Kaip šienauti, kad ir griežlė griežtų, ir karvė mūktų

Šiais metais ne tik Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos gamtininkai, vykdydami valstybinį griežlių monitoringą, bet ir vietos gyventojai rečiau girdi griežles nei ankstesniais metais. Priežasčių gali būti įvairių, viena jų – ankstyvas pievų šienavimas.

Ankstyvas pievų šienavimas, gegužės pabaigoje ar birželio mėnesį, yra pražūtingas griežlėms ir kitiems pievose perintiems paukščiams, lizdus susisukusioms kamanėms, aukštoje žolėje savo jauniklius slepiantiems kiškiams, kitiems gyvūnams, randantiems maistą ir prieglobstį pievose. O ir įprastas šienavimo būdas, kai pradedama šienauti nuo pievos pakraščių ir judama link centro, neleidžia gyvūnams išsigelbėti. Ūkininkams reikia gero pašaro gyvuliams, todėl ir pradeda šienauti anksti – kol žolė dar jauna, pradedanti žydėti, ir orai tinkami.

Tad, ką daryti, kad ir griežlė griežtų, ir karvė mūktų? Lietuvos ir Europos gamtininkai siūlo keletą būdų, kaip išvengti gyvūnų žūties šienaujant pievas:

• pievas pradėti šienauti vėliau, po liepos 1 d. ar net liepos antroje pusėje, nes tuo laiku paukščių ir gyvūnų jaunikliai jau būtų ugtelėję,
• šienaujant pievas, kas 200–300 metrų palikti apsaugines želdinių juostas, kad jose galėtų pasislėpti gyvūnai su jaunikliais,
• pievas šienauti etapais, dalį pievos kuriam laikui palikti ir ją nupjauti vėliau,
• pradėti žolę pjauti nuo lauko centro, judant į pakraščius, arba nuo lauko vidurinės linijos važiuoti kraštų link, kita būdas – šienauti judant iš vienos lauko pusės kitos pusės link.

Daiva Abrutė

Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėja