Norėdami, kad gandrai gyventų įkeltame gandralizdyje, lizdą kelia vyras ir moteris, o į lizdo dugną įdeda pinigų – dažniausiai varinių. Jeigu tos apeigos atsakančiai  (gerai) atliktos, tai visi tiki, kad gandrai čia įsikurs.

Igno Končiaus  tautosakos užrašai (medžiaga surinkta 1911-1921 m.)

Paukščių pamėgdžiojimai

* Strazdo giesmė pavasarį:

Brigitė, Brigitė,

Gink bonda, gink bonda,

Išgėnė, išgėnė bonda, bonda,

Sobėnė pastatė ont kiesa, ont kiesa.

* Juodvarnis lėkdamas:

Pri kaula, pri kaula.

*Varna lėkdama:

Bi mēsa, bi mēsa.

*Šarka lėkdama:

Ka raša, ka raša.

(Pateikėja Anastazija Končienė,  1912-01-10 užrašė Ignas Končius)

*Kikilis gieda:

Šimts-šimts-šimts vīru mona vėina svieta nepakels.

(Pateikėjas Leonas Tautkus, 1913-06-24 užrašė Ignas Končius)

*Balandis:

Marčiuos tievs brūklīs, brūklīs, marčiuos tievs brūklīs, brūklīs, brūklīs, brūklīs.

(Pateikėja Stanislava Laivienė,  užrašė Stanislava Stripinienė)

*Špokas (varnėnas):

Stebiekėties, stebiekėties, kuoks Jašmonts, kuoks Jašmonts, trupms drūkts, trupms drūkts, kāp špunts, kāp špunts, kāp špunts.

*Lankštingala:

Jurgut, Jurgut, kinkīk, kinkīk, važiouk, važiouk, paplak, paplak, tīkšt, tīkšt, tīkšt.

(Pateikėja Magdalena Kaniavienė,  užrašė Stanislava Stripinienė)