Išvykoje dalyvavome socialinės ekonominės geografijos ir regionistikos, III kurso studentai. Taip pat tarp mūsų buvo dalyvaujančių studentų ir iš mainų programos „Erasmus“. Nors ir truputį lietingą dieną, mes – jaunieji geografai su entuziazmu ėmėmės eksperimentų ir tyrinėjimų, kurie buvo mūsų planuose.
Visų pirma, mūsų kelionė prasidėjo nuo Platelių ežero. Štai pagrindiniai faktai, susiję su Platelių ežeru: Plateliai randasi Plungės rajone, Žemaitijos nacionaliniame parke. Platelių ežeras yra didžiausias ir giliausias esantis ežeras Žemaitijos krašte. Jo plotas siekia 1200,28 ha, ilgis – 8,4 km, giliausia vieta – apie 48,5 metro, vidutinis gylis apie 10,5 metro. Pati kelionė prasidėjo nuo Platelių ežero, ir susiskirstę į dvi grupes su valtimis, plaukėme prie savo pirmojo tikslo – išmatuoti pasirinktų ežero vietų vandens skaidrumą su Seki disku. Plaukėme Žemaitijos Nacionalinio parko motorine valtimi, kurią vairavo patyręs vairininkas Sigitas Kvašinskas. Per tą laiką, kol pirmoji studentų grupė atliko skaidrumo matavimus, likusi, lydima Žemaitijos Nacionalinio parko vyr. specialisto Sauliaus Sidabro, keliavo Šeirės pažintiniu taku ir klausėsi apie landšaftą, jo formavimosi istoriją, pelkinę augaliją, vandenis. Vėliau abi grupės susitiko ant eroduojamo Kumelkaktės kranto ir apsikeitė maršrutais: tie, kas plaukė, grįžo Šeirės taku į Jachtklubą, o antroji grupė leidosi plaukti ir tęsti skaidrumo matavimų.
Išvados buvo tokios: pirmosios grupės maršruto metu matuotas skaidrumas svyravo tarp 6,8 ir 7,6 metrų, antrosios – tarp 7,2 ir 6,2 metrų. Taigi tą rugsėjo 25 d. vidutinis ežero vandens skaidrumas siekė 6,92 m. Palyginus su žinomu faktu, kad Lietuvos ežeruose dažniausiai sutinkamas vandens skaidrumas iki 4 metrų, mūsų gauti rezultatai patvirtina, kad Platelių ežeras vandens skaidrumu yra vienas iš geriausių Lietuvoje, kartu tai liudija apie mažą vandens trofiškumą (augalinių maisto medžiagų koncentraciją).
Grįžus į krantą, prieplaukoje batometru mokėmės matuoti vandens gylį, paimti iš gilesnio sluoksnio vandens mėginius, išmatuoti vandens temperatūrą: užfiksavome +15 C˚, o gylį ties – prieplauka apie 1,70 m.
Po sočių priešpiečių (skanavome žemaitiškos šiupininės) ėmėmės kitos užduoties, kurios tikslas buvo atlikti Platelių ežero šlaito, terasos viršūnės ir papėdės viršutinio dirvožemio sluoksnio (iki 25 cm gylio) organoleptinę analizę. Pasirinkome vieną iš artimiausių šlaitų, esančių prie Jachtklubo. Šlaito papėdėje netoli pagrindinio kelio dirvožemio grąžtu paėmę mėginį, nustatėme, kad jis sudarytas iš balkšvai gelsvos spalvos smėlio bei priesmėlio. Palypėję aukščiau šlaitu, jo viduryje jau aptikome šviesaus atspalvio perėjimą į tamsesnį, rausvesnį priesmėlį, galimai su Fe pėdsakais. O pačioje terasos viršūnėje aptikome rusvesnio priemolio ir tamsų humusingesnį dirvožemį. Paėmėme 3 dirvožemio mėginius, kuriuos vėliau analizuosime Klaipėdos Universiteto Jūrinių Tyrimų Instituto laboratorijoje.
Baigę savo tyrinėjimų dalį, apsilankėme parko Lankytojų centre, apžiūrėjome ekspozicijas. Už papildomą informaciją dėkojame parko Lankytojų centro darbuotojai Tomai Mikutaitei ir savanorei iš Turino universiteto Elisai. Po to trumpai stabtelėjome už miestelio, kur palypėjome į apžvalgos bokštą, nuo kurio atsiveria nuostabus apylinkių vaizdas. Vėliau vykome į šaltojo karo muziejų, kuriame dauguma nebuvo lankęsi. Jame įspūdingai ir kartu kraupokai nuteikia stendai bei kita informacija apie šaltojo karo pavojus, branduolinės ginkluotės keliamą grėsmę žmonijai, kuri nesibaigia ir perėjus į 21 amžių.
Apibendrinant, ši trumpa kelionė mums padėjo labiau įsigilinti į geografo darbą, orientavimąsi gamtinėje aplinkoje, išmokti kai kurių matavimų. Susipažinome su gamtos apsuptu Platelių ežeru ir jo apylinkėmis. Buvo nuostabi galimybė patiems, savo rankomis prisiliesti prie tyrinėjimo darbų. Dėkojame Sauliui Sidabrui ir Sigitui Kvašinskui už galimybę parko valtimi atlikti vandens skaidrumo matavimus, kantriai atnarpliotą batometro virvę bei susipažinti iš arčiau su Šeirės taku ir jo įdomybėmis. Taip pat nuoširdžiai dėkojame parko gidei Aušrai Brazdeikytei už pagalbą organizuojant mūsų išvykos programą bei naudingus patarimus.
Informaciją paruošė: Klaipėdos universiteto socialinės ekonominės geografijos ir regionistikos, III kurso studentės Laima Stonkutė, Deimantė Petkevičiutė
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
Biudžetinė įstaiga. Didžioji g.10, Plateliai, LT-90420 Plungės raj.
+370 448 49231
+370 448 49337
znp@zemaitijosnp.lt
Zemaitija National Park Directorate
Didžioji str. 10, Plateliai, LT-90420, Plungės dstr., Lithuania
Įmonės kodas: 191440964
PVM mokėtojo kodas: LT914409610, duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.
Steigėjas - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Puslapio sukūrimas dalinai finansuotas Europos Sąjungos 2014-2020m. Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.
