Grybija

Žemaitijos nacionaliniame parke žinoma 501 grybų rūšis, iš kurių 30 yra saugomos, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Grybai auga visur, bet didžiausia įvairovė plika akimi gan lengvai pastebimų grybų makromicetų aptinkama nacionalinio parko miškuose.  Čia rasime valgomų bei nuodingų kepurėtųjų grybų, medžius ,,aplipusių” kempininių grybų, daugybę kitų įvairiaspalvių bei keisčiausių formų vaisiakūnių – kūgiškų, rutuliškų, buožiškų ar dubenėlių, auselių, lakštų pavidalo. Vieni jų auga ant žemės, kiti –  ant įvairaus substrato, gyvos ar irstančios medienos.

Nacionalinio parko grybų karalystės pasididžiavimas – tikrasis žvynbaravykis, laikomas sengirių reliktu. Mišriuose medynuose neretos saugomos rūšys dėmėtasis baravykas ir tikrasis juodbaravykis. Drėgnuose eglynuose pasitaiko geltonasis, juodasis piengrybiai. Ne vieno seno ąžuolo kamieno pamate rudenį galima pamatyti pūpsantį didžiulį kuokštinės grifolės vaisiakūnį. Ant eglių kelmų, virtuolių, stuobrių aptinkami kempininiai grybai – tikrinis blizgutis, skaisčioji raudonpintė.

Kerpių atrastos 273 rūšys, iš jų saugomoms priklauso 14. Kerpių rūšių įvairove išsiskiria Plokštinės gamtinis rezervatas, Liepijos miškas, upelių slėniai, kertinės miško buveinės, Platelių dvaro parkas ir kitos vietos. Aptinkamos tokios saugomos rūšys, kaip kerpiškasis gleivytis, kraujaspalvis mikoblastas, suodinoji saitakerpė ir kitos. Kur ne kur ant senų ąžuolų kamienų įsikūrusi plačioji platužė, kuri lengvai atpažįstama iš stambaus, lapiško gniužulo.

Saugomų grybų ir kerpių rūšių sąrašas

 

Scroll to top