Grybija

     Žemaitijos nacionaliniame parke žinoma 501 grybų rūšis, iš kurių 35 yra saugomos, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

     Grybai auga visur. Bet didžiausia  plika akimi gan lengvai pastebimų grybų – makromicetų įvairovė aptinkama nacionalinio parko miškuose.  Čia rasime valgomų bei nuodingų kepurėtųjų grybų, daugybę kitų įvairiaspalvių bei keisčiausių formų – dubenėlių, auselių, lakštų, kūgių, rutuliškų, buožiškų – vaisiakūnių, medžius ,,aplipusių” kempininių grybų. Vieni jų auga ant žemės, kiti –  ant įvairaus substrato, gyvos ar irstančios medienos.

     Nacionalinio parko grybų karalystės pasididžiavimas – tikrasis žvynbaravykis, unikalus tuo, kad žinomas augantis tik Platelių ežero Pilies saloje ir niekur kitur Lietuvoje. Laikomas sengirių reliktu. Mišriuose medynuose neretos saugomos rūšys dėmėtasis baravykas, tikrasis juodbaravykis. Drėgnuose eglynuose pasitaiko geltonasis, juodasis piengrybiai. Ne vieno seno ąžuolo kamieno pamate rudenį galima pamatyti pūpsantį didžiulį kuokštinės grifolės vaisiakūnį. Ant eglių kelmų, virtuolių, stuobrių aptinkami saugomi kempininiai grybai – tikrinis blizgutis, skaisčioji raudonpintė.

      Kerpių atrastos 269 rūšys, iš jų saugomoms priklauso 15. Kerpių rūšių įvairove išsiskiria Plokštinės gamtinis rezervatas, Liepijos miškas, upelių slėniai, kertinės miško buveinės, Platelių dvaro parkas ir kitos vietos. Aptinkamos tokios saugomos rūšys, kaip šiurkščioji kedenė, kerpiškasis gleivytis, kraujaspalvis mikoblastas, vyninė artonija, raudonvidurė žiauberuotė ir kitos. Kur ne kur ant senų ąžuolų kamienų įsikūrusi plačioji platužė, kuri lengvai atpažįstama iš stambaus, lapiško gniužulo. Pažymėtina, kad 2003 m. dr. Jurgai Motiejūnaitei vykdant nacionalinio parko kerpių tyrimus, ant seno medinio statinio buvo atrasta jau laikyta galbūt išnykusia (nulinės kategorijos) Lietuvos raudonosios knygos kerpių rūšis –  ąžuolinė taurenė. Be to, nacionalinio parko teritorijoje buvo rasta tuo metu Lietuvai naujų net 13 kerpių rūšių.

Scroll to top