Sviestinis ragelis, geriau pažįstamas kruasano vardu, be abejonės yra neatsiejamas nuo Prancūzijos ir tapęs vienu labiausiai fotografuojamu maistu pasaulyje. Tačiau kaip šis sviestinės sluoksniuotos tešlos kepinys atsidūrė žemaitijoje?
Kruasanas, nors ir puikiai šiandieniniam žmogui žinomas desertas, tačiau esti daugybė skirtingų šio skanėsto kilmės ir semiotinės reikšmės teorijų. Sakoma, kad sviestinio ragelio „protėvis“ kipferl (pusmėnulio formos skanėstas su riešutais) užgimė visai ne Prancūzijoje, o Austrijoje dar 13a. Pasakojama, kad 17a. Budapeštą požeminiu tuneliu bandė pasiekti ir užimti osmanų imperijos kariai. Šią apgultį išgirdo naktį dirbę kepėjai, kurie perspėjo vietinę krikščioniškąją valdžią ir taip išgelbėjo miestą nuo tragiškos lemties. Išvengę nelaimės kepėjai atšventė tai iškepę daugybę pusmėnulio formos bandelių. Pusmėnulis, kaip žinia, pavaizduotas ant Osmanų imperijos vėliavos, kurios karių apgulties kepyklos darbuotojai ir padėjo išvengti.
Esama ir kiek romantiškesnių istorijų apie sviestinį ragelį. Viena jų pasakoja apie Mariją Antuanetę- Austrijos imperatoriaus dukterį. Ištekėjus už Prancūzijos imperatoriaus Liudviko XVI-ojo jai pasidarė labai ilgu tėvynės- ypač tradicinių austriškų saldumynų, kuriuos ji taip mėgusi, kad neretai išmainydavusi visą vakarienę į kavą ir saldėsius. Imperatoriaus pavaldiniams neliko nieko kito, kaip tik nuraminti imperatorienės širdį, išmokus pagaminti ką nors primenančio Austriją. Sakoma, tada ir užgimė kiek kitokia, prancūziškai modifikuota, austriškojo kipferl versija- kruasanas. Ne paslaptis, kad Plateliuose netrumpai gyveno Prancūzijos grafai Šuaezeliai, kurie su prancūziškąją virtuve atsivežė čia ir visiems puikiai pažįstamą kepinį- sviestinį ragelį.
Šiais laikais įvairiausių kruasanų galima įsigyti kiekvienoje kepyklėlėje. Akį traukiančių spalvotų, su pabarstukais, karamelės, šokolado, uogų ar kremo įdaru- kokių tik širdis geidžia. Skubančiam žmogui pasitarnauja ir pusgaminių pramonė, kuri suteikia galimybę įsigyti šaldytos sluoksniuotos tešlos, iš kurios per keletą minučių galima suvynioti ragelius, pašauti juos į orkaitę ir kaisti virdulį arbatai- viskas taip greita ir paprasta. Neretas net nepagalvoja, koks iš ties sudėtingas ir kantrybės reikalaujantis yra naminės sluoksniuotos tešlos gaminimo procesas. Tai sužinoti galite apsilankę Platelių dvaro sodybos tradicinių amatų centre, kuris kviečia visus, norinčius išmokti sviestinio ragelio gamybos subtilybių, sužinoti apie jį įdomių faktų bei istorijų, taip galbūt pažvelgiant į šį, iš pirmo žvilgsnio, paprastą skanėstą naujai. Na, o pasakojimai apie dvaro gyvavimo laikus Plateliuose leis prisiliesti prie tuomečio aukštesniojo visuomenės sluoksnio kasdienybės.
Visuomenės informavimo specialistė
D. Vaškienė
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
Biudžetinė įstaiga. Didžioji g.10, Plateliai, LT-90420 Plungės raj.
+370 448 49231
+370 448 49337
znp@zemaitijosnp.lt
Zemaitija National Park Directorate
Didžioji str. 10, Plateliai, LT-90420, Plungės dstr., Lithuania
Įmonės kodas: 191440964
PVM mokėtojo kodas: LT914409610, duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.
Steigėjas - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Puslapio sukūrimas dalinai finansuotas Europos Sąjungos 2014-2020m. Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.
