Kaip atliekami žvėrių morfometriniai tyrimai Miškų instituto mokslo ir mokymo medžioklės plotuose Žemaitijos nacionaliniame parke

Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje įsikūrusiame Miškų instituto mokslo ir mokymo medžioklės plotų vienete šio instituto medžiotojai, vykdydami mokslo programą, sukūrė žvėrių morfometrinių matavimų (kūno dalių matmenų, svorio, amžiaus ir kt.) duomenų bazę. Specialiojoje patalpoje (taip vadinamojoje morfometrinėje laboratorijoje) visi sumedžioti žvėrys kruopščiai apmatuojami, pasveriami, o matavimų duomenys surašomi į specialiai tam sukurtas korteles. Kortelėse pažymima sumedžiojimo data, laikas, žvėries rūšis, lytis, amžius, išsivystymo ir sveikatos būklė, svoris, viso kūno ir jo atskirų dalių ilgis, elninių žvėrių – nustatoma ir ragų būklė, defektai, šakų skaičius, o šernams – ilčių ilgis. Šie duomenys leidžia palyginti tos pačios rūšies žvėrių išsivystymą, būklę ir kaitą skirtingais  metais. Štai 2008 metais šernų svoris buvo mažiausias palyginti su 2005 arba 2014 metais, o 2006 ir 2009 metais sumedžiojamų žvėrių svoris nesiskyrė – ( (1 paveikslas). Tokius skirtumus puikiai paaiškina žvėrių amžiaus registracija. Kodėl 2014 metais žvėrių svoris buvo didžiausias? Lietuvoje plintant Afrikiniam kiaulių marui, tais metai buvo nurodyta mažinti šernų populiaciją,  intensyviai juos medžiojant. Atsižvelgiant, kad judriausia šernų populiacijos dalis yra patinai ir antramečiai jauni patinėliai, didžiausias dėmesys ir buvo nukreiptas į antramečius (2 paveikslas). Štai todėl ir svoriu jie gerokai pralenkė pirmamečius.

Parengė dr. Olgirda Belova