Grybija

Žemaitijos nacionaliniame parke žinoma 501 grybų rūšis, iš kurių 22 yra saugomos, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Grybai auga visur. Bet didžiausia  plika akimi gan lengvai pastebimų grybų – makromicetų įvairovė aptinkama nacionalinio parko miškuose.  Čia rasime valgomų bei nuodingų kepurėtųjų grybų, daugybę kitų įvairiaspalvių bei keisčiausių formų – dubenėlių, auselių, lakštų, kūgių, rutuliškų, buožiškų – vaisiakūnių, medžius ,,aplipusių” kempininių grybų. Vieni jų auga ant žemės, kiti –  ant įvairaus substrato, gyvos ar irstančios medienos.

Nacionalinio parko grybų karalystės pasididžiavimas – tikrasis žvynbaravykis, unikalus tuo, kad žinomas augantis tik Platelių ežero Pilies saloje ir niekur kitur Lietuvoje. Laikomas sengirių reliktu. Nuo 2019 m. priskirtas prie saugomų grybų rūšių. Mišriuose medynuose neretos saugomos rūšys dėmėtasis baravykas, tikrasis juodbaravykis. Drėgnuose eglynuose pasitaiko geltonasis, juodasis piengrybiai. Ne vieno seno ąžuolo kamieno pamate rudenį galima pamatyti pūpsantį didžiulį kuokštinės grifolės vaisiakūnį. Ant eglių kelmų, virtuolių, stuobrių aptinkami kempininiai grybai – tikrinis blizgutis, skaisčioji raudonpintė.

Kerpių atrastos 273 rūšys, iš jų saugomoms priklauso 8. Kerpių rūšių įvairove išsiskiria Plokštinės gamtinis rezervatas, Liepijos miškas, upelių slėniai, kertinės miško buveinės, Platelių dvaro parkas ir kitos vietos. Aptinkamos tokios saugomos rūšys, kaip kerpiškasis gleivytis, kraujaspalvis mikoblastas, suodinoji saitakerpė ir kitos.  Kur ne kur ant senų ąžuolų kamienų įsikūrusi plačioji platužė, kuri lengvai atpažįstama iš stambaus, lapiško gniužulo. Pažymėtina, kad 2003 m. dr. Jurgai Motiejūnaitei vykdant nacionalinio parko kerpių tyrimus, ant seno medinio statinio buvo atrasta jau laikyta galbūt išnykusia Lietuvos raudonosios knygos kerpių rūšis –  ąžuolinė taurenė. Be to, nacionalinio parko teritorijoje buvo rastos tuo metu Lietuvai naujos net 9 kerpių rūšys.

Saugomų grybų ir kerpių rūšių sąrašas

 

Scroll to top