Augmenija

Kalvotame Žemaitijos nacionalinio parko reljefe susiformavusi miškų, pelkių, vandenų, pievų, dirbamų laukų ir kitų buveinių mozaika lemia floros įvairovę. Čia rastos 1029 augalų rūšys: samanų – 219, sporinių induočių – 27, spygliuočių – 4, žiedinių augalų – 779. Net 74 augalų rūšys yra saugomos, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Trys nacionaliniame parke augančios rūšys – dvilapis purvuolis, mažasis varpenis ir žvilgančioji riestūnė – yra Europos Bendrijos svarbos ir įtrauktos į Buveinių direktyvos antrą priedą. Žinomos dvi į Augalų bendrijų raudonąją knygą įrašytos eraičininio nendrūnyno ir šakotojo ratainytyno bendrijos. Pirmoji aptikta Burgio ir Burgalio paežerės liūnuose, antroji – Platelių, Iešnalio ežerų pelkėtose pakrantėse, Briedinės, Paburgės, Pailgio pelkėse.

Retų augalų rūšių gausa išsiskiria Žemaitijos nacionalinio parko pelkinės buveinės. Jose auga dvilapis purvuolis, pelkinė laksva, paprastoji tuklė, nariuotoji ilgalūpė, raudonoji, dėmėtoji, siauralapė gegūnės, lieknasis švylys ir kitos rūšys. Velėnijos žemapelkė unikali joje gausiai augančiomis raktažolėmis pelenėlėmis, kurios gegužę šią pelkę paverčia rausvu žiedų kilimu. Tik Siberijos pelkėje birželio mėnesį galima stebėti šimtus pražydusių gelsvųjų gegūnių. Poledynmečio laikų reliktas kupstinė kūlingė auga tik mažoje Paparčių aukštapelkėje. Pelkinės uolaskėlės vienintelė žinoma radavietė – Paburgės pelkėje.

Plačialapių lapuočių miškų buveinėse aptinkamos saugomos rūšys – tuščiaviduris ir tarpinis rūteniai, daugiametė blizgė, svogūninė kartenė. Pelkiniuose miškuose neretas pataisas statusis atgiris. Pievose auga vyriškoji gegužraibė, žalsvažiedė blandis, sibirinis vilkdalgis. Kur ne kur javų, ypač rugių, laukuose pasitaiko dirvinė raugė. Platelių ežero pakrantėse auga gležnas, smulkutis rėpliojantysis vėdrynas. O šio ežero Pilies saloje veša nacionaliniame parke apyrečio paupinio jonpaparčio sąžalynas.

Scroll to top