkamomis buveinėmis ir kitomis saugomomis rūšimis. Draustinio plotas – 1296 ha.

Stirbaičių kraštovaizdžio draustinis įkurtas siekiant išsaugoti tradicinius bruožus išlaikiusį Stirbaičių kaimo kraštovaizdį su tradicine užstatymo ir žemėnaudos struktūra, etnoarchitektūros elementais, Europos Bendrijos svarbos pievų, miškų ir pelkių buveinėmis, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių bendrijomis. Draustinio plotas – 293 ha.

Šarnelės kraštovaizdžio draustinis įkurtas siekiant išsaugoti raiškų Šarnelės keiminių darinių kraštovaizdį su Šarnelės piliakalniu, senovės gyvenvietėmis, poeto Vytauto Mačernio gimtosios sodybos vieta ir kapu, Europos Bendrijos svarbos pievų buveinėmis, saugomomis vabzdžių ir paukščių rūšimis. Draustinio plotas – 391 ha.

Scroll to top