Joninės Plateliuose

Joninės – gražiausia tradicinė vasaros šventė. Per Jonines (Rasas) žmonės bandė įspėti gamtos paslaptis, gausiomis apeigomis, aukojimais ir būrimais užsitikrinti būsimą derlių. Buvo sakoma, kad  švento Jono naktį reikia eiti į miško gilumą, kur nei šuns, nei gaidžio balso nebegalėsi girdėti. Miško tankumyne rasi papartį, kuris per Jonines pražysta. Jei paparčio žiedas ant radusio žmogaus nukris, ,,tas vėskon žėnuotė praded”. Sediškiai manė, ,,ka laumė apsied karvės, rēk švėnta Juona nakti anas ėšvarītė i laukus ėr anuoms ėš paskuos valkiotė uzdeni (apynasrį). Alsėdžių krašte užrašytas dar vienas burtas – ,,Juonėniu nakti dvėm muotrėškuom nu svetėmuos pėivas šniūru rēk brauktė rasa. Ton šniūra nukratītė ont sava pėivas – dėdelē augs žuolie.” Praeito šimtmečio pirmoje pusėje žmonės Platelių krašte per Jonines ant kalvų sukurdavo laužus, šokdavo ir dainuodavo iki aušros, vainikuodavo varduvininkų Jonų duris (vardines keldavo), ridendavo degančius ratus. Nuo 1991 m. Joninės prie ežero  organizuoja Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Senąsias švenčių tradicijas atgaivinti padėjo folkloro ansambliai: ,,Mėguva“ iš Palangos, ,,Gondinga“ iš Plungės ir kt.  Jau daug metų (šiemet taip pat) tradicines Jonines Plateliuose veda folkloro ansambliai ,,Alksna“ ir ,,Alksniukā“ iš Mažeikių ir  Žemaitijos nacionalinio parko folkloro ansambliui ,,Platelē“. Birželio 24 d. vakare prie Platelių ežero plateliškiai ir svečiai susirinko švęsti tradicines Jonines. Šventės dalyviai apsiprausę, praėjo pro žolynais vainikuotus vartus, ėjo ratelius, dainavo, šoko, kas devynis žingsnius  ieškojo ir  rinko stebuklingas žoleles, būrėsi iš žolynų, aukuro ugnimi uždegta stebulė ir laužas, paežerės tankiame miške surastas vidurnaktį ,,pražydęs papartis“, ąžuolo vainikais vainikuoti Janinos ir Jonai, ramiam kaip niekad Platelių ežere plaukė vainikėliai…